- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-01
- Bylos Nr.
- P-662-91-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-66-3-00004-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Veslava Ruskan
- Trečiasis asmuo
- Zarasų-Visagino rinkimų apygardos
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos liberalų
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai
- Kategorijos
- 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens Zarasų-Visagino rinkimų apygardos Nr. 52 pirmininkės D. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. R502-2/2013 pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovo rinkimams Zarasų-Visagino rinkimų apygardoje Nr. 52 V. B. Z. (V. B. Z.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Zarasų-Visagino rinkimų apygardos Nr. 52 pirmininkei D. K. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas rinkimams Zarasų-Visagino rinkimų apygardoje Nr. 52 (toliau – ir Apygarda) V. B. Z. (V. B. Z.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Vyriausioji rinkimų komisija, VRK, atsakovas) 2013 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. Sp-54 „Dėl Zarasų-Visagino apygardos Nr. 52 rinkimų komisijos pirmininkės D. K. veiksmų“ (toliau – ir Sprendimas Nr. Sp-54) ir išspręsti klausimą iš esmės – pašalinti D. K. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) iš komisijos.
Skunde (b. l. 1-5) paaiškino, kad Vyriausioji rinkimų komisija 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. Sp-350 paskyrė Lietuvos socialdemokratų partijos Zarasų skyriaus pirmininko pavaduotoją D. K. Apygardos rinkimų komisijos pirmininke. Rašytinį pasižadėjimą D. K. davė VRK 2012 m. gruodžio 20 d., tuo įgydama visas apygardų rinkimų komisijų pirmininkams suteiktas teises ir pareigas. Nepaisant norminiais teisės aktais nustatytų draudimų D. K. pakartotinai (sistemiškai) po rašytinio pasižadėjimo davimo aktyviai dalyvavo politiniuose-reklaminiuose, agitaciniuose renginiuose, kurių metu buvo agituojama už Lietuvos socialdemokratų partijos Apygardoje iškeltą kandidatą N. G., t. y. kalbėjo, reiškė N. G. palankią poziciją, palaikė jį, jam pritarė, kritikavo kitas politines jėgas ir jų sprendimus, ir taip agitavo už šį kandidatą bei jo programines nuostatas. Pareiškėjo turimais duomenimis nurodytus veiksmus D. K. atliko šių renginių metu: 2013 m. sausio 18 d. vykusio Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) Socialdemokratų frakcijos narių I. Š., M. P. bei kandidato N. G. susitikimų su rinkėjais ir 2013 m. sausio 25 d. vykusio N. G., Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojos G. P. ir šios partijos deleguoto viceministro R. V. susitikimų su rinkėjais metu. Minėti renginiai buvo plačiai nušviesti vietinėse visuomenės informavimo priemonėse, apie D. K. dalyvavimą juose buvo minima ir straipsniuose, pažymėtuose kaip politinė reklama, kuri bus apmokėta iš N. G. rinkiminės sąskaitos. Pareiškėjas nurodė, kad N. G. yra ne tik Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas į Seimo narius, tačiau ir šios partijos skyriaus pirmininkas, o D. K. eina jo pavaduotojos pareigas. Partijos skyriaus internetiniame tinklapyje (www.lsdpzarasai.lt) nuolat pateikiama vizualinė informacija, kuri traktuotina kaip poveikio rinkėjui priemonė. Tokia forma D. K. tiesiogiai išreiškia palaikymą N. G.. Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas rinkimams Apygardoje 2013 m. vasario 4 d. pateikė VRK skundą dėl Apygardos pirmininkės veiksmų, kuriais gali būti padaryti šiurkštūs Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (toliau – ir Seimo rinkimų įstatymas) pažeidimai. VRK šį skundą prijungė prie kitų D. K. atžvilgiu gautų skundų ir atliko tyrimą. 