- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-20
- Bylos Nr.
- I-504-505/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02140-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Kybartų pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, Kybartų pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 37.5Nuobaudos ir paskatinimo priemonės
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algio Markevičiaus,
nedalyvaujant pareiškėjui R. M. (R. M.), atsakovų Kybartų pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. (R. M.) skundą atsakovams Kybartų pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl aktų panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. M. (R. M.) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kybartų pataisos namų direktoriaus 2016 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 5/48-629; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 2S-5173; 3) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 30 000 Eur neturtinę žalą; 4) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 10 000 Eur neturtinę žalą (b. l. 6-15).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2016 m. liepos 25 d. 12.40 val. apgaulės būdu ir be jokių paaiškinimų jis buvo neteisėtai uždarytas į laikinojo sulaikymo patalpą, o apie 17 val. - į kamerų tipo patalpas (KTP), kur buvo neteisėtai kalinamas 15 parų. Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) direktorius nutarimu Nr. 5/48-629 (galimai atgaline data) skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 142 straipsnio l dalies 4 punkte - perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15 parų. Kokio pažeidimo padarymu įtariamas ir už ką skiriama drausminė nuobauda pareiškėjui paaiškinta nebuvo, į pataisos namų drausmės komisijos posėdį jis iškviestas nebuvo, taigi ir apsiginti pateikiant paaiškinimus raštu leista nebuvo, nuobauda skirta režimo pažeidimo nepadariusiam asmeniui. Todėl skundžiamas 2016 m. liepos 25 d. Kybartų PN direktoriaus nutarimas Nr. 5/48-629 yra neteisėtas ir naikintinas, o neteisėtais Kybartų PN pareigūnų veiksmais pareiškėjui padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta.
Vadovaudamasis LR BVK 143 straipsnio 8 dalimi ir 183 straipsniu, dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriui. Skundžiamu 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 2S-5173 Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas pareiškėjui paskirtą nuobaudą panaikinti atsisakė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigė, jog 2016 m. liepos 25 d. apie 12.40 val., jam po pietų išeinant iš valgyklos, Kybartų PN valgykloje budėję du pareigūnai nurodė eiti į 2-ą kontrolės ir praleidimo postą (toliau- KPP-2) tuo pretekstu, esą su pareiškėju nori pasikalbėti pataisos namų direktoriaus budintis padėjėjas. Kadangi naktį iš 2016 m. liepos 22 d. į liepos 23 d. pataisos namuose Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai vykdė „pogromą“, kurio metu pareiškėjas buvo sužalotas, toks kvietimas pokalbiui jo nenustebino. Palydėję į KPP-2, pareigūnai nurodė pareiškėjui laukti laikinojo sulaikymo patalpoje, kas šiaip jau yra įprasta, tačiau laikinojo sulaikymo patalpą užrakino ir neteisėtai pralaikė pareiškėją joje 4 valandas. Šioje patalpoje nebuvo nei vandentiekio, nei tualeto, nei lovos, patalpa įrengta negyvenamosios paskirties pastate, taigi 4 valandų trukmės kalinimas apgyvendinimui neskirtoje patalpoje vienareikšmiškai buvo neteisėtas. Šio neteisėto 4 valandų trukmės kalinimo metu buvo ignoruojami pareiškėjo prašymai išleisti į tualetą, šioje apgyvendinimui neskirtoje patalpoje užrakintas buvo apgaulės būdu.
Po neteisėto 4 valandų trukmės kalinimo apgyvendinimui neskirtoje laikinojo sulaikymo patalpoje, pareiškėjui be jokių paaiškinimų buvo liepta eiti į kamerų tipo patalpas (toliau- KTP), kur jis buvo užrakintas ir laikomas 15 parų, taikant nuobaudos atlikimo režimą. Buvo laikomas kamerose Nr. 5 ir 7, kurios įrengtos negyvenamosios paskirties pastate, taigi 15 parų trukmės kalinimas apgyvendinimui neskirtose patalpose vienareikšmiškai buvo neteisėtas. KTP buvo neteisėtai įrengtos perteklinės miegamosios vietos, dėl ko vienam asmeniui tenkantis patalpos plotas buvo tiek mažas, kad prilygo kankinimui. Taigi neteisėtas kalinimas KTP pažeidė pareiškėjo teises ir padarė jam žalą.
Nutarimu Nr. 5/48-629 Kybartų PN direktorius skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą perkėlimą į KTP 15 parų. Kybartų PN administracijos vadovas įvykdė neteisėtą veiksmą - skyrė drausminę nuobaudą asmeniui, nepadariusio jokio drausmės ar režimo reikalavimų pažeidimo, neišaiškinęs pareiškėjui, už ką jis baudžiamas, bei nesudaręs galimybės pareiškėjui pasiaiškinti raštu (apsiginti).
