Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Čiginskaitė, sekretoriaujant Daivai Savickienei, dalyvaujant ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei A. M., atsakovo A. T. agroservisui „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Redai Aleksynaitei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui A. T. agroservisui „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“ ir A. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“, būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datą ir vietą, į teismo posėdį neatvyko, byloje dalyvaujančių asmenų sutikimu byla nagrinėjama nedalyvaujant trečiajam asmeniui (CPK 247 straipsnis).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. T., būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datą ir vietą, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, byloje dalyvaujančių asmenų sutikimu byla nagrinėjama nedalyvaujant trečiajam asmeniui (CPK 247 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, jog krovinio siuntėjas (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį su krovinio vežėju (duomenys neskelbtini) įmone (duomenys neskelbtini) dėl 7 popieriaus rulonų pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą (7 b.l. 1 t.). Krovinio vežėjas (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) pervežimo paslaugą užsakė (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini), o pastaroji pervežimo paslaugą užsakė pas ieškovą. Ieškovas ir atsakovas 2014 m. kovo 7 d. pasirašė vienkartinę krovinio vežimo automobiliais sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo paimti krovinį iš (duomenys neskelbtini) ir pristatyti jį į Lietuvą (5 b.l. 1 t.). Krovinys buvo pakrautas 2015 m. kovo 11 d. ir pristatytas laiku, t.y. 2015 m. kovo 14 d. Ginčo dėl to tarp šalių nekilo. Krovinio pakrovimo vietoje buvo išrašytas tarptautinis važtaraštis (7 b.l. 1 t.) ir perduotas krovinio faktiniam vežėjui (šiuo atveju – atsakovui). Važtaraštyje jokių duomenų apie krovinio apgadinimus nėra nurodyta (6-7 b.l. 1 t.). Krovinio apgadinimai buvo pastebėti ir pažymėti važtaraštyje 2015 m. kovo 14 d., iškraunant krovinį. Važtaraštyje nurodyta: „2 rulonai sugadinti <...>. Vairuotojas yra susipažinęs su žala. Vairuotojo pilnas vardas, parašas. Pasibraižę rulonų apačios. <...>“. (23-24 b.l. 1 t.).

Ženevos 1956 metų Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija arba Konvencija) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kiekvienai kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinys perduodamas ir yra priimamas (pristatytas) valstybės Konvencijos narės teritorijoje (autentiškas CMR konvencijos tekstas). Šiuo atveju ginčo sprendimui taikytina minėta Konvencija, kadangi yra visos 1 straipsnio 1 dalies nustatytos sąlygos: krovinys buvo vežamas kelių transportu, už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta yra skirtingų šalių teritorijoje, krovinio išsiuntimo vietos ir krovinio gavimo vietos valstybės yra Konvencijos narė.

Atsakovas šioje byloje prašė teismo taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. Atsakovo nuomone, šiuo atveju turi būti taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia turi būti skaičiuojama vadovaujantis CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies a punktu nuo krovinio pristatymo dienos, t.y. 2015 m. kovo 14 d. CMR konvencijos VI skyriaus nuostatos, tame tarpe ir CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalis, įtvirtinanti kitokią ieškinio senaties skaičiavimo pradžią, šiuo atveju netaikoma, kadangi nebuvo vienos sutarties, jungiančios visus vežėjus.

Ieškovas su prašymu nesutiko, nurodė, jog ieškinio senaties termino nepraleido. Ieškovo nuomone, šiuo atveju turi būti taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia turi būti skaičiuojama vadovaujantis CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalimi nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos. Ieškovas nuostolius Estijos įmonei (duomenys neskelbtini) atlygino 2014 m. liepos 24 d., ieškinį pateikė - 2015 m. liepos 24 d., t.y. nepraleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino. Tuo atveju, jeigu teismas laikytų, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, prašo jį atnaujinti, atsižvelgiant į nuostolių atlyginimo aplinkybes, t.y. tai, kad ieškovui pretenzija dėl nuostolių atlyginimo buvo pateikta eilės tvarka, ieškovas per protingus terminus dėl nuostolių atlyginimo kreipėsi į atsakovą, pastarajam žalos neatlyginus – į teismą.

CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalis numato, jog teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju - senaties terminas yra treji metai. Krovinio dalinio sugadinimo atveju senaties termino eiga prasideda nuo krovinio pristatymo dienos (CMR konvekcijos 32 straipsnio 1 dalies a punktas).

CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalis numato, jog CMR konvencijos 32 straipsnio nuostatos taip pat taikomos ieškiniams, kuriuos vežėjai pateikia vieni kitiems. Tačiau senaties terminas prasideda arba nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma būtina sumokėti kompensacinė suma, kaip nurodyta Konvencijoje, arba, jeigu tokio sprendimo nėra, - nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos.

Tiek teisės doktrinoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog CMR konvencijos VI skyrius „Nuostatos, susijusios su vežimais, kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai“ yra taikytinos tik tuo atveju, kai nustatoma būtinoji sąlyga – vienos visus vežėjus jungusios sutarties (bendro įsipareigojimo siuntėjo atžvilgiu) buvimas (CMR konvencijos 34 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014).