2013 m. vasario 15 d. vykusiame posėdyje buvo svarstomas sprendimo projektas dėl Apygardos pirmininkės veiksmų, tačiau daugumos VRK narių balsais buvo priimtas D. K. palankus sprendimas. Pareiškėjas rėmėsi Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi ir, be kita ko, teigė, jog nei atsakovo sprendime, nei išvadoje nebuvo pasisakyta ir nagrinėta skunde pateikta informacija dėl internetinės svetainės vizualinio išdėstymo (kandidato ir Apygardos komisijos pirmininkės nuotraukų sugretinimo) ir tokiomis priemonėmis daromo poveikio rinkėjui. Kadangi D. K., be kita ko, yra savivaldybės tarybos narė, gerai regione žinomas asmuo – minimas vizualinis svetainės išdėstymas sukuria įspūdį, kad D. K. palaiko N. G.. VRK į visas prieš tai aptartas aplinkybes neatsižvelgė, nepagrįstai agitaciją susiedama tik su tiesioginiu raginimu balsuoti už tam tikrą asmenį, o kartu ir neaptardama bei nenagrinėdama D. K. veiksmų, kuriais buvo daromas kitas poveikis rinkėjui, veikė formaliai, netinkamai interpretavo ir taikė įstatymo nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime (b. l. 54-56), be kita ko, nurodė, jog pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje. Pažymėjo, jog VRK Sprendimą Nr. Sp-54 priėmė remdamasi 2013 m. vasario 11 d. Politinės reklamos ir papirkimų tyrimo darbo grupės išvada Nr. 3-20 (1.2.) „Dėl Zarasų-Visagino rinkimų apygardos pirmininkės D. K. veiksmų“. Šioje išvadoje darbo grupė įvertino visus surinktus įrodymus ir nusprendė, kad esamos medžiagos pagrindu negalima pripažinti, jog Apygardos komisijos pirmininkė D. K. pažeidė Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šiai išvadai buvo pritarta VRK posėdyje ir VRK priėmė skundžiamą sprendimą, kurio neatskiriama dalimi yra minėta tyrimo išvada.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Zarasų-Visagino rinkimų apygardos Nr. 52 pirmininkė D. K. prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 50-52) nurodė, kad vykdydama Zarasų rajono savivaldybės tarybos nario pareigas ir būdama Zarasų rajono gyventoja dalyvavo dviejuose viešuose susitikimuose. Paaiškino, kad 2013 m. sausio 18 d. po darbo atėjo į susitikimą su Seimo nare I. Š. Zarasų rajono bibliotekoje. Seimo narę lydėjo kandidatas į Seimą N. G. ir Zarasų rajono savivaldybės tarybos narys P. P.. D. K. sėdėjo kartu su kitais klausytojais, beveik paskutinėje eilėje, šone (ne kaip susitikimo organizatorius ar vedantysis). Seimo narei pristačius namų renovavimo programą ir informavus, kad rytoj renkasi frakcija dėl jos įgyvendinimo, uždavė klausimą, susijusį su programos įgyvendinimu. Šis aktualus Zarasams klausimas ir buvo aprašytas internete. Tokie veiksmai nebuvo agitaciniai, kandidato vardas nebuvo minimas. 2013 m. sausio 25 d. trečiasis suinteresuotas asmuo lankėsi Zarasų meno mokykloje ir Zarasų žemės ūkio mokykloje organizuotuose susitikimuose su gamtos (chemijos) mokslų daktaru, išradimų autoriumi, Vilniaus universiteto prorektoriumi R. V.. Kadangi D. K. turi tris magistro laipsnius, dalyvavimas susitikimuose su akademinėje bendruomenėje gerbiamu žmogumi jai buvo labai svarbus. Juo labiau, kad jis yra dabartinės Vyriausybės programos rengėjas ir įtakingas Lietuvos švietimo politikos formuotojas bei turi sukaupęs didžiulę patirtį švietimo srityje. Kandidatas šiuose susitikimuose nedalyvavo ir apie jį nebuvo užsimenama. Apie internete paviešintus susitikimus D. K. sužinojo iš kandidato į Seimą R. P. skundo. Reaguodama į gautą informaciją nedelsdama ėmėsi veiksmų, kad su ja susiję duomenys būtų pašalinti iš viešosios erdvės. Pažymi, kad internete patalpintuose straipsniuose nėra informacijos apie jos aktyvius veiksmus agituojant. Aktualaus klausimo uždavimas negali būti pripažįstamas aktyvia agitacija, o pasyvus dalyvavimas susitikimuose nėra ribojamas užimant komisijos pirmininko pareigas ir negali būti pripažįstamas agitacija. Seimo rinkimų įstatyme nėra normų, ribojančių rinkimų komisijos narių darbinę veiklą ar nustatančių prievolę sustabdyti veiklą pagal užimamas pareigas, nesusijusias su rinkimais.