Akcentavo, kad nei apie ketinimą pareiškėją bausti, nei apie priimtą sprendimą bausti, pareiškėjas apskritai nebuvo informuotas, ir tik po daugybės rašytų skundų (užregistruoti buvo tik du skundai 2016 m. liepos 27 d. Nr. 5/30B4-1183 ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. Nr. 5/30B4-1230), 2016 m. rugpjūčio 11 d. buvo įteiktos dokumentų kopijos, iš kurių aiškiai matyti nusikalstama veika - oficialių dokumentų suklastojimas.
Dviejuose suklastotuose tarnybiniuose pranešimuose, kuriuose nenurodyti net šių dokumentų numeriai, melagingai teigiama neva pareiškėjas ne laiku ėjo į valgyklą, neva vartojo neįvardintus necenzūrinius žodžius, neva buvo sulaikytas 12.25 val. Tai, kad abu dokumentai yra klastotėmis, aiškiai matyti iš jų identiško ir visiškai abstraktaus teksto bei priešingumo faktinėms aplinkybėms. Pagal dienotvarkę pietūs 4 būrio nuteistiesiems turi prasidėti ne vėliau 12.30 val., o įprastai prasideda laikotarpyje tarp 12.20 val. ir 12.30 val. Būtent 2016 m. liepos 25 d. pietūs 4 būrio nuteistiesiems prasidėjo 12.25 val., jokių incidentų nei prieš pietus, nei pietų metų, nei po pietų nebuvo. Pareiškėjas pietavo prie vieno stalo su savo kambario kaimynu U. A. (U. A.), prie gretimo stalo sėdėjo kambario kaimynas A. G., kurie neabejotinai gali paliudyti, jog jokių incidentų nebuvo. Pavalgę kartu su U. A. (U. A.) (maždaug 12.40 val.) pareiškėjas ėjo iš valgyklos, kai prie jo priėjęs pareigūnas pasakė, kad su pareiškėju nori pasikalbėti pataisos įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas. Kadangi naktį iš 2016 m. liepos 22 d. į 23 d. pataisos namuose Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai vykdė „pogromą“, kurio metu pareiškėjas buvo sužalotas, toks kvietimas pokalbiui nenustebino. Kadangi U. A. (U. A.) dėl minėto „pogromo“ metu patirtų sužalojimų turėjo iškvietimą į sveikatos priežiūros tarnybą, todėl iki KPP-2 ėjo keturiese - pareiškėjas, U. A. (U. A.) ir du pareigūnai. Teigė, kad suklastotuose tarnybiniuose pranešimuose įrašyti teiginiai yra aiškiai melagingi - jokio konflikto nebuvo, jokių necenzūrinių išsireiškimų niekieno atžvilgiu pareiškėjas nevartojo, niekas jo nesulaikė ir apie jokį bausmės atlikimo režimo pažeidimą niekas neinformavo, pasiaiškinti raštu niekas neprašė, o faktinis pareiškėjo atvykimo į KPP-2 laikas nuo įrašyto suklastotuose dokumentuose skiriasi 20 minučių. Akcentavo aplinkybę, jog pareiškėjas yra rusakalbis, o suklastotuose tarnybiniuose pranešimuose cituojamos neva jo išsakytos frazės lietuvių kalba, taigi akivaizdus oficialių dokumentų klastojimo faktas papildomo įrodinėjimo nereikalauja.
Tie patys suklastotus tarnybinius pranešimus surašę pareigūnai T. J. ir D. G. suklastojo ir protokolą dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu Nr.4/49-2465, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius teiginius, neva pareiškėjui buvo pasiūlyta pasiaiškinti raštu ir pastarasis neva atsisakė. Sulyginus pareigūno T. J. parašus ant tarnybinio pranešimo ir protokolo dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu yra akivaizdu, kad šiuos dokumentus pasirašė skirtingi asmenys. Skundžiamas nutarimas yra aiškiai suklastotas dokumentas, nes ant jo užrašyta melaginga rezoliucija „Nuteistasis pasirašyti atsisakė“.
2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 2S-5173 Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas atsisakė panaikinti skundžiamą 2016 m. liepos 25 d. Kybartų PN direktoriaus nutarimą Nr. 5/48-629 teigdamas, neva nuobauda pareiškėjui skirta pagrįstai ir teisėtai. Toks faktams ir įstatymo nuostatoms priešingas teiginys grindžiamas suklastotais dokumentais - Kybartų PN administracijos pateiktais suklastotais tarnybiniais pranešimais ir protokolu dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu pareigūnas nesivadovavo įstatymų nuostatomis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas ir pareigūno priesaika, neatliko BVK 143 straipsnio 8 dalyje įsakmiai apibrėžtos pareigos panaikinti neteisėtai paskirtą nuobaudą (jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam), priėmė pareiškėjo teises pažeidžiantį administracinį sprendimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, žala jam padaryta neteisėtais veiksmais: apgaulės būdu užrakinant apgyvendinimui neskirtoje laikinojo sulaikymo kameroje, 4 valandas laikant negyvenamosios paskirties patalpoje, kurioje žmones laikyti iš principo draudžiama, kankinant ir žeminant pareiškėjo orumą, t. y. neleidžiant pasinaudoti tualetu, pareiškėją be jokio teisinio pagrindo patalpinant į KTP, 15 parų laikant negyvenamosios paskirties patalpose. Žala padaryta neteisėtu neveikimu - neinformuojant pareiškėjo, kokio pažeidimo padarymu jis yra įtariamas ar kaltinamas, nesudarant galimybės apsiginti, atsisakant vykdyti įstatymo reikalavimą panaikinti neteisėtą nuobaudą, neteisėtais veiksmais - pareiškėją baudžiant, klastojant su jo asmeniu susijusius dokumentus. Pareiškėjo kalinimas kankinimui prilygstančiose, žmogaus orumą žeminančiose sąlygose, kalinimas apgyvendinimui neskirtose patalpose vertintinas kaip neteisėtas laisvės atėmimas. Ši padaryta žala nėra mažareikšmė - neteisėtai kalinamas ir kankinamas buvo 15 parų, o drausminės nuobaudos faktas nuteistojo teises negatyviai įtakos dar 12 mėnesių laikotarpį. Tarp atsakovo institucijų neteisėto veikimo bei neteisėto neveikimo ir pareiškėjui padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Žala pareiškėjui padaryta tyčine kaltės forma. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovai Kybartų pataisos namai ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų pataisos namų, atsiliepimuose į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 40-42).
