- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-06
- Bylos Nr.
- 2S-623-560/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- UAB „Respektas“
- Ieškovas
- E. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Respektas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovės E. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė E. B. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Respektas“ 50 025,06 Lt neteisėtai pasisavintų lėšų, pripažinti preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. S-PS-B-29 7.6.1. punkto sąlygą, dėl pirkėjo pareigos sumokėti pardavėjui 50 000,00 Lt dydžio baudą, negaliojančia, nustatyti ieškovei 1 725,00 Lt baudą už sutarties nevykdymą ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo pačiu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises reikalavimo sumai. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nepripažįsta savo nesąžiningų veiksmų ir gražiuoju negrąžina neteisėtai pasisavintų piniginių lėšų, todėl nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-11-21 nutartimi ieškovės E. B. prašymą tenkino ir areštavo atsakovo UAB „Respektas“ turtą 50 025,06 Lt sumai. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas išnagrinėjo nepranešus atsakovui, teismui manant, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimo suma yra 50 025,06 Lt, kuri net ir juridiniam asmeniui laikytina pakankamai didelė. Atsakovas vengia gražiuoju atsiskaityti su ieškove, nereaguoja į pateiktas pretenzijas, raginimus, atsakovo finansinė padėtis nežinoma, todėl teismas konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas areštavo atsakovo turtą reikalavimo sumai – 50 025,06 Lt.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Respektas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-21 nutartį ir panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad teismas nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendė nepranešdamas atsakovui. Pasak atsakovo, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išskirtiniais atvejais, kai kyla reali grėsmė, jog toks pranešimas trukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Tokio išskirtinio atvejo nagrinėjamoje byloje nebuvo, o teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl pareikštas prašymas nagrinėjamas, nepranešus atsakovui. Pasak atsakovo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pasėkoje 2011-11-22 pasirašytas sutartinio įkeitimo lakštas, kurio bendra vertė 10 388 636,80 Lt, nebuvo patvirtintas notaro, taip pat nebuvo išmokėtas kreditas už atliktus statybos rangos darbus, nebuvo atsiskaityta su generaliniu rangovu, dėl ko nuo 2011-11-30 iki 2011-12-05 buvo skaičiuojami delspinigiai, kurie sudaro – 2 253,92 Lt. Skunde pažymima, kad antstolis nesutiko aprašyti siūlomo atsakovo konkretaus turto – buto, parkavimo aikštelės, o aprašė UAB „Respektas“ reikalavimo teises į pagal nuomos sutartį AB TEO LT gautinas lėšas 50 025,06 Lt sumai, dėl ko atsakovas neteko gaunamų pajamų einamiems mokėjimams, darbuotojų atlyginimams ir mokesčiams mokėti. Tai pažeidžia šalių lygiateisiškumą, sąžiningumo ir teisingumo principus, dėl ko skundžiama nutartis naikintina. Taip pat atsakovas pažymi, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti, neturi jokios teisinės reikšmės, nes preliminari sutartis, kurios sąlygas prašoma pripažinti negaliojančiomis, yra nutraukta nuo 2009-10-16. Taigi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pareikštiems reikalavimams užtikrinti yra neadekvatus ieškinio dalykui ir pažeidžia proporcingumo principus.
Atsiliepimas
Ieškovė E. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad nors teismas ir nenurodė išsamių argumentų, kodėl nepranešus atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jų taikymas gali pasunkėti, tačiau vien tai nesudaro pagrindo panaikinti teisingos teismo nutarties. Pažymėjo, kad antstolio areštuota UAB „Respektas“ reikalavimo teisė į pagal nuomos sutartį su AB TEO LT gautinas lėšas yra tolygi ieškovės reikalaujamai sumai, todėl nepažeidžia nei atsakovo, nei ieškovės teisių. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra mažiausiai varžančios atsakovo teises, jas taikant nebuvo pažeisti nei ekonomiškumo, nei proporcingumo, nei šalių interesų pusiausvyros principai. Kartu ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad priešingai nei teigia atsakovas, apie patį turto arešto faktą atsakovas sužinojo dar 2011-11-22, kai dėl arešto negalėjo įregistruoti sutartinio įkeitimo lakšto. Atskirąjį skundą padavęs tik 2011-12-08, atsakovas praleido įstatyme numatytą 7 dienų terminą, todėl toks skundas turėtų būti grąžintas atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, šalių paaiškinimus ir atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Pagal LR CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati atsakovo bei ieškovo turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą. Įvertinęs pateiktus duomenis bei nustatęs, kad ieškiniu reikalaujama priteisti suma yra ganėtinai didelė net ir juridiniam asmeniui - 50 025,06 Lt, kad atsakovo finansinė padėtis nežinoma bei kad atsakovas į ieškovės pretenzijas, raginimus nereaguoja, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą, nes jo netaikius galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu. Atsakovas UAB „Respektas“ atskirajame skunde nepateikė nei faktinių, nei teisinių argumentų, paneigiančių šią pagrįstą apylinkės teismo išvadą.
Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo (atsakovų) atžvilgiu pripažintina didele. Kitaip tariant, kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar pareikšto ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui, ar ne. Teismas konkrečiam asmeniui pareikštą turtinio reikalavimo sumą turi vertinti pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus. Balansinės turo vertės ir finansinių įsipareigojimų santykis leidžia daryti išvadas apie skolininko tikrąją turtinę padėtį (objektyvų finansinį pajėgumą).
Apeliantas, skųsdamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-21 nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepateikė jokių duomenų, kad jo finansinė padėtis yra gera ir kad nėra jokio pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Vien nurodymas, kad pagal registrų duomenis atsakovas valdo nuosavybės teise 11 aukštų gyvenamosios ir administracinės paskirties pastatą ar kad vykdo statybos rangos projektus, už ką rangovams moka iš banko skolintomis lėšomis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareikšto ieškinio suma atsakovui nėra didelė. Nesant duomenų apie bendrovės įsipareigojimus, mokėtinas ir gautinas per vienerius metus sumas, t.y. nesant bendrovės balanso, išrašų iš banko sąskaitų, išsamių duomenų apie atsakovo turtą, jo įkeitimus ar kitus apsunkinimus, negalima spręsti apie tikrąją bendrovės finansinę padėtį. Be to, pateikti duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovo nurodomas nekilnojamasis turtas yra hipoteka įkeistas bankui. Tą iš esmės patvirtina ir tai, kad, vykdydamas skundžiamą teismo nutartį bei siekdamas, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų efektyvios, jomis būtų ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiam reikalavimo patenkinimui, antstolis areštavo ne atsakovo nekilnojamąjį turtą, bet atsakovo reikalavimo teises į pagal nuomos sutartį gautinas lėšas. Kadangi atsakovas nepateikė teismui jo tikrąją finansinę padėtį patvirtinančių duomenų, teismas negali daryti išvados, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės ar jį bus galima įvykdyti.
Atsakovas, teigdamas, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patyrė ar patiria nuostolių, nepateikė jokių tą patvirtinančių įrodymų. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininko teisių daugiau, nei būtina ieškiniui užtikrinti. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Teismo vertinimu, skundžiama nutartimi atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.
Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę atsakovui motyvuotu prašymu kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikti laidavimo raštą arba įkeisti turtą (CPK 148 str. 2 d.).
Atsakovas atskirąjį skundą taip pat grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovui. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis nenaikintina, nes pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, manė, kad pranešimas gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o pagal CPK 147 str. 1 d. tokias aplinkybes nustato klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjantis teismas. Be to, teismas pažymi, kad atsižvelgiant į įstatymo leidėjo nustatytą itin trumpą terminą klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėti, atsakovo informavimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą yra labiau orientuotas ne į galimybę suteikti atsakovui teisę į atsiliepimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, o į galimybę atsakovui kuo greičiau realizuoti savo priešpriešinę teisę – prašyti teismo laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 148 str.), panaikinti (CPK 149 str.). Nepranešimas iš anksto apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimą savaime nedaro nutarties negaliojančia. Šiuo atveju atsakovui suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, pateikiant atskirąjį skundą dėl priimtos nutarties, kaip tai numatyta CPK 151 str. Šia teise atsakovas pasinaudojo, tačiau, kaip minėta, teismui nepateikė jokių objektyvių, realių duomenų, pagrįstų teisinių argumentų, išskyrus subjektyvius išvedžiojimus, galinčius paneigti skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Taip pat atmestini ir ieškovės argumentai, jog atskirasis skundas nenagrinėtinas bei grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Remiantis LR CPK 315 str. 1 d., 338 str. nuostatomis, atskirojo skundo priėmimo klausimą išsprendžia nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas. Kaip seka iš atskirojo skundo medžiagos, pirmosios instancijos teismas išsprendė atskirojo skundo priėmimo klausimą ir jį priėmė nagrinėti. Be to, vien tas nurodymas, jog atsakovui buvo žinoma apie turto arešto faktą 2011-11-22, nesudaro pagrindo teigti, jog atskirasis skundas buvo pateiktas praleidus įstatyme numatytą terminą, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų jog skundžiama nutartis atsakovui buvo įteikta anksčiau nei 2011-12-02, kaip tą nurodo atsakovas.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.