II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovo rinkimams Zarasų-Visagino rinkimų apygardoje Nr. 52 V. B. Z. skundą tenkino iš dalies, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2013 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. Sp-54 „Dėl Zarasų-Visagino apygardos Nr. 52 rinkimų komisijos pirmininkės D. K. veiksmų“ panaikino ir skundo reikalavimą pašalinti D. K. iš Zarasų-Visagino apygardos Nr. 52 rinkimų komisijos narių atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d. nutarimas, 2008 m. lapkričio 7 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d. nutarimas), nurodė Seimo rinkimų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, Seimo rinkimų įstatymo 19 straipsnio nuostatas ir pažymėjo, kad teisiškai reikšmingu aktu yra patvirtinamas komisijos nario įsipareigojimas veikti taip, kaip nustato duotas pasižadėjimas. Vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi, rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, davusiam rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokia rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Nurodė Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymas) 2 straipsnio 20 dalies ir 2 straipsnio 8 dalies nuostatas.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, kad VRK 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. Sp-350 patvirtino Zarasų-Visagino rinkimų apygardos Nr. 52 rinkimų komisijos, kurios pirmininke paskirta Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė D. K., sudėtį. 2012 m. gruodžio 20 d. trečiasis suinteresuotas asmuo pasirašė rašytinį pasižadėjimą (b. l. 67), t. y. atliko veiksmą, su kuriuo siejama Seimo rinkimų įstatymo nustatytų rinkimų komisijos pirmininko (ir nario) įgaliojimų pradžia. Byloje nėra ginčo, kad D. K. 2013 m. sausio 18 d. dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos narių I. Š., N. G. ir M. P. susitikime su rinkėjais Zarasuose. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, jau pats faktas, kad D. K. kaip bendrapartietė atvyko į Lietuvos socialdemokratų partijos iškelto kandidato į Seimo narius organizuotą renginį, skirtą tikslinei auditorijai – aktyviąją rinkimų teisę (teisę balsuoti) turintiems asmenimis, leidžia suabejoti Apygardos rinkimų komisijos politiniu neutralumu. Be to, kaip patvirtina surinktų ir ištirtų įrodymų visetas, D. K. ne tik stebėjo diskusiją iš šalies, bet ir viešai pasisakė daugiabučių namų renovacijos projektų įgyvendinimo klausimu, kritiškais vertinimais išreikšdama savo simpatijas (paramą) kandidato propaguojamai politikai, t. y. netiesiogiai skatindama atėjusius rinkėjus palaikyti N. G. rinkimuose. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog trečiojo suinteresuoto asmens palankumas N. G. iki šiol demonstruojamas ir Lietuvos socialdemokratų partijos Zarasų skyriaus tinklapyje www.lsdpzarasai.lt. Internetinėje erdvėje skleidžiamai informacijai, susijusiai su N. G. politine kampanija, perteikti pasitelkti tokie video ir audio sprendimai (įgarsinto kvietimo dalyvauti 2013 m. kovo 3 d. vyksiančiuose rinkimuose ir balsuoti už Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatą N. G. įspūdis sustiprinamas pakaitomis rodant žinomų Lietuvos socialdemokratų partijos Zarasų skyriaus narių (jų tarpe ir D. K.) nuotraukas), kuriais siekiama rinkėjus pritraukti pasinaudojant kitų Lietuvos socialdemokratų partijos politikų populiarumu. D. K. teismo posėdyje nepaneigė, jog savo vardą ir atvaizdą leido naudoti šiai politinei reklamai, ko visumoje pakanka konstatuoti Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Todėl atsakovo išvadą, kad nurodyti D. K. veiksmai (atliktas agitacinis vaidmuo) nebuvo bandymas paveikti rinkėjų valią, teisėjų kolegija pripažino esant iš esmės neteisingą, o Sprendimą Nr. Sp-54 – neteisėtą ir nepagrįstą.
Teismas rėmėsi Seimo rinkimų įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, Konstitucijos 5 straipsniu, Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d., 1995 m. spalio 26 d., 1999 m. gegužės 11 d., 2001 m. balandžio 26 d. nutarimais ir pažymėjo, jog administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, priimti sprendimą. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo 2013 m. vasario 21 d. teismo posėdyje jam išaiškinta teise tikslinti skundo dalyką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10, 52 str.) ir byloje nėra suformuluotas reikalavimas įpareigoti atsakovą atleisti Apygardos rinkimų komisijos narę, VRK Sprendimas Nr. Sp-54 buvo panaikintas, tuo suponuojant atsakovo pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė Seimo rinkimų įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir pažymėjo, kad teisminės gynybos pareiškėjas kreipėsi kaip atstovas rinkimams, t. y. įgyvendindamas teises, kurias suteikia turimas atstovo rinkimams teisinis statusas, ir veikdamas Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio teisėtais interesais, todėl atsakovo argumentai dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo nebuvimo atmesti.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Zarasų-Visagino rinkimų apygardos Nr. 52 pirmininkė D. K. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. R502-2/2013 pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovo rinkimams Zarasų-Visagino rinkimų apygardoje Nr. 52 V. B. Z. (V. B. Z.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. K. dėl sprendimo panaikinimo.