Atsiliepime į skundą nurodė, kad 2016 m. liepos 25 d. apie 12.25 val. pareiškėjas be leidimo ėjo pietauti į nuteistųjų valgyklą. Pareigūnai nuteistąjį sustabdė prie nuteistųjų valgyklos. Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas D. G. nurodė pareiškėjui grįžti į savo būrį, kadangi nebuvo skambučio, leidžiančio pietauti 4-ajam būriui. Pareiškėjas pradėjo reikšti nepasitenkinimą, nevykdė pareigūnų reikalavimų. Pareiškėjui buvo nurodyta nusiraminti, tačiau į nurodymus nereagavo. Pareiškėjas buvo sulaikytas ir nuvestas į laikino sulaikymo kamerą. Savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 12 straipsnio 1 ir 2 dalis BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 punktą, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XI skyriaus „Nuteistųjų elgesio taisyklės“ 73.4. punktą, Kybartų pataisos namų direktoriaus 2016 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. 1/10-85 „Dėl Kybartų pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų maitinimo“ reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Kybartų pataisos namų direktorius 2016 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 5/48-629 skyrė nuobaudą - perkėlimą į kamerų tipų patalpas 15 parų, kuri pareiškėjui pagrįstai skirta, pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje.
Skiriant nuobaudą buvo laikomasi, BVK 143 straipsnio, nuobaudos skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarkos. Kybartų PN 2016 m. liepos 25 d. nutarime Nr. 5/48-629 aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė.
Atsakovai Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau- Kalėjimų departamentas) ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimuose į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 55-60).
Atsiliepime į skundą nurodė, kad Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs surinktą dokumentinę medžiagą, nustatė, kad 2016 m. liepos 25 apie 12.25 val. Kybartų pataisos namuose pareiškėjas ne jo būriui numatytu laiku ėjo pietauti į nuteistųjų valgyklą. Pareigūnai pareiškėją sustabdė prie valgyklos ir nurodė grįžti į savo būrį, kadangi dar nebuvo skambučio, leidžiančio eiti pietauti 4 –ojo būrio nuteistiesiems. Pareiškėjas pradėjo reikšti nepasitenkinimą, vartoti necenzūrinius žodžius, į pareigūno reikalavimus nusiraminti nereagavo, todėl buvo sulaikytas ir nuvestas į laikino sulaikymo kamerą. Tokiu elgesiu pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalių, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 papunkčio reikalavimus ir Kybartų pataisos namų direktoriaus 2016 m. balandžio 7 d. įsakymą „Dėl Kybartų pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų maitinimo“ Nr. 1/10-85, kuriame nurodyta, kad 4 būrio nuteistieji pietauja nuo 12.30 val. iki 12.45 val.
Pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas užfiksuotas dviejų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų 2016 m. liepos 25 d. tarnybiniuose pranešimuose Nr. 840 ir Nr. 840(1). Skundo nagrinėjimo metu duomenų apie tai, kad minėtuose tarnybiniuose pranešimuose pateikta informacija neatitinka tikrovės, nenustatyta. Taip pat nenustatyta duomenų, kad tarnybinius pranešimus surašę pareigūnai būtų šališki pareiškėjo atžvilgiu.
Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą bei vadovaujantis BVK 142 ir 143 straipsniais, konstatuota, kad Kybartų PN direktorius 2016 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 5/48-629 nuobaudą - perkėlimą į kamerų tipo patalpas penkiolikai parų - pareiškėjui skyrė pagrįstai ir teisėtai. Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl vadovaujantis BVK 143 straipsnio 8 dalimi (aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus, netinkamai įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam) ir prieita išvada, kad Kybartų PN direktoriaus 2016 m. liepos 25 nutarimu Nr. 5/48-629 pareiškėjui skirtos nuobaudos panaikinti nėra pagrindo.
