Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes teisejos Reginos Cemnolonskienes, teiseju Kestucio Dargužio, Jono Gaidukeviciaus, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Rutai Žaltauskaitei, nuteistajam T. G. B., gynejui advokatui Edvinui Sergaiciui, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo T.G. B. apeliacini skunda del Alytaus rajono apylinkes teismo 2006 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. laisves atemimu 6 menesiams ;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1d. laisves atemimu 7 menesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str., 4 d. bausmes iš dalies sudetos paskiriant laisves atemima 8 menesiams. Remiantis LR BK 75 str. bausmes vykdymas atidetas 2 metams ipareigojant šiuo laikotarpiu be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

Aprašomoji dalis

nustate:

T. G. B. nuteistas už tai, kad jis 2003 m. rugsejo 22 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini) J. B. firmai (duomenys neskelbtini) priklausanciose patalpose, neturedamas igaliojimo veikti UAB (duomenys neskelbtini) vardu, suklastojo tikra dokumenta - 2003-09-22 pirkimo-pardavimo sutarti tarp J. B. firmos (duomenys neskelbtini), ir UAB (duomenys neskelbtini), del dyzelinio kuro pirkimo kreditan visose J. B. firmai (duomenys neskelbtini) priklausanciose degalinese, pasirašydamas sutarti ir irašydamas i ja kaip savus netikrus anketinius duomenis apie bendroves igaliota atstova -"R. B. komercijos direktorius", t.y. padare nusikaltima, numatyta LR BK 300 str. 1 d.

Be to T. G. B. nuteistas už tai, kad jis 2003 m. rugsejo 22 d. (duomenys neskelbtini) J. B. firmai (duomenys neskelbtini) priklausanciose patalpose apgaule, prisistacius svetimu vardu ir pavarde bei suklastojus dyzelinio kuro pirkimo-pardavimo sutarti tarp J. B. firmos (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), igijo turtine teise - užsipilti degalu visose J. B. firmai (duomenys neskelbtini) priklausanciose degalinese pagal šios sutarties pagrindu išduotus talonus, o šiuos talonus perdavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie šiuos talonus panaudojo atsiskaitymui su UAB (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), už cisternos bei priekabu nuoma, ir UAB (duomenys neskelbtini)vairuotojams A. Z. ir A. U. 2003-09-24 (duomenys neskelbtini) J. B. firmai (duomenys neskelbtini) priklausancioje degalineje užsipylus 830,67 1 dyzelinio kuro už 1619,80 Lt, 2003-09-27 užsipylus 840,02 1 dyzelinio kuro už 1638,03 Lt, 2003-09-30 užsipylus 905,70 1 dyzelinio kuro už 1766,11 Lt, 2003-10-01 užsipylus 500,03 1, 499,99 1 ir 843,74 1 dyzelinio kuro už 3575,37 Lt, 2003-10-02 užsipylus 499,85 1 dyzelinio kuro už 964,73 Lt, V. A. 2003-10-01 užsipylus 53,75 1 dyzelinio kuro už 103,74 Lt, T. G. B. padare J. B. firmai (duomenys neskelbtini) 9667,76 Lt turtine žala, t.y. padare nusikaltima, numatyta LR BK 182 str. 1 d.

Del LR BK 300 str. 1d. numatyto nusikaltimo apeliantas nurodo, kad remiantis liudytoju J. B., V. G., D. G. parodymais, J. B. pasiraše tik tipines sutarties blanke, kuriame nebuvo jokiu irašu apie kita sutarties šali, o veliau D. G. jau pasirašyta sutarties blanka iraše kitos šalies UAB (duomenys neskelbtini) duomenis, todel nebuvo esminio elemento-šaliu susitarimo, del ko šis dokumentas negali buti laikomas tikru LR BK 300 straipsnio prasme, todel net ir suklastojus toki dokumenta, nera LR BK 300 str. sudeties. Liudytojas G. parode, kad bendravo su UAB (duomenys neskelbtini) atstovu vardu Mindaugas, o veliau su juo sudare 2003-09-22 sutarti (t2, b.l. 139). Šiais parodymais paneigiama teismo nustatyta aplinkybe, kad UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, pasirašes 2003-09-22 sutarti, pats butent ta pacia diena prisistate R. B., už ka yra nuteistas jis, apeliantas. Tai apelianto nuomone irodo, kad D. G. apgautas nebuvo, niekas jam kaip savu anketiniu duomenu apie UAB (duomenys neskelbtini) igaliota atstova –komercijos direktoriu R. B. nepateike. Apeliantas mano, kad LR BK 300 str. nusikaltimo dalyku gali buti tik dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi normaliai valstybes ar savivaldos instituciju veiklai, todel minetos sutarties suklastojimas nesudaro LR BVK 300 str. numatyto nusikaltimo sudeties. Apelianto manymu teismas turi abejoniu del šio dokumento tikrumo, vertinimo, nes nenurode motyvu, kodel laiko ji tikru dokumentu, nuosprendyje ivardijo tai tikru dokumentu, tai netikru (t3, b. l. 61), todel nuosprendis pagristas abejonemis ir yra naikintinas. Apeliantas teigia, kad teismas nenurode motyvu, kodel remesi tik V. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir atmete parodymus, duotus teisme del UAB (duomenys neskelbtini) atstovo apibudinimo, be to nenurode, kodel atmete E. K., V. Š. ir J. A. teisminio nagrinejimo metu duotus parodymus del antspaudo perdavimo, ir eme domen tik E. K. ir J. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Del šiu priežasciu, apeliantas mano, nurodytu liudytoju parodymai nepagrindžia ir nepatvirtina aplinkybiu, kad butent jis, t.y. apeliantas pasiraše mineta sutarti, irašius netikrus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) atstova ir uždejo antspauda bei tokiu budu suklastojo dokumenta.