Dėl bylos atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu argumentuoja, jog video ir audio sprendimai www.lsdpzarasai.lt interneto tinklalapyje atsirado ne anksčiau nei vasario 5 d. (pareiškėjas skundą VRK pateikė 2013 m. vasario 4 d.). Juos sukūrė Lietuvos socialdemokratų partijos infocentras ir el. paštu (duomenys neskelbtini) atsiuntė šio tinklalapio administratoriui R. K.. Teigia, jog ji apie juos sužinojo tik perskaičiusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, nes šios aplinkybės teisme nebuvo tirtos. Apie šias agitacijos priemones skunduose (tiek VRK, tiek Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui) nenurodė ir pareiškėjas. Jų nenagrinėjo ir VRK. Tokiu būdu trečiasis suinteresuotas asmuo negalėjo pateikti paaiškinimų dėl rinkimų agitacijos internete ir paneigti, jog savo vardą ir atvaizdą leido naudoti šiai politinei reklamai. Prie prašymo pridėjo R. K., atsakingo už interneto puslapio tvarkymą ir administravimą, patvirtinimą, kad su D. K. nebuvo derinamas jos atvaizdo naudojimas. Atsižvelgiant į tai, jog apie minėtas agitacijos priemones skunduose pareiškėjas nenurodė ir jos nebuvo tirtos VRK, kyla pagrįsta abejonė, ar Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas sprendimą byloje, neperžengė skundo ribų. Naujų aplinkybių įtraukimas į bylą procese, kai skundas jau buvo išnagrinėtas ne teismo tvarka įgaliotos institucijos, vienareikšmiškai pažeidžia ABTĮ nuostatas, proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog šios aplinkybės turėjo esminės įtakos sprendimo byloje priėmimui. Mano, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nurodytos aplinkybės, dėl objektyvių priežasčių nežinomos trečiajam suinteresuotam asmeniui, turėjo esminę reikšmę bylos nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui. Žinodama šias aplinkybes, ji būtų pasinaudojusi galimybe ginti savo teises ir paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis apie leidimą jos vardą bei atvaizdą naudoti politinei reklamai. Priešingai, atėmus galimybę jai ginti savo teises ir teisėtus interesus ir dėl to minėtų aplinkybių nepaneigus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendime konstatavo Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu buvo priimta nutartis dėl liudytojų apklausos. Nurodo, jog nei posėdžio metu, nei prieš posėdį jokiomis komunikacijos priemonėmis trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo informuotas apie nutartį, susijusią su liudytojų apklausa, todėl negalėjo tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Pažymi, kad atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo prašė neįtraukti į bylą liudytojų, nes jie su skundą VRK dėl tų pačių aplinkybių teikusiu asmeniu R. P. yra susiję partiniais ryšiais. Nežinodamas teismo sprendimo dėl liudytojų apklausos, trečiasis suinteresuotas asmuo negalėjo pasikviesti liudytojų, tokiu būdu jis negalėjo užtikrinti tinkamos gynybos. Pažymi ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nėra nurodyti duomenys ir informacija, gauti liudytojų apklausos metu, todėl šios aplinkybės trečiajam suinteresuotam asmeniui nėra žinomos iki šiol. Teismui teikia rašytinius asmenų, dalyvavusių susitikime su Seimo nare I. Š., paaiškinimus dėl D. K. veiksmų.
Dėl bylos atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu argumentuoja, jog iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo matyti, kad teismas, priimdamas sprendimą iš esmės netyrė ir nesivadovavo VRK tyrimo 2013 m. vasario 11 d. išvadoje Nr. 3-20 (1.2.) pateiktais duomenimis bei surinkta informacija, trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimais, nesuteikė galimybės trečiajam suinteresuotam asmeniui kviesti liudytojus. Sprendime, be norminių teisės aktų nuostatų išdėstymo, teismas nurodo tik dvi aplinkybes, kuriomis vadovaujantis priimtas teismo sprendimas, t. y. faktas apie trečiojo suinteresuoto asmens dalyvavimą 2013 m. sausio 18 d. susitikime ir agitacijos priemonės – video ir audio sprendimai www.lsdpzarasai.lt interneto tinklalapyje, kurių, kaip minėta, pareiškėjas skunduose nenurodė. Teismas, pripažindamas VRK 2013 m. vasario 11 d. išvadą Nr. 3-20 (1.2.) iš esmės neteisinga, o Sprendimą Nr. Sp-54 neteisėtu ir nepagrįstu, privalėjo išsamiai nurodyti tokio sprendimo motyvus. Šiuo atveju nėra aišku, kodėl teismas nesutinka su VRK nustatytomis aplinkybėmis bei tyrimo išvadomis. Be to, nagrinėjant bylą, buvo apklausti 5 liudytojai, tačiau motyvų, susijusių su šių liudytojų apklausa, teismo sprendime pateikta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, jog VRK tyrimo metu apklausti liudytojai nepatvirtino trečiojo suinteresuoto asmens agitacijos aplinkybių, mano, jog motyvų, susijusių su liudytojų pateiktais paaiškinimais Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylos nagrinėjimo metu nebuvimas, nepateikti vertinimai ir motyvai dėl VRK nustatytų aplinkybių, trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimų yra pagrindas atnaujinti bylą.
