Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Valantino,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. M. ir jos gynėjo advokato Jono Jasiulevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo N. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimo bausme 3 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš N. M. priteista Vilniaus teritorinei ligonių kasai 1 299,41 Eur S. L. gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. M. (toliau – ir N. M.) pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą už tai, kad 2018 m. liepos 11 d. apie 23.35 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame laikinai gyveno kartu su sugyventiniu S. L. (toliau – ir S. L.), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,76 prom. girtumas), apimta pavydo dėl sugyventinio S. L. elgesio, kai pastarasis kambaryje su buto savininke J. V. (toliau – ir J. V.) žiūrėjo televizorių, tyčia sudavė vieną smūgį peiliu S. L. į pilvo sritį, padarydama nukentėjusiojo gyvybei pavojingą durtinę-pjautinę pilvo sienos žaizdą po kairiuoju šonkaulių lanku su didžiosios taukinės pažeidimu ir taip sunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios N. M. ir jos gynėjo advokato Jono Jasiulevičiaus apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo

6. BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013, 2K–110-699/2015). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327/2013, 2K–110-699/2015; 2K-301-139/2016).

7. Remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. birželio 4 d. nutarimai). Vertinant konkrečių asmenų santykių turinį ir sprendžiant dėl šeimos santykių fakto, svarbios tokios aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, o vien faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, sugyventinių santykiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-6/2012, 2K-487/2013, 2K-525/2013, 2K–110-699/2015).

8. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, turėjusias reikšmės priimant sprendimą dėl nuteistosios ir nukentėjusiojo santykių pobūdžio, padarė motyvuotą ir bylos įrodymų visuma pagrįstą išvadą, kad nuteistosios N. M. ir nukentėjusiojo S. L. santykiai vertintini kaip šeimos narių santykiai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji N. M. ir nukentėjusysis S. L. viso baudžiamojo proceso metu vienodai ir nuosekliai teigė, jog jie yra sugyventiniai. Pirmosios instancijos teisme nuteistoji ir nukentėjusysis parodė, kad jie iki byloje nagrinėjamų įvykių kartu gyveno daugiau nei 13 metų, vedė bendrą ūkį, turi bendrą, (duomenys neskelbtini) metais gimusią dukrą; įvykio metu jie laikinai gyveno pas J. V., o prieš tai kartu nuomojosi butą. Apeliaciniame skunde nurodama aplinkybė, kad nuteistoji ir nukentėjusysis neturėjo įgiję nuosavybės teise gyvenamojo būsto, taip pat kad nebuvo bendrai sudarę būsto nuomos ar panaudos sutarties, nepaneigia šių asmenų šeimos narių teisinių santykių. Minėta, kad vertinant konkrečių asmenų santykių turinį ir sprendžiant dėl šeimos narių santykių fakto, svarbios yra aplinkybės, liudijančios tokių asmenų požiūrį į vienas kitą, jų tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam. Nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visuma: nuteistosios ir nukentėjusiojo kartu pragyventas laikas (daugiau nei 13 metų), kurio apeliaciniame skunde neneigia ir apeliantai, bendro vaiko turėjimas, šią aplinkybę apeliantai skunde nutyli, jų tarpusavio elgesys prieš įvykį (kartu atsikraustė laikinai pagyventi pas J. V. ir apsigyveno viename kambaryje), įvykio metu (nuteistoji panaudojo peilį prieš nukentėjusįjį iš pavydo, nes nukentėjusysis kelis kartus raginamas nuteistosios eiti su ja miegoti, atsisakė jai paklusti) ir po įvykio (nukentėjusysis iš karto po įvykio policijos pareigūnams neigė, kad jį sužalojo sugyventinė, tokiu būdu norėdamas pastarąją apsaugoti nuo galimos baudžiamosios atsakomybės; nukentėjusysis atleido nuteistajai ir abu teisme išreiškė norą ir toliau gyventi kartu, vesti bendrą ūkį, auginti ir rūpintis bendra dukra), akivaizdžiai liudija, kad nuteistąją ir nukentėjusįjį siejo ilgalaikiai, pastovūs ir artimi santykiai, kurie pirmosios instancijos teismo teisingai įvertinti kaip šeimos narių – sugyventinių santykiai.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nepaisant to, kad nuteistoji N. M. ir nukentėjusysis S. L. nebuvo sudarę santuokos (įregistravę partnerystės), juos siejo sugyventinių santykiai, kurių turinys baudžiamojo įstatymo prasme atitinka šeimos teisinius santykius. Todėl nuteistosios N. M. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip sunkus savo šeimos nario sveikatos sutrikdymas. Kvalifikuoti nuteistosios N. M. nusikalstamą veiką pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

11. Apeliaciniame skunde apeliantai neginčija nuteistajai N. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nesvarstydamas galimybės nuteistajai N. M. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažeidė baudžiamąjį įstatymą, ir prašo tokią galimybę apsvarstyti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

12. Pagal nagrinėjamai baudžiamajai bylai aktualią, nuo 2017-10-06 galiojančią BK 75 straipsnio 1 dalies (2017-09-28 įstatymas Nr. XIII-653) redakciją teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų tik asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

13. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas N. M. pripažino kalta ir nuteisė pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą už tyčinio, labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 6 dalis), todėl vien jau ši aplinkybė (labai sunkaus nusikaltimo padarymas) eliminavo galimybę nuteistajai taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nesvarstydamas BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nuteistajai galimybės, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažinusi, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes nuteistajai N. M. baudžiamasis įstatymas – BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas – taikytas tinkamai, taip pat neturi teisinio pagrindo svarstyti galimybę nuteistajai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistosios N. M. ir jos gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios N. M. ir jos gynėjo advokato Jono Jasiulevičiaus apeliacinį skundą atmesti.