Specialisto išvada Nr. 1831 (05) (t1, b.l. 68-70) apelianto manymu, negalima vertinti kaip išsamia ir objektyvia bei vienareikšmiškai irodancia kalte nesant jokiu kitu šios kaltes irodymu del šiu priežasciu:

a) specialistui buvo pateiktas baigtinis sarašas asmenu, iš kurio jis, akivaizdu, galejo suprasti, jog pasirašyti sutartyje, o tuo paciu ir padaryti joje irašus galejo tik tyrejos išvardinti asmenys;

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. gegužes 26 d. isakymu Nr.159 patvirtintu „Ekspertiziu atlikimo Lietuvos teismo ekspertizes centre nuostatu" (kuriu 1 p. nurodomas tikslas - nustatyti ne tik teismo ekspertiziu, bet ir kitu tyrimu atlikimo, taikant specialias žinias, Lietuvos teismo ekspertizes centre tvarka) 45 p. nurodoma, kad ekspertizes akto (taigi, ir kitu tyrimu) ivadineje dalyje nurodoma be kitu dalyku „/.../ bylos aplinkybes, turincios reikšmes tyrimams /.../, o 46 p. konstatuojama, kad akto tiriamojoje dalyje nurodoma „/.../ kokiais pradiniais duomenimis naudotasi /.../". Taigi, rašysenos tyrima atlikusio specialisto nuorodas jo surašytame akte, jog „lyginant /.../ tiriamaja rašysena su lyginimui pateiktomis E. K., V. Š., Tomo G. B., J. A. rašysenomis, tik su Tomo G. B. rašysena nustatyta bendruju ir specialiuju požymiu sutapimu /.../", vienareikšmiai galima vertinti kaip ivardinima aplinkybiu, kurias jis priskyre turinciomis reikšmes tyrimams ir pradiniu duomenu, kuriais jis naudojosi tyrime, o butent - jog jis lygino tik jam nurodytu asmenu rašysenas, atrinkdamas, kuri iš ju yra panašiausia i tiriamaja;specialisto išvadoje apelianto teigimu ne tik nekonstatuota nei vieno, net ir menkiausio, tiek bendruju, tiek specialiuju rašysenos požymiu skirtumo lyginant jo rašysena su tiriamaja rašysena, bet net nenurodoma, ar aplamai buvo nustatinejami rašysenos tyrimui pateiktame objekte ir apelianto rašysenos skirtumai. Todel tyrimas, kurio metu net nebuvo tiriami ir fiksuojami rašysenu skirtumai, apelianto manymu tikrai negali buti pripažintas atliktu išsamiai ir objektyviai. Apelianto teigimu tai, kad jo rašysena skiriasi su tiriamaja rašysena matyti ir iš pacios specialisto išvados, kur konstatuojama, kad vienas iš tiriamosios rašysenos bendruju požymiu yra jos mažas rišlumas, kuris veliau akte nera ivardintas tarp išvardintu sutampanciu tiriamosios rašysenos ir apelianto rašysenos požymiu. Todel apelianto manymu darytina išvada, jog jo rašysenos rišlumas skiriasi nuo tiriamosios rašysenos rišlumo, bei kad galejo buti nustatyta ir kitu rašysenos požymiu skirtumu, jei jie aplamai butu nustatinejami; Lietuvos teismo ekspertizes centro 2005 m. rugsejo 27 d. specialisto išvadoje Nr.11-1831 (05) konstatuojama, jog sutampantys nuteistojo ir tiriamosios rašysenos bendrieji požymiai yra išlavinimas, tempas, dydis, nuolinkis, ibegis. Apelianto manymu šioje išvadoje rašymo tempas, užduodamas ir kontroliuojamas lyginamuosius pavyzdžius imancio pareiguno, bei nuolinkis, kuris, vadovaujantis rašysenos ekspertizes rekomendacijomis, priklauso nuo rašymo tempo, ivardinti apelianto rašysenos požymiais, i kuriuos atsižvelgiant duota išvada, jog jis pasiraše tirtame dokumente;

2005 m. gegužes 26 d. užduotyje atlikti objektu tyrima pažymeta, kad prie šios užduoties pridedama 29 lapai eksperimentiniu apelianto rašysenos pavyzdžiu. 2005 m. rugsejo 28 d. LTEC rašte Nr.SE-2366 nurodoma, kad gražinama ne 29, o tik 24 lapai paimtu pavyzdžiu ir ne tik rašysenos, bet ir parašu. Pacioje 2005 m. rugsejo 27 d. specialisto išvadoje Nr.11-1831 (05) taip pat nurodoma, kad specialistas remesi ne 29 lapais eksperimentiniu pavyzdžiu, o tik 24 lapais. Tai apelianto manymu leidžia daryti prielaida, jog pavyzdžiai tyrimui galejo buti parinkti tendencingai;specialistui, surašiusiam 2005 m. rugsejo 27 d. specialisto išvada Nr.11-1831 (05), buvo pateikta apelianto užrašu knygele, kurioje buvo ideti keli palaidi lapai. Teisminio nagrinejimo metu jis paaiškino teismui, kad toje knygeleje kai kurie irašai galejo buti padaryti kitu asmenu, bei kad niekas neklause kurie iš irašu minetoje knygeleje yra jo, o kurie - padaryti kitu asmenu. Ši užrašu knygele nera prideta prie bylos, o specialisto išvadoje nera jokiu priedu (nuotrauku), iš kuriu butu matyti, kuriais butent irašais užrašu knygeleje remesi specialistas. Tai, kad prie bylos nera prideta mineta užrašu knygele, nors gynejas dar 2006 m. sausio 24 d. prašymu teismo praše išreikalauti visa specialistui pateikta medžiaga, apelianto teigimu suteikia pagrinda abejoti atlikto rašysenos tyrimo ir jo išvadu išsamumu ir objektyvumu;

Nuteistasis taip pat nurodo, kad teisminio nagrinejimo metu gynejas ne karta nurode, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta kas pasiraše 2003 m. rugsejo 22 d. sutartyje tarp J. B. firmos (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) už R. B., nors 2004 m. lapkricio 05 d. duotose rašytiniuose nurodymuose prokuroras vienareikšmiai nurode pavesti specialistams atlikti tyrima siekiant nustatyti ar ne vienas iš itariamuju pasiraše kaip R. B.. Vadovaujantis 170 str. 3 d., prokuroro nurodymai ikiteisminio tyrimo pareigunams yra privalomi.