Pažymėjo, kad dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui buvo sudaryta galimybė apsiginti. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 punkte nustatyta, jog kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 206 punkte nustatyta, kad jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu. Remiantis pirmiau minėtų punktų nuostatomis pareiškėjas buvo informuotas apie padarytą nusižengimą ir jam buvo suteikta galimybė apsiginti, tačiau rašyti motyvuotą pasiaiškinimą atsisakė, žodžiu nurodė, kad „neturiu už ką rašyti jokio pasiaiškinimo“ (Kybartų PN 2016-07-25 Protokolas Nr. 4/49-2465 „Dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu“, surašytas bei pasirašytas dviejų pataisos pareigūnų).
Skunde pareiškėjas taip pat teigia, kad 4 valandas nepagrįstai buvo laikomas laikino sulaikymo patalpoje. Pažymėjo, kad Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai, atsižvelgdami į tai, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 25 d. reiškė nepasitenkinimą pareigūnų veiksmais, vartojo necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu ir grasino neramumais pataisos namuose, o į pakartotinius pareigūnų nurodymus nusiraminti nereagavo ir toliau jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, t. y. savo neteisėtų veiksmų nenutraukė, sulaikė pareiškėją ir iki nusiraminimo patalpino į laikino sulaikymo kamerą. Įvertinus aplinkybes, Kalėjimų departamentas padarė išvadą, kad Kybartų PN pareigūnai savo įgaliojimų neviršijo, pareiškėjui žalos nepadarė ir siekdami įstaigoje suvaldyti viešąją tvarką (minimas įvykis įvyko masinėje nuteistųjų susibūrimo vietoje - valgykloje), bei atsižvelgdami į Higienos normos HN 134:2015 (Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“) 11.2 papunkčio reikalavimus (laikinojo sulaikymo patalpa - specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti) pareiškėją teisėtai patalpino į minėtas patalpas.
Kalėjimų departamentas nustatė, kad nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas atliko nuobaudą kamerų tipo patalpoje Nr. 5, o nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. - kamerų tipo patalpoje Nr. 7. Pažymėjo, kad Marijampolės apskrities viršininko 2005 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-24, buvo sudaryta komisija dėl pataisos namų, rekonstruotų iš Kybartų atvirosios kolonijos (I-asis statybvietės etapas), pripažinimo tinkamu naudoti. Šios Komisijos 2005 m. gruodžio 15 d. aktu Kybartų pataisos namai pripažinti tinkami naudojimui. Pareiškėjo teiginiai, kad buvo laikomas apgyvendinimui neskirtoje patalpoje neatitinka tikrovės.
Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir su juo susijusią medžiagą, pagrindų nuobaudai panaikinti nenustatė (vadovaujantis BVK 143 straipsnio 8 dalimi, aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam), priešingai, konstatavo, kad pareiškėjas padarė pažeidimus ir jam skirtos nuobaudos panaikinti nėra pagrindo. Darytina išvada, kad skundžiamas Kybartų pataisos namų direktoriaus nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo teigti, kad paskirta nuobauda nepagrįsta ir tai, kad dėl to buvo pažeistos pareiškėjo teises ir teisėti interesai.
Mano, kad Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 24 d. skundą išnagrinėjo tinkamai, Kalėjimų departamento 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. 2S-5172 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pagrįstas galiojančiais teisės aktais, motyvuotas, nurodyta apskundimo tvarka, šis sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas.
Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes įrodyti, tačiau pareiškėjas jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir samprotavimais. Šios aplinkybės taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pažymėjo, kad šio ginčo atveju pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų veiksmų nenustatyta. Priešingai, pareiškėjas pats atliko neteisėtus veiksmus - pažeidė bausmių vykdymo režimo reikalavimus, dėl ko pareiškėjui teisėtai bei pagrįstai buvo paskirta drausminio poveikė priemonė - BVK 142 straipsnyje numatyta nuobauda. Mano, kad pagal galiojančius teisės aktus, žalai atsirasti nėra būtinų sąlygų, todėl Lietuvos valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo prašomą neturtinę žalą.
Skundas netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Kybartų pataisos namų 4 būrio nuteistasis R. M. (R. M.) 2016 m. liepos 25 d. apie 12.25 val. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – be leidimo ėjo pietauti į nuteistųjų valgyklą, o pareigūnams nuteistąjį sustabdžius prie nuteistųjų valgyklos ir liepus grįžti į savo būrį (nebuvo skambučio, leidžiančio pietauti 4 būriui) nuteistasis pradėjo reikšti nepasitenkinimą, vartojo necenzūrinius žodžius, pareigūnams nurodžius nuteistajam nusiraminti, nuteistasis į nurodymus nereagavo. Pareigūnas nuteistajam dar kartą nurodė nusiraminti, nuteistasis į nurodymus nereagavo ir toliau vartojo necenzūrinius žodžius. Nuteistasis buvo sulaikytas ir nuvestas į laikinojo sulaikymo kamerą. Tokiais veiksmais nuteistasis R. M. (R. M.) pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalių, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 73.4 punkto reikalavimus, Kybartų pataisos namų direktoriaus 2016 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr.1/10-85 „Dėl Kybartų pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų maitinimo“ reikalavimus. Įvertinęs nuteistojo rašytinį paaiškinimą (atsisakymą pasiaiškinti) Kybartų pataisos namų direktorius 2016 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 5/48-629 skyrė nuobaudą nuteistajam R. M. (R. M.) – perkelti nuteistąjį į kamerų tipo patalpas 15 parų (b. l. 47,48).
