Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje (akto įrašas Nr. 63), dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo valstybės naudai ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje su atsakovu sudarė ir įregistravo santuoką (akto įrašas Nr. 63). Atsakovas buvo grįžęs iš įkalinimo vietos ir jie apsigyveno ieškovei priklausančiame gyvenamajame būste. Gyvendami santuokoje bendrų vaikų neturi. Šalių santuoka iširo dėl atsakovo, kaip sutuoktinio, esminių ir nuolatinių pareigų nevykdymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalimi, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas įstatyme, ir dėl to tapo nebegalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Gyvenant šeimoje paaiškėjo, kad atsakovas nesuvokia kas yra šeima ir kokia jos paskirtis, koks turi būti sutuoktinių požiūris vienam į kitą ar kokios yra jų tarpusavio pareigos. Jis ėmė girtauti, vogti iš namų ieškovės turtą ir jį pardavinėti, girtas vartojo ieškovės atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą. Ne kartą teko kviesti policijos pagalbą ir atsakovas ne kartą yra baustas. Šiuo metu jis atlieka arešto bausmę, o Joniškio rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl asmens terorizavimo, grasinimo nužudyti ar sunkiai sužaloti sveikatą. Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai joks bendras gyvenimas neįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirūpina. Sugrįžęs iš įkalinimo vietos, atsakovas jokio turto neturėjo ir į šeimą neatsinešė. Gyvendami kartu su atsakovu, jie jokio turto, kuris turėtų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statusą, neįgijo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo kelti reikalavimų, susijusių su santuokoje įgyto turto padalijimu. Kaip minėta, santuokoje bendrų vaikų neturi, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti klausimų, susijusių su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ar išlaikymo jiems priteisimu. Ieškovė kreditorių neturi, todėl nėra pagrindo ką nors informuoti apie santuokos nutraukimo civilinės bylos iškėlimą. Ar turi kreditorių atsakovas – ieškovei nežinoma. Dėl atsakovo kaltės, iširus šalių santuokai, ieškovė patyrė didelę neturtinę žalą. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovo netinkamas elgesys sutuoktinės atžvilgiu sukėlė ieškovei didelius dvasinius išgyvenimus, buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai turėti pilną ir laimingą šeimą bei santuoką. Dėl ilgalaikių dvasinių sukrėtimų ieškovei atsirado emocinė depresija, ji prarado gyvenimo pilnatvę ir džiaugsmą. Tai iššaukė ir kitus sveikatos sutrikimus, kurių pasekmes jaučia iki šiol. Savo patirtą neturtinę žalą vertina 3 000 Eur. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina L. pavardė, nes šia pavarde ieškovei išduoti asmens dokumentai ir viešuosiuose registruose fiksuoti teisinę reikšmę turintys faktai. Po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovo sau ieškovė nereikalauja, nes yra darbinga.