Del LR BK 182 str. 1d. numatyto nusikaltimo apeliantas nurodo, kad R. B. kaip fizinis asmuo jokiu turtiniu teisiu pasirašydamas sutarti neigijo, nes sutartis yra niekine, be to, nei jis nei R. B. neivardinti sutarties šalimis. Nuteistasis teigia, kad teismas nenustate, kas igijo turtine teise bei nenurode konkreciai i koki ir kokios vertes turta teise buvo igyta, ir mano, kad yra nuteistas už kažkieno neatsiskaityma su J. B. firma (duomenys neskelbtini), tai yra už veika, kuri akivaizdžiai neturi sukciavimo požymiu. Apelianto manymu, kadangi J. B. pasiraše tik tipines sutarties tušciame blanke, laikytina, kad jis pasiraše nenaudojant prieš ji jokios apgaules, nesuklaidintas, todel nesant esminio sukciavimo požymio-apgaules panaudojant svetimam turtui užvadyti arba teisei i turta igyti, byla del sukciavimo nutrauktina, nesant nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str., sudeties. T.G. B. teigia, kad J. B. parodymai teisme tik patvirtino jo nurodyta aplinkybe, kad pas J. B. jis važiavo patariamas tyrejo, nenorejo tureti demes savo biografijoje. Apeliantas nurodo, kad talonai apžiureti 2004-12-05 daiktu apžiuros protokolu galejo buti išduoti bet kam, savo rekvizitus i juos galejo irašyti bet kas, jie nera griežtos atskaitomybes dokumentai, o apžiuros protokole užfiksuoti akivaizdus pataisymai vertintini kaip minetu talonu klastojimas. Be to, apeliantas remiasi LR Buhalterines apskaitos istatymu ir nurodo, kad talonai neturi butinu rekvizitu, todel nepripažistami apskaitos dokumentais ir neturi jokio juridines galios. Del šiu priežasciu ,apelianto manymu, pagal minetus talonus negalejo buti perleistos ar suteiktos jokios turtines teises, todel nuosprendžio išvada, kad gaudamas šiuos talonus, nuteistasis igijo turtine teise i firmos „Šelsmas“ turta, yra nepagrista, teismas šia išvada padare remdamasis neleistinais irodymais. Faktas, kad konkrecia diena buvo piltasi konkretus kiekis degalu, negali buti irodymu, jog šiuos degalus pylesi asmuo, pas kuri buvo firmos „Šelsmas“ talonai, išduoti pagal 2003-09-22 sutarti su UAB (duomenys neskelbtini) .

T.G. B. nurodo, kad nuosprendžio teiginiai del jo neatpažinimo, neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu ir parodo teismo šališkuma, nes nuteistasis buvo dvi paras sulaikytas, taciau atpažinimas nebuvo daromas, atpažinimas ji parodant nebuvo atliekamas, ikiteisminio tyrimo metu D. G. nebuvo apklaustas apie asmeni, pasirašiusi už R. B.,.2003m. gruodžio 01d. jam buvo pateikta atpažinimui nuotrauka. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokole užfiksuota, kad D. G. neatpažino nei jo, nei kitu asmenu kaip asmens, prisistaciusio R. B., kategoriškai nurodes, kad to asmens nuotraukos protokole nera (t. 1, b.l. 91, 92). Ta pacia diena apklaustas papildomai D. G. vel kategoriškai nurode, kad jam pateiktose nuotraukose nebuvo vyro, jam prisistaciusio R. B. nuotraukos, bei parode, kaip R. B. jam prisistates asmuo atrode. 2003 m. gruodžio 24 d. D. G. parode, kad R. B. buvo apie 185 cm. ugio, atletiško kuno sudejimo, griežtu veidu bruožu, bei kad galetu ji atpažinti, (t. 1, b.l. 87, 88). Todel, apelianto manymu, jo teisminio nagrinejimo metu kaip R. B. D. G. neatpažino iš veido bruožu, kito ugio. Apeliantas taip pat nurodo, kad nuotrauka, kuri buvo parodyta D. G. atpažinimui, yra paimta iš paso, išduoto panašiai tuo metu, kai D. G. ir buvo susitikes su R. B. prisistaciusiu asmeniu, o nuotrauka esanti byloje, be abejones skiriasi nuo D. G. parodytos, nes ji daryta žymiai veliau- sulaikymo metu. Del šiu priežasciu, apelianto manymu, teismo nuostata, jog nuotraukoje, parodytoje D. G. atpažinimui, jis turejo buti labiau panašus i dabartini save arba i toki, koks buvo sulaikymo kameroje, o ne i toki, koks buvau nusikaltimo padarymo metu, vertintina kritiškai.

Apeliantas taip pat nurodo, kad buvo grubiai pažeisto jo teises, nes byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota i teisma jo neapklausus. Tuo buvo pažeisti ir LR BPK 188 str. 1d. reikalavimai. pažeistas LR BPK 218 str. 2d.

Skunde nuteistasis taip pat teigia, kad kaltinamasis aktas neatitina BPK 219 str. reikalavimu-nenustatyta tiksliai, kuo nuteistasis buvo kaltinamas, teiginys, kad kalte grindžiama kaltinamajame akte išvardytais duomenimis, bei tai, kad jis atsisake duoti parodymus, neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu.

Nuteistojo manymu, J. A. parodymai be medicinos specialisto išvados negali buti pripažinti irodymais ir teismas, remdamasis jais parode akivaizdu šališkuma jo atžvilgiu. Nuteistasis skunde taip pat teigia, kad prokuroras patenkindamas ieškovo ieškini, akivaizdžiai pažeide nuteistojo nekaltumo prezumpcija.