Pareiškėjas minėtą nutarimą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas 2016 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 2S-5173 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pripažino Kybartų pataisos namų direktoriaus paskirtą nuobaudą pagrįsta (b. l. 21-23).
Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Kybartų pataisos namų direktoriaus 2016 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 5/48-629, kuriuo paskirta nuobauda (perkelti į kamerų tipo patalpas 15 parų) nuteistajam R. M. (R. M.), ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 2S-5173 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriuo paliktas galioti minėtas nutarimas, pagrįstumo bei jo teisėtumo, ir dėl neteisėtu nubaudimu pareiškėjo patirtos neturtinės žalos (neteisėto sulaikymo 4 valandoms laikinojo sulaikymo patalpoje iki nutarimo priėmimo, šių patalpų (neįrengtas vandentiekis, tualetas, lovos, patalpos yra negyvenamosios paskirties pastate) ir kamerų tipo patalpų (kamerų Nr. 5 ir Nr. 7 plotas, lovų skaičius, yra negyvenamosios paskirties pastate), kuriose pareiškėjas atliko paskirtą nuobaudą, teisės aktų (higienos normų) reikalavimų neatitikimo) atlyginimo.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 04 01 iki 2016 12 21) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.) ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau- Taisyklės)(akto redakcija, galiojanti nuo 2017 03 01) 73.4 punktas numato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių: nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių.
BVK 173 straipsnio 4 dalis numato, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.
Kybartų pataisos namų direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 7-10/244 „Dėl nuteistųjų asmenų maitinimo organizavimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Kybartų pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo tvarkos 20 punkte numatyta, kad nuteistieji maitinami pataisos įstaigos valgykloje dienotvarkėje nustatytu laiku pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą būrių nuteistųjų maitinimo grafiką (b. l. 112-115).
Kybartų pataisos namų direktoriaus 2016 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr.1/10-85 „Dėl Kybartų pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų maitinimo“, 1.1.2. punkte nurodyta, kad 4 būrio pietūs Kybartų pataisos namų valgykloje organizuojami nuo 12.30 val. iki 12.45 val. (b. l. 69,70).
Kybartų pataisos namų direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr.7-10/148 „Dėl garsinių signalų naudojimo“ patvirtinti Dienotvarkės vykdymui užtikrinti naudojami garsiniai signalai. 4 punktu nustatyta, kad nuteistųjų ėjimą į valgyklą skelbia trumpų skambučių skaičius pagal nuteistųjų būrio numerį (dirbantiems nuteistiesiems- vientisas skambutis, kurio trukmė 5 sekundės) (b. l. 117,118).
Pareiškėjas R. M. (R. M.) atsisakė pasiaiškinti raštu dėl pažeidimo (žodžiu paaiškino, jog neturi už ką rašyti jokio pasiaiškinimo) ir tai patvirtina 2016 m. liepos 25 d. protokolas Nr. 4/49-2465 dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu (b. l. 83).
BVK 116 straipsnyje nustatyta, kad nuteistieji pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais. Šio kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta nuteistųjų teisė gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises ir pareigas; šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba ar nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią jis supranta. Teismui pateikti įrodymai (individualaus darbo su nuteistuoju knygelė) patvirtina, jog nuteistasis R. M. (R. M.) 2016 m. kovo 21 d. buvo supažindintas su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, individualių pokalbių metu buvo supažindintas su nuteistiesiems privaloma žinoti informacija, o minėti Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymai dėl nuteistųjų maitinimo ir garsinių signalų yra paskelbti 4 būrio skelbimų lentoje (b. l. 154-156). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl informacijos apie įkalinimo sąlygas suteikimo rusų kalba ir kad toks prašymas būtų buvęs atmestas. Įvertinus šiuos įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas tinkamai buvo supažindintas su jo teisėmis, pareigomis ir draudimais, jam buvo žinoma maitinimo organizavimo tvarka, drausminių nuobaudų skyrimo tvarka.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamu 2016 m. liepos 25 d. Kybartų pataisos namų (toliau-Kybartų PN) nutarimu paskirta drausminė nuobauda skirta neteisėtai. Drausminės nuobaudos gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, šie režimo reikalavimai negali būti nepagrįstais. Teigė, kad nutarimu Nr. 5/48-629 Kybartų PN direktorius skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą perkėlimą į kamerų tipo patalpą (toliau- KTP) 15 parų. Kybartų PN administracijos vadovas įvykdė neteisėtą veiksmą - skyrė drausminę nuobaudą asmeniui, nepadariusio jokio drausmės ar režimo reikalavimų pažeidimo, neišaiškinęs pareiškėjui, už ką jis baudžiamas, bei nesudaręs galimybės pareiškėjui pasiaiškinti raštu (apsiginti).