Šalies argumentai

Ieškovė I. L. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė visiškai ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su atsakovu. Po santuokos sudarymo atsakovas pradėjo prieš ją naudoti smurtą. Ji dirba (duomenys neskelbtini), grįžusią po darbo atsakovas ją pasitikdavo būdamas neblaivus, naudodavo smurtą prieš ją, išvadindavo ją necenzūriniais žodžiais. Ji turėdavo važiuoti į darbą su mėlynėmis ant veido, jas turėjo slėpti, nes jai būdavo gėda. Iš pradžių smurto atvejus slėpė, o vėliau teko kviestis policijos pareigūnus. Kol ji būdavo darbe, atsakovas vogdavo daiktus (sūnaus dviratį, trimerius, „drūžbas“) iš namų ir juos parduodavo. Ji buvo atsakovui suradusi darbą, tačiau atsakovas dvi dienas padirbo ir viskas, daugiau niekur nedirbo. Namuose taip pat nedirbdavo, pastoviai gerdavo alkoholinius gėrimus. Atsakovas iš jos pastoviai reikalaudavo pinigų alkoholiui, ji neduodavo, tada atsakovas būdavo piktas. Iki santuokos sudarymo, ji su atsakovu bendravo nuo 2022 m. balandžio 13 d. ir kol santuoka buvo nesudaryta atsakovas prieš ją nesmurtaudavo. Mano, jų santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Bendrų vaikų su atsakovu neturi. Santuokos metu su atsakovu įgyto turto taip pat neturi, su juo bendrų kreditorių neįgijo. Palaiko savo prašymą dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo – ji išgyveno labai didelę gėdą, nes visa darbovietė iš jos juokiasi, kad tik susituokus, ji skiriasi, jaučia didelį pažeminimą, jog tiek neilgai su atsakovu gyveno santuokoje, jog jo buvo sumušta, į darbą važinėdavo uždengtu veidu, į darbovietę atvykdavo policija ir jai reikėdavo aiškintis. Jos šeimoje auga dukra, kuri mokosi (duomenys neskelbtini) ir sūnus, kuris mokosi (duomenys neskelbtini). Jos vaikai matydavo, kaip atsakovas vartodavo prieš ją smurtą. Atsakovas neturėjo nuolatinio darbo ir gyveno iš jos gaunamo darbo užmokesčio. Atsakovo elgesys po santuokos sudarymo kardinaliai pasikeitė, nes jam reikėjo jos buto, jis norėjo pasisavinti jos turtą, jis tai yra pasakęs ne tik jai, bet ir jos dukrai. Sudarydama santuoką, ji tikėjosi normalios šeimos, o dabar ji yra nusivylusi ir įskaudinta. Kad ir šiuo metu, kai atsakovas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, toliau nuolatos jai skambina ir vis grasina, kad apipils ją sieros rūgštimi, jog pasodins ją į neįgaliojo vėžimėlį ir pan. Atsakovo atžvilgiu yra priimti du nuosprendžiai dėl smurto naudojimo prieš ją. Nuo 2022 m. spalio-lapkričio mėnesių gyvena atskirai nuo atsakovo, bendro ūkio su juo neveda. Atsakovas geria vaistus nuo nervų kartu su alkoholiu, todėl tampa neprognozuojamas. Po santuokos nutraukimo prašo palikti ikisantuokinę „V.“ pavardę. Atsisako taikytis su atsakovu, mano, kad šeimos išsaugoti neįmanoma.

Ieškovės atstovas advokatas Valdas Falkauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės. Atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad jis yra nuteistas bausme, kuri yra susijusi su laisvės atėmimu, atsakovas šiuo metu atlieka šią bausmę. Be to, atsakovo atžvilgiu yra pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl smurto naudojimo ieškovės atžvilgiu ir grasinimo nužudyti ją ir dukrą. Akivaizdu, kad šie dokumentai patvirtina ieškovės pateiktus duomenis apie atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo ir šeimos iširimo. Sutuoktiniai kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2022 m. lapkričio mėn. vidurio. Tad akivaizdu, kad šalių šeimyniniai santykiai iš esmės yra nutrūkę, ir akivaizdi įstatyminė prezumpcija, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos nutraukimo ir šeimos iširimo. Ieškovė jaučiasi įskaudinta, nes tikėjosi normalios šeimos, normalios santuokos ir normalių gyvenimo sąlygų, jos teisėti lūkesčiai nepasiteisino, atsakovo netinkamas elgesys ieškovės atžvilgiu sukėlė jai didelius dvasinius išgyvenimus, dėl to, ieškovė yra praradusi gyvenimo pilnatvę, džiaugsmą ir tai iššaukė kitus sveikatos sutrikimus, kurie tebelikę iki šiol. Pripažinus atsakovą kaltu dėl santuokos ir šeimos iširimo, iš jo priteistinas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į atsakovo veiksmų neteisėtumą, ši suma nėra per didelė, neprotinga ar nesąžininga.