Apeliantas taip pat teigia, kad buvo suvaržyta jo, kaip kaltinamojo teise žinoti kuo yra kaltinamas, tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo, tuo pažeidžiant LR BPK 22 str. 3d. nuostatas, nes nei kaltinamajame akte nei nuosprendyje nenurodyta, kodel 2003-09-22 sutartis vertinama tikru dokumentu, kokiu budu jis igijo turtines teises ir, nenurodytas konkretus turtas, jo kiekybine verte. Be to, apelianto manymu, nuosprendyje netinkamai suformuluotas kaltinimas, nes jis nuteistas už turtines žalos padaryma apgaule, kvalifikuojant šia veika kaip sukciavima. Tai, jo manymu, vertinama kaip netinkamas baudžiamojo istatymo pritaikymas.

Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendyje remesi spelionemis ir prielaidomis, tuo pažeisdamas konstitucini nekaltumo prezumpcijos principa. Apelianto manymu, žala firmai „Šelsmas“ akivaizdžiai neirodyta, todel civilinis ieškinys nepagristas ir turi buti atmestas.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyviu nuomones: nuteistojo, jo gynejo, prašiusiu skunda patenkinti del jame išdestytu motyvu, prokurores, prašiusios skunda atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi buti atmestas.

Del LR BK 300 str. 1d. numatyto nusikaltimo.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyre bylos aplinkybes, nešališkai ivertino surinktus irodymus ir pagristai priejo išvada, kad T.G. B. neturedamas igaliojimo veikti UAB (duomenys neskelbtini) vardu, pasirašydamas ir irašydamas kaip savus netikrus anketinius duomenis apie bendroves igaliota atstova, suklastojo tikra dokumenta -2003-09-22 dienos sutarti tarp firmos (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) del dyzelinio kuro pirkimo kreditan, t.y. padare LR BK 300 str. 1d. numatyta nusikaltima.

Dokumente užfiksuota kokia nors informacija. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybes klausima pagal LR BK 300 str. 1d.svarbus yra dokumentas kaip rašytinis aktas, kuriuo juridinis ar fizinis asmuo liudija teisini fakta, turinti teisine reikšme, arba kitaip tariant suteikianti tam tikru teisiu ar pareigu. Nors LR BK 300 str. priskiriamas prie nusikalstamu veiku valdymo tvarkai, susijusiu su dokumentu ar matavimo priemoniu klastojimu, jame numatyta atsakomybe taip pat ir už dokumentu klastojima, kuris pažeidžia ne tik valdymo tvarka, bet ir fiziniu bei juridiniu asmenu interesus. Sutartis butent ir yra rašytinis dokumentas, kuriame išreiškiama teisiškai reikšminga šaliu valia, ju teises ir pareigos ir yra teisiniu santykiu atsiradimo pagrindas. Del šiu aplinkybiu apelianto argumentas, kad 2003-09-22 sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir firmos (duomenys neskelbtini) negali buti šio nusikaltimo dalyku, nepagristas, todel atmestinas.

Remiantis LRCK 1.91 str. sandoriai del valios trukumu yra nugincijami sandoriai. Byloje nera duomenu, kad mineta sutartis butu nugincyta civiline tvarka, todel tol, kol mineta sutartis nera teismo nugincyta, ji laikoma galiojancia. Be to, civilinio kodekso normos numato, kad gincyti valios nebuvima gali butent nukentejusioji šalis, t.y. ta, kurios valia del tam tikru priežasciu nebuvo tinkamai išreikšta. Byloje nera duomenu, kad firmos (duomenys neskelbtini) atstovai butu kreipesi i teisma su ieškiniu del ju valios nebuvimo sudarant mineta sutarti. Sandorio galiojimas nugincijimas civilinio proceso tvarka. Del šiu aplinkybiu pirmosios instancijos teismas pagristai laike 2003-09-22 sutarti tikru dokumentu, nes jame buvo išreikšta firmos (duomenys neskelbtini) valia, jis turejo šiam sandoriui butinus rekvizitus ir jo suklastojimas pasireiške nuteistajam neturint igaliojimo veikti UAB (duomenys neskelbtini) vardu, irašant netikrus anketinius duomenis bei juos patvirtinant UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu. O tokia veika užtraukia baudžiamaja atsakomybe. Del šiu aplinkybiu apelianto argumentas, kad mineta sutartis negali buti laikoma tikru dokumentu del priešingos šalies firmos (duomenys neskelbtini) valios neišreiškimo, atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tik ivertinus visus irodymus del dokumento- sutarties klastojimo, ir padares išvada, kad mineta sutartis buvo suklastota, toliau ši dokumenta pagristai vadina netikru, nes jis buvo suklastotas. Ši aplinkybe nelaikytina teismo nenuoseklumu, todel apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas ji laiko nevienareikšmiu dokumentu, nepagristas, todel atmetamas.

Nuteistojo kalte, padarius LR BK 300 str. 1d. numatyta nusikaltima, irodyta visapusiškai ir išsamiai ištyrus bylos aplinkybes, objektyviai ivertinus byloje surinktus irodymus.

Paties nuteistojo paaiškinimai pirmosios instancijos teisme, kad jis nieko nežinojo apie UAB (duomenys neskelbtini), paneigti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme duotais liudytoju E. K., V. Š., J. A. parodymais.

Pirmosios instancijos teismas pagristai remesi minetu liudytoju parodymais del UAB (duomenys neskelbtini) dokumentu ir antspaudo perdavimo T.G. B., duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie neprieštarauja byloje nustatytoms faktinems aplinkybems. Teismas neturejo pagrindo netiketi šiais parodymais, nes pirma, liudytojas V. Š. teisme ivykiu smulkiau neprisimine, o itariamojo J. A. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo gynejas, taciau jokiu prieštaravimu, pastabu nei vienas nei kitas liudytojas nepareiške, savo parodymus patvirtino parašu. Be to, liudytojo E. K. parodymai iš esmes nepaneigia, kad T.G. B. buvo perduotas spaudas, nes pirmosios instancijos teisme, jis parode, jog T.G. B. ir J. A. taresi, apsikeite dokumentais. V. Š. pirmosios instancijos teisme taip pat kategoriškai nepaneige, kad buvo perduotas UAB (duomenys neskelbtini) spaudas T.G. B.. Esant šioms aplinkybems, teismo išvada, kad T.G. B. buvo perduoti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai ir spaudas pagrista.