Jeigu susitariantis vežėjas pats krovinio neveža, bet dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu vežėju, o šis veikė tik susitariančiojo vežėjo vardu, rizika ir atsakomybe, nei jis, nei krovinio gavėjas, nei siuntėjas, negali pasinaudoti CMR konvencijos VI skyriaus nuostatomis, kurios jiems yra gana palankios, nes šiuo atveju paeiliui vieno krovinio nevežė keletas vežėjų. Taigi tokiu atveju nurodyti asmenys neįgyja ir negali įgyti papildomų reikalavimų patenkinimo garantijų, kokias jie turėtų teisiniame santykyje taikant CMR konvencijos VI skyriaus nuostatas.

Šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog būtų sudaryta viena visus vežėjus jungusi sutartis (bendras įsipareigojimas siuntėjo atžvilgiu). Priešingai, nustatyta, jog buvo sudarytos kelios krovinio pervežimo sutartys, t.y. krovinio siuntėjas (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį su pirminiu vežėju Švedijos įmone Trebenoco, pastarasis sudarė sutartį su Estijos įmone ML (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) - su ieškovu, kuris 2014 m. kovo 7 d. pasirašė vienkartinę krovinio vežimo automobiliais sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą su atsakovu. Šios aplinkybės nustatytos šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t.y. tarptautiniu važtaraščiu, kuriame aiškiai nurodyta, jog krovinio gavėjas yra (duomenys neskelbtini), krovinio siuntėjas – (duomenys neskelbtini), vežėjas - (duomenys neskelbtini) (7 b.l. 1 t.). Šias aplinkybės taip pat patvirtina ir minėta vienkartinė krovinio vežimo automobiliais sutartis, sudaryta su ieškovu ir atsakovu (5 b.l. 1 t.). Tai, kad nebuvo vieningos sutarties netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, jog pretenzija dėl žalos atlyginimo buvo reiškiama ne faktiniam krovinio vežėjui, t.y. atsakovui, bet ieškovo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodyta eilės tvarka, t.y. (duomenys neskelbtini) pateikė pretenziją pirminiam vežėjui (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini), ši – (duomenys neskelbtini), pastaroji – ieškovui, kuris pateikė pretenziją atsakovui (11-20 b.l. 1 t.) (CPK 178, 185 straipsniai).

Darytina išvada, jog asmenys apie kitus vežime dalyvavusius asmenis nežinojo, jie tarpusavyje nebuvo įsipareigoję, todėl negalima laikyti, kad nagrinėjamu atveju buvo sudaryta viena (vienintelė) sutartis CMR konvencijos 34 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad buvo sudarytos skirtingos (kelios) vežimo sutartys. Dėl šios priežasties iš šių sutarčių kylančioms prievolėms negali būti taikomas CMR konvencijos VI skyriaus nuostatos, susijusios su vežimais, kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai, tame tarpe ir CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalis, numatanti ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią. Ginčui taikytinas CMR konvencijos 32 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminus ir jo pradžią.

Teismas sprendžia, jog šiuo atveju turi būti taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia skaičiuojama nuo krovinio pristatymo dienos. Šiuo atveju nenustatyta, jog nuostoliai kroviniui buvo padaryti dėl atsakovo tyčinių veiksmų arba pagal įstatymus prilygstamus tyčiniams, todėl taikyti trejų metų ieškinio senaties termino nėra pagrindo (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies a punktas).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog krovinys pristatytas 2014 m. kovo 14 d. Ginčo dėl to tarp šalių nekilo. 2014 m. kovo 14 d. laikoma ieškinio senaties termino pradžia.

CMR konvekcijos 32 straipsnio 2 dalis numato, jog pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Nustatyta, jog pretenzija atsakovui buvo pateikta 2014 m. rugpjūčio 7 d. (20 b.l. 1 t.). Atsakovas pretenziją atmetė 2014 m. rugpjūčio 27 d. raštu (21 b.l. 1 t.). Taigi, ieškinio senaties terminas buvo sustojęs 20 dienų laikotarpį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškinio senaties terminas šiuo atveju baigėsi 2015 m. balandžio 3 d. Ieškinys teismui pateiktas 2015 m. liepos 24 d., t.y. akivaizdžiai praleidus ieškinio senaties terminą. Svarbių priežasčių, patvirtinančių ieškinio senaties termino atnaujinimo būtinumą, teismas nenustatė (CK 1.131 straipsnis 2 dalis). Atsakovas prašė taikyti senatį, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas, kaip pareikštas po ieškinio senaties termino suėjimo (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turėjo 1089 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti. Taip pat 6 Eur vertimo išlaidų. Pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas teisinių paslaugų pobūdis: „Teisinė pagalba civilinėje byloje, UAB „(duomenys neskelbtini) ieškinys, priešieškinis, dalinis apmokėjimas“. „Teisinė pagalba civilinėje byloje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys, galutinis apmokėjimas“ (136-140 b.l. 1 t., 173-174 b.l. 2 t.).

Sprendžiant klausimą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo teismas vadovaujasi CPK 98 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su įtvirtintais maksimaliais dydžiais bei vertinant bylos, atsiliepimo į ieškinį, tripliko sudėtingumą, teismo posėdžių trukmę, tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo pateiktas priešieškinis buvo atsisakytas priimti, pripažintina, kad atsakovas turėjo 600 Eur būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, iš ieškovo atsakovui priteistina 606 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. T. agroservisas „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 606 Eur (šešis šimtus šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.