Dviejuose suklastotuose „tarnybiniuose pranešimuose“, kuriuose nenurodyti net šių dokumentų numeriai, melagingai teigiama neva pareiškėjas ne laiku ėjo į valgyklą, neva vartojo neįvardintus necenzūrinius žodžius, neva jis buvo sulaikytas 12.25 val. Tai, kad abu dokumentai yra klastotės, aiškiai matyti iš jų identiško ir visiškai abstraktaus teksto, bei priešingumo faktinėms aplinkybėms. Pagal dienotvarkę pietūs 4 būrio nuteistiesiems turi prasidėti ne vėliau 12.30 val., o įprastai prasideda laikotarpyje tarp 12.20 ir 12.30 val. Būtent 2016 m. liepos 25 d. pietūs 4 būrio nuteistiesiems prasidėjo 12.25 val., jokių incidentų nei prieš pietus, nei pietų metų, nei po pietų nebuvo. Pareiškėjas pietavo prie vieno stalo su savo kambario kaimynu U. A. (U. A.), prie gretimo stalo sėdėjo jo kambario kaimynas A. G., kurie neabejotinai gali paliudyti, jog jokių incidentu nebuvo. Pavalgius, pareiškėjas kartu su U. A. (U. A.), maždaug 12.40 val. ėjo iš valgyklos, kai prie pareiškėjo priėjęs pareigūnas pasakė, kad su pareiškėju nori pasikalbėti pataisos įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas. Kadangi naktį iš 2016 m. liepos 22 d. į 23 d. pataisos namuose Viešojo saugumo Tarnybos pareigūnai vykdė „pogromą“, kurio metu pareiškėjas buvo sužalotas, toks kvietimas pokalbiui pareiškėjo nenustebino. Kadangi U. A. (U. A.), dėl minėto „pogromo“ metu patirtų sužalojimų turėjo iškvietimą į sveikatos priežiūros tarnybą, todėl iki kontrolės praleidimo punkto Nr.2 (toliau- KPP-2) ėjo keturiese - pareiškėjas, U. A. (U. A.), ir du pareigūnai. Taigi suklastotuose „tarnybiniuose pranešimuose“ įrašyti teiginiai yra aiškiai melagingi - jokio konflikto nebuvo, jokių necenzūrinių išsireiškimų niekieno atžvilgiu pareiškėjas nevartojo, niekas pareiškėjo nesulaikė ir apie jokį bausmės atlikimo režimo pažeidimą niekas pareiškėjo neinformavo, pasiaiškinti raštu pareiškėjo niekas neprašė, o faktinis pareiškėjo atvykimo į KPP2 laikas nuo įrašyto suklastotuose dokumentuose skiriasi 20 minučių. Akcentavo, jog pareiškėjas yra rusakalbis, o suklastotuose tarnybiniuose pranešimuose cituojamos neva pareiškėjo išsakytos frazės lietuvių kalba, taigi akivaizdus oficialių dokumentų klastojimo faktas papildomo įrodinėjimo nereikalauja.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, o būtent Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016 m. liepos 25 d. vyresniojo prižiūrėtojo D. G. ir prižiūrėtojo T. J. tarnybinių pranešimų, jų parodymų (liudytojai įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą bylą nagrinėjant teisme) matyti, kad 2016 m. liepos 25 d. apie 12.25 val. 4 būrio nuteistasis R. M. (R. M.) be leidimo ėjo pietauti į nuteistųjų valgyklą. Nuteistasis prižiūrėtojų buvo sustabdytas prie nuteistųjų valgyklos. Nuteistajam R. M. (R. M.) vyresnysis prižiūrėtojas D. G. nurodė grįžti į savo būrį, kadangi nebuvo skambučio, leidžiančio pietauti 4 būriui. Nuteistasis pradėjo reikšti nepasitenkinimą, vartoti necenzūrinius žodžius sakydamas: „ką tu čia man vadovauji“. Nuteistajam nurodžius nusiraminti, jis į nurodymus nereagavo sakydamas: „dar jūs čia pamatysit ko nematę, penktadieniu niekas nesibaigė“. Nuteistajam vyresnysis prižiūrėtojas D. G. nurodė nusiraminti ir paklausė: „ką čia tuo norit pasakyti ir kam jūs čia grasinat“. Nuteistasis į nurodymą nereagavo ir vartodamas necenzūrinius žodžius pareiškė: „niekas čia jūsų nebijo“ (b. l. 45,46). Minėtų liudytojų parodymai yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes dėl nuteistojo grasinimų neramumais, susidorojimu, todėl nėra jokio pagrindo jais netikėti. Juolab kad minėti pareigūnai nagrinėjamą pažeidimą užfiksavo atlikdami savo tiesiogines funkcijas, o byloje nėra jokių duomenų, jog jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, šališki ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti pareiškėją ir jam pakenkti.
Gi pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra prieštaringos ir nepatvirtintos jokiais įrodymais, taigi vertintinos pareiškėjo siekiu išvengti atsakomybės. Pirma, šias skunde nurodytas aplinkybes pareiškėjas turėjo teisę išdėstyti pasiaiškinime dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo Taisyklių 205 punkto nustatyta tvarka (Kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti), tačiau šia teise nepasinaudojo, tokiu būdu Taisyklių 206 punkto (Jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu (31 priedas) nustatyta tvarka surašytas minėtas protokolas. Antra, remiantis liudytojų parodymais, 2016 m. liepos 25 d. apie 12.25 val. 4 būrio nuteistąjį R. M. (R. M.) be leidimo ėjusį pietauti į nuteistųjų valgyklą (pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog buvo panaudotas garsinis signalas pietauti) ir jį sulaikant kiti asmenys (nuteistieji, pareigūnai) nedalyvavo, todėl liudytojais apklausti nuteistuosius U. A. (U. A.) ir A. G. nebuvo faktinio pagrindo.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas 2016 m. liepos 25 d. apie 12.25 val. be leidimo ėjo pietauti į nuteistųjų valgyklą, o pareigūnams nuteistąjį sustabdžius prie nuteistųjų valgyklos ir liepus grįžti į savo būrį (nebuvo skambučio, leidžiančio pietauti 4 būriui) nuteistajam reiškiant nepasitenkinimą, vartojant necenzūrinius žodžius, nevykdant pareigūnų nurodymo nuteistajam nusiraminti ir į juos nereaguojant, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalių, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 73.4 punkto reikalavimus, Kybartų pataisos namų direktoriaus 2016 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr.1/10-85 „Dėl Kybartų pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų maitinimo“ reikalavimus, todėl Kybartų pataisos namų direktorius 2016 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 5/48-629 teisėtai ir pagrįstai skyrė drausminę nuobaudą pareiškėjui – perkelti jį į kamerų tipo patalpas 15 parų. Įvertinus Kybartų pataisos namų 2017 m. birželio 28 d. pažymos apie nuteistojo nuobaudas duomenis (48 pažeidimai) paskirta nuobauda atitinka pažeidimo pobūdį ir negali būti laikoma per griežta atsakomybės priemone, skirta motyvuoti pareiškėją teisės aktus atitinkančiam elgesiui (b. l. 148).
Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 ir 206 punktai nustato, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu, kurio forma patvirtinta šių Taisyklių 31-me priede. Teikti paaiškinimą yra nuteistojo teisė, o ne pareiga. Iš pateiktos į bylą medžiagos matyti, kad nuteistasis atsisakė pateikti rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo, todėl pareiškėjo R. M. (R. M.) teisė žinoti kokiu nusižengimu jis įtariamas bei teisė pasiaiškinti, nepažeista.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. 2S-5173 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriuo buvo pripažinta, kad Kybartų pataisos namų direktoriaus paskirta pareiškėjui nuobauda yra pagrįsta, taip pat yra visapusiškai ir objektyviai išnagrinėtas, todėl jį panaikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.).
Atsakovo nutarimu pareiškėjui buvo paskirta Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta nuobauda – nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų. Įvertinus nustatytas aplinkybes nuobaudą pareiškėjui paskyrė kompetentingas pareigūnas laikydamasis nustatytos tvarkos ir terminų (BVK 143 str. 4, 7 d.).
BVK 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų; 4) atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų arba nepilnamečių nuteistųjų uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų; 5) kalėjimuose laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki penkiolikos parų; 6) pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių; 7) kalėjimuose laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo dviejų iki šešių mėnesių.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-406-602/2015).
Taip pat nustatyta Kybartų pataisos namų 2017 m. birželio 28 d. pažymos Nr.1/8-2009 duomenimis, kad nuteistasis R. M. (R. M.) 2016 m. liepos 25 d. apie 12.25 val. dėl jau minėto padaryto drausmės pažeidimo (sulaikymo faktinis pagrindas - Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų D. G. 2016 m. liepos 25 d. tarnybinis pranešimas Nr. 840 ir T. J. 2016 m. liepos 25 d. tarnybinis pranešimas Nr. 840(1), o uždarant nuteistąjį į laikino sulaikymo patalpą buvo atsižvelgta į nuteistojo asmenybę (nuteistasis tuo metu buvo 48 kartus baustas drausmine tvarka) ir pažeidimo pobūdį - nuteistasis nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, grasino neramumais ir susidorojimu, vartojo necenzūrinius žodžius) buvo patalpintas į laikino sulaikymo patalpą BVK 144 straipsnio pagrindu (Kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisėtvarkos pažeidimui ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 4 dalyje nurodytus asmenis, laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno, izoliuoti, jis gali būti laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas. Toks nuteistojo laikinas izoliavimas galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno atvykimo į pataisos įstaigą, bet ne ilgiau kaip dvidešimt keturioms valandoms, ir nelaikomas nuobauda. Jeigu už padarytą režimo pažeidimą paskiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, laikino izoliavimo laikas įskaitomas į bendrą nutarimu paskirtos nuobaudos laiką). Iš laikino sulaikymo patalpos nuteistasis 2016 m. liepos 25 d. apie 16.30 val. Kybartų pataisos namų direktoriaus 2016 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 5/48-6029 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ buvo 15 parų perkeltas į kamerų tipo patalpas. Laikas, kurį nuteistasis praleido laikino sulaikymo patalpoje, į paskirtos nuobaudos atlikimo laiką įskaičiuotas (b. l. 148).