Apylinkes teismas prieme pagrista išvada, kad butent nuteistasis T.G. B., prisistates UAB (duomenys neskelbtini) atstovu, neturedamas igaliojimo veikti šios imones vardu, pasiraše sutarti del dyzelino pirkimo, joje irašydamas netikrus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) atstova ir uždedamas antspauda, ja pasirašydamas ir tokiu budu suklastojo dokumenta.

Aplinkybe, kad butent T.G. B. iraše sutartyje iraša „R. B. komercijos direktorius“, patvirtinta rašysenos specialisto išvada (T1, b.l. 68-70), kurioje kategoriškai konstatuota, kad nuteistasis šiuos irašus padare. Pirmosios instancijos teismas šia išvada vertino irodymu visumoje ir pagristai ja remesi, irodinedamas T.G. B. kalte suklastojus dokumenta, nes išvada neprieštarauja byloje nustatytoms faktinems aplinkybems ir patvirtinama liudytoju V. G. bei D. G. parodymais, kad ši iraša padare butent T.G. B.. Pažymetina, kad pareigunas ,pavedantis atlikti tam tikru objektu tyrima, yra ipareigotas suformuluoti pakankami konkrecia užduoti specialistui ir nurodyti aplinkybes, turincias reikšmes bylai, todel apelianto argumentai del užduoties specialistui pateikimo nepagristi ir atmetami. Tai, kad nebuvo pateikti išvadoje T.G. B. rašysenos ir tyrimui pateikto objekto rašysenos skirtumai, nera pakankamas pagrindas laikyti mineta išvada neišsamia ar neobjektyvia. Minetoje rašysenos išvadoje patvirtinta, jog ja atlikusi specialiste ispeta del baudžiamosios atsakomybes už žinomai melagingos išvados davima, byloje nera objektyviu duomenu, patvirtinanciu išvados netikruma. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo padaryti 24 lapai eksperimentiniu T.G. B. rašysenos pavyzdžiu (T3, b.l. 21-44), apie tai, kiek ir kokiu lapu T.G. B. priraše, patvirtinta dokumentu pateikimo protokolu 2005-04-29 (t3, b.l. 18. Be to, 2005-05-23 dienos protokole užfiksuota, kad buvo pateikta T.G. B. užrašu knygele su 46 sunumeruotais lapais ir 7 palaidais lapais, kas sudaro iš viso 53 lapus (t3, b.l. 20). Ši aplinkybe atitinka ekspertizes išvadoje ir gražinamajame lydraštyje nurodytus duomenis, todel apelianto argumentas, kad galejo buti imami tendencingi pavyzdžiai, atmetamas kaip nepagristas. Daiktu paemimo protokole jokiu pastabu apie palaidus lapus prie užrašu knygeles nuteistasis nepadare. (t3, b.l. 20) Pažymetina, jog apelianto nurodytas reikalavimas, kad tyrimo procesas turetu buti užfiksuotas prieduose, nera privalomas, todel T.G. B. nurodytas argumentas, kad mineta išvada turetu buti vertinama kaip niekine ir nepagrista, nes nera duomenu, kad buvo tirti butent jo pavyzdžiai, nepagristas jokiais bylos duomenimis ir yra atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje ivertino ta aplinkybe, kad liudytojas T. G. neatpažino iš pateiktu fotonuotrauku T.G. B.. Motyvai išsamus, pagristi ir apeliacines instancijos teismui abejoniu nekelia. Apelianto teiginys, kad mineti liudytojai butu atpažine nuteistaji iš pateiktos nuotraukos, jei tai butu buves tikrai jis, nes nuotrauka yra iš paso, kuris darytas panašiai kaip ir ivykis metu, nepagristas. Iš byloje esanciu parodymo atpažinti protokolo (t1, b.l. 95-96) matyti, kad T.G. B. nuotrauka yra tokia pati, kuri užklijuota ant prašymo išduoti pasa, užpildyto ne 2003 metais, taciau 2000-03-14 ir migracijos tarnybos pareiguno parašu patvirtinti 2000-03-14, kas rodo, kad mineta nuotrauka daryta tikrai ne veliau kaip 2000-03-14 (t2, b.l. 74). Be to, pirmosios instancijos teismo posedžio metu tiek liudytojas V. G., tiek ir liudytojai D. G. bei J. B. patvirtino, kad asmuo, pasirašes UAB (duomenys neskelbtini) vardu 2003-09-22 sutarti ir pasivadines R. B. panašus i dalyvaujantiji kaltinamaji. Esant šioms aplinkybems pirmosios instancijos teismas prieme pagrista išvada, kad T.G. B. neatpažinimas ikiteismini tyrimo metu negali buti vertinamas kaip apelianto kaltes paneigimas, nes nuotraukoje esancio atvaizdo nepanašumas galejo liudytoja D. G. suklaidinti.

Del LR BK 182 str. 1d. numatyto nusikaltimo.

LR BK 182 str. 1 d. numato, kad sukciavimas yra tada, kai apgaule savo ar kitu naudai igyjamas svetimas turtas ar turine teise, išvengiama turtines prievoles ar ji panaikinama. Sukciavimo esme yra apgaules panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei i turta igyti. Tuo tarpu pagal LR BPK 186 str. atsakomybe kyla, kai apgaules budu vengiama atsiskaityti ir butent del to padaroma turtine žala. Sukciavimo objektyviaja puse sudaro apgaules panaudojimas svetimam turtui užvaldyti ar teisei i turta igyti ir laikomas baigtu jau nuo to momento kai asmuo apgaule igyja turta ar turtine teise. Žala nera butinasis sukciavimo sudeties požymis ir gali buti tik papildoma jo pasekme. Tuo tarpu LR BK 186 str. numatytos nusikaltimo sudeties objektyviajai pusei budinga tai, kad pats sandoris del tam tikru paslaugu suteikimo, darbu atlikimo ivyksta sažiningai ir teisetai, atitinka istatymu reikalavimus, ir tik vengiant atsiskaityti naudojama apgaule, del kurios atsiranda turtine žala, kuri yra butinas LR BPK 186 str. numatyto nusikaltimo sudeties požymis.