Dėl bylos atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu nurodo, jog jai kyla pagrįstų abejonių dėl teismo, priėmusio sprendimą byloje, sudėties nešališkumo tiek subjektyviąja, tiek objektyviąja prasme. Išdėsto argumentus, kuriais motyvavo proceso atnaujinimą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, ir teigia, jog nurodytos aplinkybės negali būti pakankamu pagrindu teismo sprendimui byloje priimti, tuo labiau, jog pats teismas išreiškia tik galimą abejonę „leidžia suabejoti politiniu neutralumu“, o ne subjektyvų įsitikinimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiksmais pažeistų Seimo rikimų įstatymo nuostatų. Papildomai atkreipia dėmesį, jog po bylos nagrinėjimo paaiškėjo, kad Lietuvos liberalų sąjūdžio kandidatę vienmandatėje Zarasų-Visagino rinkimų apygardoje A. L. su administracinę bylą Nr. R502-2/2013 nagrinėjusiais teisėjais galimai sieja aplinkybės, leidžiančios abejoti bylos nagrinėjimo objektyvumu. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas rinkimams toje pačioje vienmandatėje rinkimų apygardoje yra būtent pareiškėjas V. B. Z., kuris skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti VRK Sprendimą Nr. Sp-54. Nurodo, jog teisėjų kolegijos, nagrinėjusios bylą, teisėjos D. V. sutuoktinis V. V. yra buvęs aktyvus Lietuvos teisininkų draugijos (toliau – ir LTD) Telšių skyriaus narys, dar 2010 m. gruodžio 10 d. dalyvavo LTD Telšių skyrius veiklos dešimtmečio minėjime. LTD nariais yra tiek kandidatė A. L., tiek kandidatės sutuoktinis R. L.. Visi bylą nagrinėjantys teisėjai yra Mykolo Romerio universiteto dėstytojai (nustatyta iš viešųjų ir privačių interesų deklaracijų, skelbiamų viešai). Kandidatės sutuoktinis R. L. yra baigęs šią mokymo įstaigą ir turi glaudžius kontaktus su šios mokymo įstaigos dėstytojais. Šiuo metu jo duktė studijuoja šioje mokymo įstaigoje. Jis yra LTD Zarasų skyriaus pirmininkas, Lietuvos liberalų sąjūdžio Zarasų skyriaus pirmininko pavaduotojas. R. L. kvietimu kasmet į Zarasų skyriaus teisininkų draugijos renginius atvyksta Mykolo Romerio universiteto teisės sričių akademinė bendruomenė. Bylos nagrinėjimo dieną R. L., būdamas Zarasų rajono savivaldybės tarybos nariu, nedalyvavo tarybos posėdyje, o vežė liudytojus į teismą. Vadovaujasi ABTĮ 47 straipsnio 1 dalimi.