Kaip jau nustatyta Kybartų pataisos namų direktorius 2016 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 5/48-629 teisėtai ir pagrįstai skyrė drausminę nuobaudą pareiškėjui – perkelti jį į kamerų tipo patalpas 15 parų. Šią drausminę nuobaudą pareiškėjas atliko nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. Kybartų pataisos namų kamerų tipo patalpose Nr.5 ir Nr. 7 (b. l. 145).
Pareiškėjas skunde teigia, kad dėl neteisėto nubaudimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (neteisėto sulaikymo 4 valandoms laikinojo sulaikymo patalpoje iki nutarimo priėmimo, šių patalpų (neįrengtas vandentiekis, tualetas, lovos, patalpos yra negyvenamosios paskirties pastate) ir kamerų tipo patalpų (kamerų Nr. 5 ir Nr. 7 plotas, lovų skaičius, yra negyvenamosios paskirties pastate), kuriose pareiškėjas atliko paskirtą nuobaudą, teisės aktų (higienos normų) reikalavimų neatitikimo),kuria privalo atlyginti atsakovas.
Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą padarė 2016 m. liepos 25 d. apie 12.25 val. ir buvo sulaikytas bei nuvestas į laikino sulaikymo kamerą, iš kurios 2016 m. liepos 25 d. 16.30 val. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas (b. l. 17). Ginčo laikotarpiu galiojančioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punkte numatyta, jog ši higienos norma netaikoma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms). Kadangi pareiškėjas laikino sulaikymo kameroje buvo neilgą laiką, o joje yra įrengtas suolas, dirbtinis apšvietimas, ventiliacija, palaikoma tinkama temperatūra (Kybartų pataisos namų Ūkio skyriaus 2017 m. birželio 16 d. tarnybinis pranešimas Nr. 1/8-1936, b. l. 145), darytina išvada, jog neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) nenustatyta
LR bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat LR įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato LR teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 11-1.1 punktai nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.
Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpos kamerose Nr. 5 ir Nr. 7. Kybartų pataisos namų Ūkio skyriaus 2017 m. birželio 16 d. tarnybinio pranešimo Nr. 1/8-1936 duomenimis nustatyta, jog kamerų tipo patalpos kameros Nr. 5 plotas yra 15,40 kv. m, joje įrengtos keturios miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,85 kv. m (b. l. 145). Kamerų tipo patalpos kameros Nr. 7 plotas yra 8,40 kv. m, joje įrengtos dvi miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,2 kv. m (b. l. 145).
Ir nors Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. liepos mėnesį kamerų tipo patalpų Kybartų pataisos namuose netikrino, tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. lapkričio 11 d. patikrinimo akte Nr.PA.4-417(23.4.1.4.21) duomenų, jog kamerų tipo patalpos Nr. 5 ir Nr. 7 yra negyvenamosios paskirties pastate, nėra.
Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjo bausmės atlikimo Kybartų PN kamerų tipo patalpose metu buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11-1.2 punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma. Tokiu būdu pripažintina, kad CK 6.271 straipsnio prasme valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustačius pareiškėjas negalėjo patirti ir neturtinės žalos.
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas dėl reikalavimų panaikinti Kybartų pataisos namų direktoriaus 2016 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 5/48-629 „Dėl nuteistojo nubaudimo“; panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 2S-5173 „Dėl skundo išnagrinėjimo“; priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 30 000 Eur neturtinę žalą; priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 10 000 Eur neturtinę žalą, netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Nagrinėjant minėtą administracinę bylą į 2017 m. balandžio 13 d. 14.30 val. teismo posėdį buvo kviestas ir liudytoju apklaustas T. J., kuris pateikė teismui prašymą atlyginti išlaidas, susijusias su jo dalyvavimu teismo posėdyje. Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi nutarta išmokėti iš teismo specialiosios sąskaitos liudytojui T. J. 6,94 Eur išlaidų, susijusių su jo dalyvavimu teismo posėdyje.
Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. ABTĮ 39 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad proceso šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip bylos nagrinėjimo išlaidos, priteisiamos įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas pareiškėjo nenaudai, liudytojui T. J. išmokėta suma (9,94 Eur) priteistina į teismo specialiąją sąskaitą iš pareiškėjo R. M. (R. M.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 7 dalimi, 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. M. (R. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš pareiškėjo R. M. (R. M.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,94 Eur į teismo specialiąją sąskaitą (gavėjas: Kauno apygardos administracinis teismas; gavėjo kodas ((duomenys neskelbtini) ); bankas "SWEDBANK"; sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.