Pirmosios instancijos teismas T.G. B. nusikalstama veika pagristai kvalifikavo kaip sukciavima pagal LR BK 182 str. 1d., nes T.G. B. ,neturedamas UAB (duomenys neskelbtini) igaliojimo atstovauti šia firma, irašes netikrus anketinius duomenis i sutarti –ja suklastojes, t.y. apgaules budu igijo turtine teise- isigyti kreditan degalu pagal sutarties pagrindu išduotus kuro užpylimo talonus. Šiuos talonus panaudojus ir neatsiskaicius už supilta kura J. B. firmai (duomenys neskelbtini) buvo padaryta turtine žala.

Remiantis aukšciau aptartais motyvais, byloje irodyta, kad butent T.G. B. suklastojo sutarti. Iš byloje esanciu talonu, matosi, kad jie antspauduoti firmos (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) spaudais, už juos nuo 2003-09-24 iki 2003-10-02 aštuonis kartus piltas kuras i automobilius, vairuojamus UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju.(t1, b.l. 56) Degalines cekiu kopijos (T1, b.l. 47-54) patvirtina talonuose nurodytu kiekiu kuro pirkima tomis paciomis dienomis. Transporto priemoniu nuomos sutartys (T1, b.l. 108,109) patvirtina, kad 2003-08-01 ir 2003-09-01 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytos nuomos sutartys.“

T.G. B. suprato, kad kuro talonai suteikia jam ar kitiems asmenims, kurie juos naudos, teise igyti turta- piltis kura be išankstinio atsiskaitymo, o suklastota sutartis sudarys salygas išvengti atsiskaitymo. Jau vien tai, kad T.G. B. iraše kitus anketinius duomenis, duoda pagrindo manyti, kad jis neketino atsiskaityti pagal šia sutarti, sieke tik suteikiamu teisiu ir akivaizdžiai sieke nevykdyti pagal sutarti atsirandanciu pareigu. Firmos (duomenys neskelbtini) darbuotojai netikrino T.G. B. dokumentu, buvo isitikine, kad jis iš tikruju yra UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, nes jis kalbejo šios imones vardu. T.G. B. irašius netikrus duomenis i sutarti, t.y. apgavus, suklaidino firmos (duomenys neskelbtini) darbuotojus, kurie patikeje T.G. B. del suklydimo apgaules itakoje savanoriškai patys perleido teise i turta- kuro užpylimo talonus. Tai, kad ne visuose talonuose yra žyma „už grynus“, kai kuriuose pataisytas užpilto kuro kiekis, nepaneigia fakto, kad šiais talonais buvo pasinaudota pilant kura. Be to, šiais talonais užpilto kuro fakta patvirtina ir J. B. firmos (duomenys neskelbtini) degalines kasos kontrolineje juostoje esanciu cekiu kopijos (t1, b.l. 47-54). Nors kuro užpylimo talonai ir nera griežtos atskaitomybes dokumentai, jie negali buti laikomi niekiniais, kadangi juose užfiksuotus duomenis patvirtina griežtos atskaitomybes dokumentai, o butent kasos aparato kontroline juosta. Bylos duomenimis negincijamai nustatyta, kad už minetus talonus kura užsipyle UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojai. Be to, liudytojas V. K., kuris yra UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas, pirmosios instancijos teisme parode, kad gavo talonus kuro užpylimui su UAB (duomenys neskelbtini) ir firmos (duomenys neskelbtini) antspaudais kaip atsiskaityma už sudarytas cisternos ir puspriekabiu nuomos sutartis. Talonai buvo atvežti 2003 m rugsejo pabaigoje. Tai, kad nenustatyta, kokiu konkreciai budu mineti talonai buvo panaudoti kuro užpylimui nepaneigia padarytos žalos, nes už minetus talonus užsipylus kuro firmai (duomenys neskelbtini) nebuvo sumoketa. Tai, kad sutartis buvo sudaryta ir talonai išduoti 2003-09-22 ,nepaneigia galimybes tuos talonus panaudoti už poros dienu, todel apelianto teiginys, kad nerealu manyti, jog vos po dvieju dienu kuro talonai galejo buti panaudoti, atmetamas kaip nepagristas. Liudytoja V. Ž. negalejo suteikti jokios bylai reikšmingos informacijos apie tiriamus ivykius, todel jos parodymais pagristai nesiremta. Ta aplinkybe, kad V. A. nedirbo UAB (duomenys neskelbtini) , nepaneigia fakto, jog kuras buvo užsipiltas pasinaudojus talonu su UAB (duomenys neskelbtini) ir firmos (duomenys neskelbtini) antspaudais ir už ji nebuvo atsikaityta. Apylinkes teismas tinkamai ivertino surinktus byloje irodymus ir T.G. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikavo pagal LR BK 182 str. 1d. Pirmosios instancijos teismo išvados yra pagristos byloje surinktais ir ištirtais irodymais. Del šiu aplinkybiu apelianto argumentas, kad teismas neteisingai veika kvalifikavo pagal LR BK 182 str. 1d. y ir netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma, nepagristas, todel atmetamas.

Del civilinio ieškinio ir žalos dydžio.

Remiantis Lietuvos Aukšciausiojo teismo senato 1998-12-22 nutarimo Nr.19 „Del teismu praktikos sukciavimo ir turo pasisavinimo ar iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ 2 p., civiliniai ieškiniai tenkintini realiai nusikaltimu padarytos materialines žalos dydžio.

Byloje negincytinai nustatyta, kad panaudojus kuro užpylimo talonus, kuriuos T.G. B. apgaules budu gavo pasirašes sutarti su J. B. firma (duomenys neskelbtini), buvo užpilta kuro, taciau neatsiskaityta.

Žala apskaiciuota ,remiantis kasos pajamu cekiu kopijomis, esanciomis byloje, nes jos patvirtina už kokia suma realiai buvo užsipilta degalu. Remiantis kasos cekiu kontroline juosta viso buvo užpilta degalu už 9667.78 litus. Apeliacines instancijos teismas negali sunkinti apelianto padeties, todel priteistinos žalos suma paliekama ta, kuri nustatyta 2006-04-03 nuosprendyje-9667,76 litu.

