Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal D. B. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūno 2014 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas, D. B. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis M. K. 2014 m. birželio 5 d. D. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad D. B. 2014 m. birželio 5 d. 9 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), važiuodamas transporto priemone – automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per geležinkelio pervažą, pažeidė kelio ženklo „Stop” reikalavimą. Dėl to D. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 125 straipsnį.

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresnysis specialistas G. P. 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), D. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje, paskyrė 1000 Lt baudą su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 6 mėnesiams.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, D. B. jį apskundė apylinkės teismui.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 7 straipsnyje nurodyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo veiklos teritorija apima Klaipėdos miesto savivaldybės teritoriją ir Neringos savivaldybės teritoriją. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ginčijamą nutarimą priėmė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas, skundas turi būti paduodamas Klaipėdos apylinkės teismui, t. y. teismui, kurio veiklos teritorijoje yra minėtas policijos komisariatas. Pažymi, kad skundžiamoje nutartyje teismas dėl to visiškai nepasisakė. D. B. teigimu, teisėja jam paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Prezidentė įpareigoja bylas negrinėti operatyviai, jų nevilkinti. Mano, kad šiuo atveju Telšių rajono apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnyje įtvirtintą teisės į tinkamą, operatyvų, ekonomišką procesą principą.

D. B. įsitikinimu, dėl pasirinktos patruliavimo vietos ir netinkamo patruliavimo pareigūnai M. K. ir V. M. negalėjo matyti, kad jis sustojo prieš „Stop“ ženklą. Aplinkybės, kad tą dieną buvo geras oras ir pareigūnai tuo metu, kai užfiksavo tariamą jo pažeidimą, sėdėjo tarnybiniame automobilyje, buvo patvirtintos bylos nagrinėjimo metu apklausus liudytojus. Pasak apelianto, toks policijos pareigūnų elgesys grubiai pažeidžia Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d įsakymu. Nr. 5-V-673 patvirtintos Patrulių veiklos instrukcijos (toliau tekste - instrukcijos) 20.7 punktą. Minėtame instrukcijos punkte yra nustatyta, kad policijos patruliui, esant palankioms oro sąlygoms, be tarnybinio būtinumo sėdėti stovinčiame tarnybiniame automobilyje draudžiama. Teigia, kad patruliai sėdėjo tarnybiniame automobilyje, šalutiniame kelyje, už krūmų, kurie riboja matomumą.

Be to, D. B. teigimu, jeigu policijos patruliai nebūtų pažeidę instrukcijos 20.2. punkto, kuris draudžia pažeisti naudojimosi radijo ryšio priemonėmis, telemetrine įranga taisykles (išjungti radijo stotį, telemetrinę įrangą, automobilinę vaizdo ir garso fiksavimo įrangą ar pan.) ir nebūtų išjungę vaizdo fiksavimo priemonių, buvusiųjų automobilyje, galbūt šiandien būtų neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Apelianto vertinimu, policijos pareigūnai, stovėdami už krūmų, ribojančių matomumą, negalėjo matyti, kaip jis (D. B.) sustojo prieš kelio ženklą „Stop“. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu pareigūnai teigė, jog patruliavo pagal specialų planą, kuris teismui nebuvo pateiktas. Taip pat teigė, kad nedirbo pasaloje ir tą dieną nevykdė jokios prevencinės akcijos. Paklausti, kaip nusprendė pasirinkti patruliavimo vietą, atsakė, jie visada arba dažniausiai toje vietoje stovi. Esant tokioms aplinkybėms, anot D. B., kyla klausimas, ką policijos pareigūnai apskritai tąkart veikė, kokias instrukcijas vykdė, ar jų laikėsi, ar apie patruliavimo postą pranešė, kaip to reikalauja instrukcijos 18 punktas. Kadangi, apelianto teigimu, policijos pareigūnai patruliuodami grubiai pažeidė instrukcijos reikalavimus, jam buvo nepagrįstai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Mano, kad jeigu policijos pareigūnai nebūtų sėdėję tarnybiniame automobilyje, nepaisant matomumą ribojančių krūmų, būtų matę, kaip jis sustojo prieš kelio ženklą „Stop“.

