- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-20
- Bylos Nr.
- N-438-887-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-00253-2010-2
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Artūras Drigotas, Artūras Dirgotas, Romanas Klišauskas (pran.)
- Kategorijos
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Dirgoto, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutarimo V. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Institucija) pareigūnas V. Č. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51¹⁴ straipsnio 2 dalį už tai, jog 2010 m. sausio 11 d. nustatyta, kad jis, būdamas žemės sklypo, unikalus Nr. 4110-1000-0025, savininkės V. Č. sutuoktiniu, iki nurodyto termino, t. y. iki 2009 m. gruodžio 8 d., neįvykdė pakartotinio privalomo nurodymo Nr. VR-14.2.-172 (2009-11-17), kuriuo buvo įpareigotas pašalinti tinklinę tvorą iš Gilužio ežero pakrantės apsaugos juostos, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį.
II.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutarimu V. Č. skyrė 100 Lt administracinę baudą už ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.
Teismas konstatavo, jog nors V. Č. savo kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta byloje pateikta medžiaga patikrinimo aktais, fotolentelėmis, privalomaisiais nurodymais. Teismas pažymėjo ir tai, kad 2009 m. lapkričio 17 d. privalomasis nurodymas buvo pakartotinas, nes analogiškas privalomasis nurodymas V. Č. buvo duotas ir 2009 m. rugsėjo 4 d., tačiau šis nurodymas nustatytu terminu nebuvo įvykdytas. Be to, kaip akcentavo pirmosios instancijos teismas, privalomojo nurodymo teisėtumo klausimas buvo sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi konstatavo, kad V. Č. duotas privalomasis nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas.
III.
Apeliaciniu skundu V. Č. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad jokiais prevenciniais tikslais nei pirminio, nei pakartotinių privalomųjų nurodymų negalima pagrįsti, nes kaip konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N62-2554/2011, tvora toje pačioje vietoje stovi nuo 1958 m., t. y. daugiau nei 50 metų. Todėl, apelianto nuomone, yra akivaizdu, kad nebuvo jokio faktinio pagrindo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pareigūnams imtis skubių prevencinių veiksmų. Be to, kaip teigia apeliantas, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau buvo nagrinėjamas jo skundas dėl Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr.AM054916 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-474. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas nutarimą skirti jam baudą, neatsižvelgė į šias reikšmingas aplinkybes, egzistavusias skundžiamo Vilniaus miesto agentūros 2010 m. sausio 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo AM Nr.053333 surašymo metu, o vadovavosi žymiai vėliau paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nors, pasak apelianto, atgalinės įtakos tokios aplinkybės negali turėti. Be to, kaip teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nevertino privalomųjų nurodymų pagrįstumo ir teisėtumo klausimo, o rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1386/2011, kuri, apelianto nuomone, neturi prejudicinės galios šioje byloje ir dėl kurios pateiktas prašymas Administracinių bylų teisenos įstatymo 95 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas bylą sustabdo, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. To paties įstatymo 99 straipsnio 2 punkte numatyta, kad byla tokiais atvejais sustabdoma – kol įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ar nutartis.
Byloje kilęs ginčas dėl V. Č. skirtos administracinės nuobaudos pagal jo atžvilgiu surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis neįvykdė 2009 m. lapkričio 17 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2.-172, kuriuo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo įpareigotas pašalinti tinklinę tvorą iš Gilužio ežero pakrantės apsaugos juostos.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys patvirtina, jog klausimai, susiję su 2009 m. lapkričio 17 d. duoto privalomojo nurodymo teisėtumu, yra keliami ir nagrinėjami administracinėje byloje Nr. A502-1353/2011, kurioje 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi nuspręsta bylos nagrinėjimui sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją.
Teisėjų kolegijos nuomone, minėtos bylų dalykas ir šios bylos dalykas yra tarpusavyje susiję bei lemia, kad šios bylos negalima nagrinėti, kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išspręsta minėta byla Nr. A502-1353/2011.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
sustabdyti bylos nagrinėjimą kol įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1353/2011, nagrinėjamoje Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
Nutartis neskundžiama.