Del BPK normu pažeidimo.

LR BPK numato teise itariamajam ne tik duoti parodymus, bet ir atsisakyti juos duoti. Pareiškus T.G. B. itarima pagal LR BK 300 str. 1d. ir 182 str. 1d., duoti parodymus T.G. B. atsisake, veliau jis nepareiške pageidavimo duoti parodymus. Visa laika nuo itarimo paskelbimo iki ikiteisminio tyrimo pabaigos ir kaltinamojo akto surašymo apeliantas nebuvo suimtas, buvo laisvas, turejo realia galimybe duoti parodymus, taciau šia teise nepasinaudojo, todel apeliacinio skundo argumentas del BPK 188 str. 1 d. bei teises žinoti kuo kaltinamas pažeidimo, nepagristas, todel atmestinas.

Iš byloje esancios medžiagos matyti, kad T.G. B. apie ikiteisminio tyrimo pabaiga buvo pranešta 2006-12-16, ta diena jis atsisake susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Byla buvo perduota teismui ir pirmasis posedis paskirtas tik 2006-01-24. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis pateike prašyma iki pirmojo posedžio teisme datos daryti dokumentu kopijas, kurios jam buvo padarytos, todel daroma išvada, kad T.G. B. realiai turejo galimybe susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir ja pasinaudojo. Vien ta aplinkybe, kad T.G. B. buvo nustatytas susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir prašymu pateikimo terminas iki 2005-12-16, nera pakankamas pagrindas konstatuoti jo teisiu pažeidima.

Apeliacinio skundo argumentai del kaltinamojo akto pažeidimu nepagristi. Byloje esanciame kaltinamajame akte nurodytos esmines nusikaltimu, kuriais T.G. B. buvo kaltinamas, aplinkybes- laikas, vieta, budas, pasekmes, atsakomybe sunkinancios ir lengvinancios aplinkybes. Kaltinamajame akte taip pat nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, o butent liudytoju parodymai, rašytiniai byloje surinkti irodymai- specialisto išvada, daiktu apžiuros protokolai ir kita byloje surinkta rašytine medžiaga. Del šiu aplinkybiu apelianto argumentas del kaltinamojo akto neatitikimo istatymo reikalavimams atmetamas.

Apeliantas skunde teigia, jog teismui neišsprendus del nuteistojo gynejo pateiktu prašymu pirmojo posedžio metu, buvo pažeista LR BPK 238 str. 1d. reikalavimai. Iš byloje esancio teismo posedžio protokolo matyti, kad teismas klause proceso dalyviu nuomoniu del pareikštu prašymu, prokuroro pareikštai nuomonei prašymus išspresti veliau, nei kaltinamasis T.G. B. nei jo gynejas neprieštaravo, todel apelianto teiginys, kad del to buvo pažeisto jo teises i gynyba, jis negalejo naudotis kitomis teisemis, nepagristas, todel atmetamas.

Pažymetina, kad teismas, vadovaudamasis LR BPK normomis sprendžia, kokius parodymus laikyti irodymais, o kuriuos atmesti. Teismas pagristai remesi J. A. parodymais, nes jie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, patvirtina ir kitu asmenu parodymais nurodytus duomenis. Byloje nera objektyviu duomenu, patvirtinanciu, kad J. A. del savo sveikatos bukles galejo nesuprasti su juo atliekamu veiksmu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir byla nagrinejant teisme jis buvo ispetas del atsakomybes už melagingu parodymu davima, ikiteisminio tyrimo metu jis savo parodymus patvirtino parašu. Vien ta aplinkybe, kad liudytojas yra turejes trauma ir jam sutrikes regejimas, nera pagrindas teigti, kad del sveikatos bukles liudytojas negalejo duoti teisingu parodymu. Pažymetina, kad pirmosios instancijos teismas T.G. B. kalte grinde ne vien J. A. parodymais, be to, šio liudytojo parodymus vertino irodymu visumoje. Del šiu aplinkybiu apelianto argumentas, kas teismas buvo šališkas, remdamasis mineto liudytojo parodymais, nepagristas , todel atmetamas.

Apeliantas teigia, kad prokuroras patenkines civilini ieškini, kuriame T.G. B. nurodomas, kaip asmuo, ivykdes nusikaltima, pažeide nuteistojo nekaltumo prezumpcija, atmetamas, kaip nepagristas. Pirma, prokuroras nepriima sprendimo del ieškinio patenkinimo ar atmetimo, nesprendžia civilinio ieškinio iš esmes, civilinio ieškinio patenkinimo ar atmetimo klausima sprendžia tik teismas. Antra, civilinis ieškinys išsprendžiamas tik ištyrus visas bylos aplinkybes teisme. Prokuroras, remiantis surinkta medžiaga, sprendžia, ar yra pagrindas ieškini priimti baudžiamojoje byloje, o butent, ar civiliniu ieškiniu prašoma priteisti žala galejo atsirasti del baudžiamojo istatymo uždraustos veikos, del kurios vyksta baudžiamasis procesas. Prokuroras netikrina ieškinyje nurodytu pagrindu teisingumo ir konkreciu aplinkybiu, nes ši klausima sprendžia teismas.

Apelianto argumentas, kad buvo pažeistas lygybes prieš istatyma principas del to, kad jam nebuvo sudaryta galimybe susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, o J. B. buvo susipažines su ikiteisminio tyrimo medžiaga, atmetamas kaip nepagristas. Kaip jau mineta aukšciau, itariamasis turejo teise susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, T.G. B. buvo sudaryta galimybe susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Nors 2005-12-16 jis atsisake pasinaudoti šia teise, taciau jam ši teise apskritai nebuvo atimta ar kitaip suvaržyta, jis galejo bet kada pareikšti prašyma. Be to, mineta teise T.G. B. ir pasinaudojo, nes su byla, kaip nurodo ir apeliaciniame skunde, susipažino veliau, bet dar prieš pirmaji teismo posedi, naudojosi savo teise daryti dokumentu kopijas.