Skunde taip pat pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

D. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

D. B. nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 125 straipsnyje, padarymą. ATPK 125 straipsnyje nurodyta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Kaip matyti iš liudytojo, policijos pareigūno V. M. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdyje, jis nurodė, kad 2014 m. birželio 5 d. jie su kolega M. K. dirbo (duomenys neskelbtini) gatvėje prie geležinkelio pervažos. Tą dieną buvo vykdomas planas „Vairuotojo kontrolė važiuojant per geležinkelio pervažą“. Nuo jų automobilio stovėjimo vietos iki ženklo „Stop“ buvo apie 30 metrų, linija su „Stop“ ženklu buvo jiems lygiagrečiai ir matėsi labai gerai, iš patruliavimo vietos žiūrint į pažeidimo vietą, matomumas buvo 100 procentų. Jie gerai matė, kaip autobusiuko vairuotojas pravažiavo kelio ženklą ir „Stop“ liniją nesustodamas, ir, tikriausiai tik pastebėjęs juos, t. y. policijos pareigūnus, sustojo ant geležinkelio ar prieš pat geležinkelio bėgius. Sustabdyto automobilio vairuotojas paaiškino, kad negalėjo staigiai stabdyti, nes veža brangią aparatūrą. Liudytojas V. M. taip pat pažymėjo, kad nors KET nedraudžia dar kartą sustoti prieš geležinkelio bėgius, tačiau buvo būtina sustoti prieš „Stop“ ženklą, o D. B. nesustojo. Atsakydamas į D. B. klausimus liudytojas V. M. paaiškino, kad tai nebuvo pasala, jie dirbo pagal nurodytą planą. Taip pat paaiškino, kad pagal patrulių veiklos instrukciją patruliavimo vietą jie nusistato patys. Į teisėjos klausimus atsakė, kad braižyti schemą pareigūnai neprivalo (18-19 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad parodymus liudytojas V. M. davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jis būtų suinteresuotas bylos baigtimi, nėra, be to, jo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl abejoti minėtais liudytojo parodymais nėra pagrindo.

Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir liudytojas, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos pareigūnas M. K. Jis taip pat nurodė, kad tąkart buvo vykdomos prevencinės priemonės, jie patruliavo (duomenys neskelbtini) gatvėje prie geležinkelio pervažos. Matė, kaip mikroautobusas pravažiavo „Stop“ ženklą. Iš tos vietos, kur jie stovėjo, kelio ženklas ir linija matėsi labai gerai. Patruliavimui pasirinko tokią vietą, kad viskas labai gerai matytųsi ir nekiltų jokių abejonių. Atsakydamas į D. B. klausimus liudytojas M. K. dar kartą patvirtino, kad jie tikrai matė, jog pastarojo (D. B.) vairuojamas automobilis tikrai prieš „Stop“ ženklą nesustojo. Paaiškino kad įstatymas neįpareigoja filmuoti padarytus pažeidimus, braižyti schemą jie neprivalo. Tąkart jie patruliavo pagal patrulių veikos instrukciją (19 b. l.).

Minėtų policijos pareigūnų 2014 m. birželio 5 d. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad 2014 m. birželio 5 d. 9.40 val. (duomenys neskelbtini), automobilis „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas D. B., buvo sustabdytas todėl, kad automobilio vairuotojas, važiuodamas per geležinkelio pervažą, pažeidė kelio ženklo „Stop“ reikalavimus, automobilis, pravažiavęs minėtą ženklą, sustojo tik prie pat geležinkelio bėgių (39, 54). Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių fotonuotraukų akivaizdu, kad policijos pareigūnai galėjo aiškiai matyti kelio ženklą „Stop“ ir kelio ženklo „Stop“ liniją.

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl D. B. kaltės padarius ATPK 125 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų, liudytojai, policijos pareigūnai V. M. ir M. K. atsakė į D. B. klausimus dėl 2014 m. birželio 5 d. policijos pareigūnų vykdytos priemonės, dėl jų veiklos teisėtumo, pasirinktos patruliavimo vietos tinkamumo, būtinumo daryti vaizdo įrašą, braižyti schemą ir kt. Duomenų, patvirtinančių, kad policijos pareigūnai būtų pažeidę Patrulių veiklos instrukcijos nuostatas, byloje nėra.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį nepakeistą ir D. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.