Dėl bylos atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatuodamas, jog „jau pats faktas, kad D. K. kaip bendrapartietė atvyko į Lietuvos socialdemokratų partijos iškelto kandidato į Seimo narius organizuotą renginį, skirtą tikslinei auditorijai – aktyviąją rinkimų teisę (teisę balsuoti) turintiems asmenims, leidžia abejoti politiniu neutralumu“, netinkamai taikė materialinės teisės normas, o būtent Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 20 dalies normas, įtvirtinančias politinės reklamos ir politinės agitacijos sąvokas, dėl ko neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ji, dalyvaudama 2013 m. sausio 18 d. susitikime, dalyvavo kaip pilietė, savivaldybės tarybos narė. Sėdėjo atskirai nuo kandidato į Seimo narius N. G., kartu su kitais atėjusiais klausytojais, beveik paskutinėje eilėje, šone (ne kaip susitikimo organizatorius ar vedantysis (prideda nuotrauką). Pristatyta nebuvo. Susitikimo metu, Seimo narei pristačius namų renovavimo programą ir informavus, kad rytoj renkasi frakcija dėl jos įgyvendinimo, paklausė, ar nebūtų galimybės centralizuotai vykdyti šios programos priežiūros, nes jau dabar į ją kreipiasi žmonės ir nuogąstauja, kad, neleidžiant namų atstovams dalyvauti renovacijos procese, nebus tinkamai atlikti darbai. Be to, pateikta Zarasuose renovacijos kaina butui yra 2 kartus didesnė nei analogiškų butų kituose miestuose. Agitacijos trečiojo suinteresuoto asmens pasisakyme nebuvo, nebuvo minėtas nei kandidato į Seimo narius N. G. asmuo, nei Socialdemokratų partijos vardas. Nurodo Konstitucijos 34 straipsnio 1 dalį ir pažymi, kad apygardos komisijos pirmininkui Konstitucija garantuoja rinkimų teisę kaip Lietuvos Respublikos piliečiui, kuri, be kita ko, nėra ribojama vykdant Apygardos komisijos pirmininko pareigas. Pažymi ir tai, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra įtvirtinti reikalavimai ar rekomendacijos sustabdyti politinę neagitacinę veiklą. Be to, ji yra rajono savivaldybės tarybos narė, kuri pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnį yra atskaitinga ir atsakinga prieš rinkėjus, todėl privalo kompetentingai dalyvauti sprendimų savivaldybės taryboje priėmime. Informacijos rinkimas viešuosiuose renginiuose nėra draudžiamas ir negali būti prilyginamas rinkimų agitacijai. Šiuo atveju, ribojant asmens teisę ieškoti ir gauti informaciją apie visai visuomenei aktualius aukščiausių valstybės institucijų įgyvendinamus projektus, įskaitant, bet neapsiribojant daugiabučių namų renovacija, pažeidžiamas Konstitucijos 25 straipsnis. Šių aplinkybių kontekste, mano, jog savo veiksmais, trečiasis suinteresuotas asmuo nevykdė rinkimų agitacijos ir jokia forma nebandė paveikti rinkėjų valios, todėl Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies normos trečiajam suinteresuotam asmeniui netaikytinos.
Atsakovas VRK pateiktu raštu pritaria proceso atnaujinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose.
ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktas 2013 m. vasario 25 d. (b. l. 113), o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2/2012, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimta 2013 m. vasario 22 d., taigi konstatuotina, kad įstatyme įtvirtintas trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas nebuvo praleistas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. prašo atnaujinti procesą vadovaudamasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2, 8, 9 ir 10 punktais.
Procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu gali būti atnaujinimas, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytinos tik tokios, dėl kurių ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, be to, jos turi atitikti ir šiuos kriterijus: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-150/2010, 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438-58/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-44/2012).
Kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes D. K. įvardija video ir audio sprendimus www.lsdpzarasai.lt interneto tinklalapyje, kuriuos sukūrė LSDP infocentras ir el. paštu (duomenys neskelbtini) atsiuntė šio tinklalapio administratoriui R. K. ir apie kuriuos pareiškėja sužinojo tik perskaičiusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme nelaikytinos tos aplinkybės, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurių pagrindu teismas priėmė sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P6-115/2007). Bylos duomenys patvirtina, jog video ir audio sprendimai www.lsdpzarasai.lt interneto tinklalapyje egzistavo bylos nagrinėjimo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, juos teisėjų kolegija įvertino bei jais rėmėsi priimdama sprendimą. Tas faktas, kad su paminėtomis aplinkybėmis pareiškėja susipažino jau išnagrinėjus bylą, nedaro šių aplinkybių naujai paaiškėjusiomis, todėl D. K. nurodomos aplinkybės ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme negali būti vertinamos kaip naujos aplinkybės, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą. Trečiojo suinteresuoto asmens dėstomos aplinkybės, jog jis nebuvo informuotas apie nutartį, susijusią su liudytojų apklausa, ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu taip pat nevertintina kaip naujai paaiškėjusi bylos aplinkybė, kadangi ši aplinkybė egzistavo bylos nagrinėjimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme metu.
Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pagrįsdama savo argumentus, D. K. teikia naujus įrodymus – elektroninio laiško vaizdą, R. K. patvirtinimą, kad su D. K. nebuvo derinamas jos vaizdo naudojimas (b. l. 120-121). Šiuos įrodymus, kuriais pareiškėja siekia paneigti, jog savo vardą ir atvaizdą leido naudoti politinei reklamai, teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo galėjo ir turėjo pateikti bylą iš esmės nagrinėjusiam teismui, kadangi jie egzistavo bylos nagrinėjimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme metu. Pažymėtina, jog proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra, tai – išimtinė procedūra, kurios vienas iš tikslų yra kiek įmanoma didesnio objektyvumo nagrinėjant bylas pasiekimas per atitinkamų kriterijų, kurie objektyviai gali sudaryti pagrindą manyti, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nustatymą. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu nėra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (sprendimas ar nutartis yra be motyvų). Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tuomet, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662–61/2010, 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143–127/2011).
Šiuo atveju D. K. prašydama atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, be kita ko, argumentuoja, jog teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės netyrė ir nesivadovavo VRK tyrimo 2013 m. vasario 11 d. išvadoje Nr. 3-20 (1.2.) pateiktais duomenimis bei surinkta informacija, trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimais, nesuteikė galimybės jam kviesti liudytojus, nėra aišku, kodėl teismas nesutinka su VRK nustatytomis aplinkybėmis bei tyrimo išvadomis, nepateikti motyvai, susiję su liudytojų apklausa.
Teisėjų kolegija pažymi, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio subjekto netenkinantys, nepakankamai išsamūs teismo sprendimo (nutarties) motyvai, taip pat atskirai kelto, tačiau su kitais reikalavimais glaudžiai susijusio klausimo neišsprendimas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginti motyvų nebuvimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143-221/2011). Be to, nesutikimas su teismo motyvais iš esmės pats savaime rodo, kad teismo sprendimas yra motyvuotas, tik asmuo su jais nesutinka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P6-289/2006). Įvertinus trečiojo suinteresuoto asmens prašymą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nagrinėjamu atveju negalima sutikti su trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartis yra be motyvų, kadangi pastarasis procesinis sprendimas turi motyvuojamąją dalį, taip pat iš procesinio dokumento turinio aišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo nutarties rezoliucinėje dalyje. Taigi pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu nėra.
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad ginčą nagrinės nepriklausomas ir nešališkas teismas. Neteisėta teismo sudėtis gali būti konstatuota nustačius ABTĮ septintojo skirsnio, reglamentuojančio teismo sudėtį bei nušalinimus, nuostatų pažeidimus, t. y. teismo sudėtis neatitinka įstatymo reikalavimų, teismas buvo šališkas, pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-130/2010, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-241/2010).
Kada teismas nelaikomas nepriklausomu ir nešališku įtvirtinta ABTĮ 47 straipsnyje, be to, šiame straipsnyje įtvirtintų nuostatų taikymas yra glaudžiai susijęs su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio taikymu. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sąvoka „nešališkumas“, įvirtinta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, turi du aspektus. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjų kolegijos nariams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Atitinkamai, ar teismas yra šališkas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme turi būti nustatyta remiantis subjektyvumo testu, t. y. konkretaus teisėjo asmeninio įsitikinimo pagrindu konkrečioje byloje. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyvia prasme, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo. Pagal objektyvumo testą turi būti nustatyta, ar išskyrus teisėjo asmeninį elgesį, galima nustatyti faktų, kurie kelia abejones dėl jo šališkumo. Sprendžiant klausimą, ar teisėjo nagrinėjančio bylą ir byloje dalyvaujančio asmens tarpusavio santykiai gali sudaryti pagrindą abejonei dėl teisėjo nešališkumo, minėto teismo praktikoje yra atsižvelgiama į šių asmenų tarpusavio santykių pobūdį, materialinę priklausomybę, giminystės ryšius ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-210/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-240/2011, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P520-91/2012).
D. K. teismo šališkumą sieja su ta aplinkybe, jog teismas netyrė ir nesivadovavo VRK tyrimo 2013 m. vasario 11 d. išvadoje Nr. 3-20 (1.2.) pateiktais duomenimis bei surinkta informacija, jos paaiškinimais, nesuteikė galimybės jai kviesti liudytojus ir pan., t. y. siekia proceso atnaujinimo grįsdama teismo šališkumą tam tikrų teismo pareigų procese, anot jos, netinkamu vykdymu. Tačiau tokie abstraktūs argumentai, nesant duomenų apie teisėjų suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejones jų nešališkumu, nesudaro pagrindo išvadai, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. D. K. dėstomos aplinkybės, jog teisėjos D. V. sutuoktinis yra buvęs Lietuvos teisininkų draugijos Telšių skyriaus nariu, o A. L. (Lietuvos liberalų sąjūdžio kandidatė vienmandatėje Zarasų-Visagino rinkimų apygardoje) ir jos sutuoktinis yra LTD nariai, taip pat teisėjų dėstymas Mykolo Romerio universitete ir tai, kad kandidatės A. L. sutuoktinis yra baigęs šį universitetą bei jų dukra šiuo metu studijuoja šioje mokymo įstaigoje ir kitos nurodomos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti teismo sudėties nešališkumu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi trečiojo suinteresuoto asmens argumentus, daro išvadą, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nenurodė jokių realių faktų, kurie keltų abejonių dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (teisėjų kolegijos), nagrinėjusios administracinę bylą Nr. R502-2/2013, nešališkumo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog bylą nagrinėjęs teismas (teisėjų kolegija) buvo šališkas subjektyviąja ar objektyviąja prasme.
Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Pažymėtina, kad šio punkto taikymas yra sietinas su materialinės teisės normų pažeidimo akivaizdumu. Tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylas Nr. P756-153/2009, P502-119/2009). Akcentuotina, jog vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.
Šį proceso atnaujinimo pagrindą D. K. motyvuoja tuo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatuodamas, jog D. K. atvykimas į Lietuvos socialdemokratų partijos iškelto kandidato į Seimo narius organizuotą renginį leidžia abejoti politiniu neutralumu, netinkamai taikė materialinės teisės normas, o būtent Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 20 dalies normas, įtvirtinančias politinės reklamos ir politinės agitacijos sąvokas, dėl ko neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymą atnaujinti procesą, pažymi, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymo dėl proceso atnaujinimo turinys iš esmės patvirtina, jog D. K. šiame prašyme kelia įrodymų vertinimo bei faktinių aplinkybių nustatymo klausimus, t. y. iš esmės nesutinka su teismo padaryta išvada, kad D. K. atvykimas į Lietuvos socialdemokratų partijos iškelto kandidato į Seimo narius organizuotą renginį leidžia abejoti politiniu neutralumu, dėsto argumentus dėl jos dalyvavimo ir pasisakymo susitikime, be to, pateikia naujus įrodymus – asmenų paaiškinimus (b. l. 122-127) kuriose nurodoma, jog D. K. rinkiminės agitacijos susitikimo metu nevykdė. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog, sistemiškai aiškinant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies nuostatas, dėl fakto klausimų, t. y. dėl tam tikrų faktinių bylos aplinkybių vertinimo, procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tuomet, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Vien tik galimai netinkamas faktinių aplinkybių ar fakto klausimų vertinimas, jei nėra nustatyta naujai paaiškėjusių aplinkybių, negali būti pripažintas savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo tirti ir vertinti įrodymus, iš naujo nagrinėti bylą iš esmės. Įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. Proceso atnaujinimo stadijoje tik patikrinama, ar prašyme dėl proceso atnaujinimo yra nurodyta argumentų, patvirtinančių konkrečių proceso atnaujinimo pagrindų buvimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P492-104/2012).
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors D. K. prašyme dėl proceso atnaujinimo remiasi Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 20 dalies nuostatomis, tačiau ji iš esmės nenurodo, kodėl šių teisės normų turinį 2013 m. vasario 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. R502-2/2013 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neteisingai išaiškino ar pritaikė, taip pat nepateikia jokio alternatyvaus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taikytų materialinės teisės normų aiškinimo, kuris akivaizdžiai prieštarautų teismo išvadoms ir iš kurio būtų galima spręsti apie esminį materialinės teisės normų pažeidimą jas taikant. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo suinteresuoto asmens nurodomi argumentai nesuponuoja akivaizdaus materialinių teisės normų taikymo pažeidimo ir yra susiję su įsiteisėjusio teismo sprendimo vertinimu. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrindė ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyto pagrindo užbaigtos bylos proceso atnaujinimui, o teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių dėl nagrinėjamoje byloje klaidingo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo buvo pateikęs prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti atsakovui Vyriausiajai rinkimų komisijai nagrinėti pareiškėjo skundą „Dėl Zarasų-Visagino apygardos Nr. 52 rinkimų komisijos pirmininkės D. K. veiksmų“ ir priimti sprendimus iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėtas trečiojo suinteresuoto asmens D. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo. Kadangi D. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas, prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjusiai teisėjų kolegijai nėra pagrindo spręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 159 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad trečiojo suinteresuoto asmens Zarasų-Visagino rinkimų apygardos Nr. 52 pirmininkės D. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. R502-2/2013 pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovo rinkimams Zarasų-Visagino rinkimų apygardoje Nr. 52 V. B. Z. (V. B. Z.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. K. dėl sprendimo panaikinimo
Nutartis neskundžiama.