T.G. B. nurodo, kad apylinkes teismas, atmesdamas prašyma skirti parašo ekspertize bei nurodydamas, kad T.G. B. charakterizuojamas patenkinamai, iš anksto suteike vieniems irodymams didesne galia bei parode šališkuma baudžiamojoje byloje. Iš byloje esancio teismo posedžio protokolo matyti, kad, sprendžiant prašyma del parašo ekspertizes, teismas nurode šio prašymo atmetimo motyvus. Pažymetina, kad teismas, motyvuodamas prašymo del parašo ekspertizes atmetima, nurode, kad reikia remtis visais irodymais. (t2, b.l. 165) Be to, nuosprendyje pirmosios instancijos teismas vertino irodymu visuma, t.y. specialisto išvada ir liudytoju parodymus bei kita surinkta medžiaga vertino ne tik kiekviena atskirai, bet ir kaip irodymu viseta. Esant šioms aplinkybems, kolegija neturi pagrindo išvadai, kad apylinkes teismas iš anksto vieniems irodymams suteike didesne galia. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nurode, jog T.G. B. charakterizuojamas patenkinamai, negali buti vertinama teismo šališkumu, kadangi irodymu vertinimas yra teismo prerogatyva, be to, tai, kad T.G. B. charakterizuojamas patenkinamai, kaip nurode pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina, kad nuteistojo charakteristika yra neigiama.

Apeliantas nurodo, kad jam buvo suvaržyta kaltinamojo teise žinoti kuo yra kaltinamas, tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo. Kaip jau mineta aukšciau T.G. B. ikiteisminio tyrimo metu ir byla nagrinejant teisme turejo galimybe pareikšti prašymus, teikti nušalinimus, jam buvo pranešta apie ikiteismini tyrimo pabaiga, sudaryta galimybe susipažinti su bylos medžiaga. Pareiškus itarima ,T.G. B. buvo sudaryta galimybe duoti parodymus, taciau jis pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus, taciau apie itarima del LR BK 300 str. 1d. ir 182 str. 1d. numatytu nusikaltimu jis žinojo, ta patvirtina ir T.G. B. parašas ant pranešimo apie itarima, kuris T.G. B. buvo iteiktas 2005-11-18. (t2, b.l. 64). Pažymetina, kad ta diena itariamajam T.G. B. atsisakius duoti parodymus, pageidavimu paaiškinti ka nors apie ivyki T.G. B. iki bylos nagrinejimo teisme nepareiške, byloje tokiu prašymu negauta. Itariamajam nebuvo skirta kardomoji priemone – suemimas, todel savo teise duoti parodymus galejo pasinaudoti bet kuriuo metu ir tokiu budu gintis nuo pareikšto itarimo. Be to, T.G. B. viso proceso metu buvo užtikrinama galimybe naudotis gynejo paslaugomis. Atliekant kai kuriuos ikiteisminio tyrimo veiksmus, T.G. B. pasinaudodavo savo teise atsisakyti gynejo, taciau byla nagrinejant teisme dalyvavo paties nuteistojo pasirinktas gynejas, kuris padejo ginti T.G. B. interesus teisme. Del šiu priežasciu apelianto argumentai, kad buvo pažeista LR BPK 22 str. 3d., nepagristi, todel atmetami.

Del veikos kvalifikavimo pagal LR BK 182 str. 1d. teiseju kolegija savo motyvus išdeste aukšciau.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aptare liudytoju V. G., J. A., E. K., V. Š. parodymus duotus tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, todel apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkes teismas pažeide LR BPK 305 str. 2d. reikalavimus, atmetamas kaip nepagristas.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos nuosprendis pagristas spelionemis ir prielaidomis, nes nenustatyta, kokiu budu kuro talonai pateko UAB (duomenys neskelbtini) firmos vairuotojams. Talonu perdavimo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojams budas reikšmes T.G. B. veikos kvalifikavimui esmines reikšmes neturi, todel skundo argumentas, kad nuosprendis paremtas spelionemis ir prielaidomis, nepagristas ir yra atmestinas.

Del bausmes paskyrimo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T.G. B. bausme, nepažeide bendruju bausmes skyrimo pagrindu(LR BK 54 str.), atsižvelge i padarytu nusikaltimu pavojinguma, kaltes forma, i tai, kad nusikaltimai nors nera priskiriami prie sunkiu, taciau jie tyciniai, baigti. Apylinkes teismas ivertino tai, kad T.G. B. praeityje neteistas, dirba, padare dvi nusikalstamas veikas. Del šiu veiku buvo padaryta nemaža turtine žala, taciau nuteistasis ne dalies jos neatlygino. Teismas ivertino padarytu veiku pobudi, o butent dokumentu klastojima bei apgaules panaudojima, tai, kad nenustatyta nei atsakomybe sunkinanciu, nei lengvinanciu aplinkybiu ir pagristai skyre T.G. B. už LR BK 300 str. 1d. numatyta nusikaltima- laisves atemima 6 menesiams, už LR BK 182 str. 1d. numatyta nusikaltima- laisves atemima 7 menesiams, bausmes subendrino iš dalies sudedant, taike LR BK 75 str. nuostatas ir paskirtos bausmes vykdyma atidejo 2 metams.

Atsižvelgiant i aukšciau paminetas aplinkybes, ivertinus padarytu veiku bei nuteistojo asmenybe charakterizuojanciu aplinkybiu visuma, paskirtosios bausmes teiseju kolegijos manymu nei savo rušimi nei dydžiu nera aiškiai per griežtos, yra teisingos ir tinkamos realizuoti bausmes tikslus.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija daro išvada, kad Alytaus rajono apylinkes teismo nuosprendyje padarytos išvados del BK 300 str. 1d. ir 182 str. 1d. numatytu nusikaltimu ivykiu, nusikalstamu veiku sudeties, kaltes, paskirtu bausmiu pagristos išsamiai ištirtais ir teisingai ivertintais irodymais, nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso istatymu, todel yra pagristas ir teisetas. Ji keisti ar naikinti teisiniu argumentu ir pagrindu nera.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d.1p.

nutare:

nuteistojo T.G. B. apeliacini skunda atmesti.