Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2013-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. T-369-818/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-01
Bylos Nr.
T-369-818/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Nuteistasis
M. M.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-369-818/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. liepos 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nutarimo (toliau – Nutarimas) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Norvegijos Karalystės Jaren apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nuosprendžiu M. M. nuteistas pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo 192 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 dalies a punktą laisvės atėmimu ketveriems metams trims mėnesiams. Norvegijos Karalystės Gulating apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pakeistas 2011 m. sausio 28 d. nuosprendis ir M. M. paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartimi paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalimi ir palikta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia 2011 m. rugpjūčio 26 d., pabaiga – 2015 m. birželio 26 d. (užsk. 427 d.).

Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2013 m. gegužės 17 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, 2013-05-15 protokolu Nr. 24-1799 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalimi, apsivarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką atliktą pagal OASys metodiką, Komisija nustatė:

M. M. dėl įvykdyto nusikaltimo interviu metu kaltę prisipažino. Anksčiau teistas 2 kartus. Teigia, kad dėl tokio poelgio gailisi. Bausmės atlikimo metu nebaustas, 3 kartus skatintas. Laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu nuteistasis laikosi nustatytos dienotvarkės ir režimo reikalavimų. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis nuteistasis neturi vykdomųjų raštų. Pagal Gulating apygardos teismo nuosprendį priteista 100 000 Norvegijos kronų moralinės žalos, įpareigojant atlyginti per dvi savaites. Apie žalos atlyginimo faktą įrodančių duomenų negauta. Socialinius ryšius palaiko su motina ir seserimi bendraudamas telefonu ir laiškais. Nuteistasis turi vaiką, ateityje planuoja savo sūnui suteikti savo pavardę. Teigia, kad domisi jo sveikata ir vystymusi. Paleistas į laisvę planuoja gyventi pas savo motina. Yra gauta pažyma dėl nuteistojo gyvenamosios vietos.

Pažymėtina, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai teikiamas antrą kartą.

Komisija siūlo nuteistajam M. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, paskiriant konkrečias baudžiamojo poveikio priemones.

Atsiliepimas

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė teismui pateiktu atsiliepimu prašo teismo atsisakyti patvirtinti Komisijos 2013-05-17 Nutarimą, priimtą M. M. atžvilgiu, kadangi Komisija, neatsižvelgė į tokias svarbias aplinkybes, kaip nuteistojo asmenybės pavojingumas, jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas ir pobūdis, ir šios aplinkybės rodo, kad M. M. paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos, nebūtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d. (nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą). Prokurorė atsiliepime nurodė, kad nuteistajam M. M. buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, bet parodyto pasitikėjimo neįvertino, nepasinaudojo suteikta galimybe pasitaisyti, vėl padarė nusikalstamą veiką ir šiuo metu atlieka bausmę už sunkaus tyčinio nusikaltimo žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarymą.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

BVK 157 str. 1 d. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

BVK 157 str. 2 d. 2 p., kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė M. M. taikyti lygtinį paleidimą, nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Nustatyta, kad M. M. jau yra atlikęs daugiau nei 1/2 jam paskirtos 5 metų laisvės atėmimo bausmės, yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas teigiamai, BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Tokiu būdu konstatuotina, kad yra nustatytos visos formaliai būtinos aplinkybės klausimo dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nagrinėjimui, tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nutarta asmens atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taip pat atsižvelgia į nuteistojo ankstesnius teistumus, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jis toliau laikysis įstatymų, nenusikals ir kad bus užtikrintas bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., pasiekimas.

Nors nuteistasis M. M. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nutarime charakterizuojamas teigiamai, pagal „OASys“ metodiką pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (69 balai), drausmine tvarka nebaustas, 3 kartus skatintas, tačiau šios aplinkybės rodo tik teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, bet automatiškai nesuponuoja išvados, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Kaip seka iš teikimo medžiagos, M. M. iš viso yra teistas tris kartus, iš jų yra teistas ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nusikaltimai sunkėja, interviu metu savo kaltę pripažįsta, Gulating apygardos teismo nuosprendžiu priteista 100 000 Norvegijos kronų moralinės žalos neatlygino. Šiuo metu nuteistasis M. M. yra atlikęs tik vos daugiau nei pusę laisvės atėmimo iš jam paskirtos penkerių metų laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, jog vienas iš kriminalinės bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta kriminalinės bausmės esmė.

Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. tarp išvardintų bausmės paskirčių nurodyta, kad bausmės tikslai yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šie bausmės tikslai M. M. atžvilgiu, atlikus jam 1/2 bausmės ir likus dar gana ilgam neatliktos bausmės laiko tarpui, dar nėra pasiekti, o jo padaryto nusikaltimo pobūdis parodo, kad iki šiol atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad M. M. gali būti taisomas jo neizoliuojant nuo visuomenės.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis ne pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, vieną kartą jau buvo paleistas lygtinai, o pagal OASys metodiką pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutiniška (69 balai). Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistajam būdingi tokie kriminogeniniai veiksniai kaip teistumai sulaukus pilnametystės, bedarbystė po paleidimo, mokyklos nelankymas, kvalifikacijos neturėjimas, impulsyvumas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių nesuvokimas ir kt. Medžiagoje yra duomenų, jog M. M. elgesys įtakojamas draugų, linkusių nusikalsti, miglota perspektyva įsidarbinti, daromi tyčiniai nusikaltimai, silpni socialiniai ryšiai, savanoriškai neatlygina civilinio ieškinio, turi vaiką, tačiau juo nesirūpina.

Vertindamas išdėstytus argumentus, atsižvelgdamas į nustatytą asmens pavojingumą, neatliktos bausmės dalį, siekiamus paskirtos bausmės tikslus, teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistąjį M. M. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, todėl nuteistajam M. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas ir atsisakytina partvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą dėl M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BVK 157 str., Lietuvos Respublikos BPK 360 str. 5 d. 2 p., teismas,

nutarė:

Atsisakyti patvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013-05-17 Nutarimą Nr.89-34 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. M., aa.k. (duomenys neskelbtini)

Nutartis per 5 dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius