Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teistas:

1) (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos

baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmė atlikta 2018 m. birželio 21 d.;

2) (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos

baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. (duomenys neskelbtini) apie 1.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, asmeninio konflikto metu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, kumščiu smogė sutuoktinei V. T. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu nukentėjusiajai V. T. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

V. T., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su sutuoktine V. T. gyvena 17 metų ir veda bendrą ūkį. Abu gyvena sutuoktinei priklausančiame socialiniame bute. (duomenys neskelbtini) jam ir sutuoktinei buvo nustatyta Covid-19 liga, dėl ko dešimt dienų turėjo karantinuotis. Pasibaigus karantinui (duomenys neskelbtini), nuo 16 val. šventė karantino pabaigą, vartojo alkoholį. Po vidurnakčio tarp jo ir sutuoktinės įvyko žodinis konfliktas, dėl girtumo nepamena ar sutuoktinė sudavė kokį smūgį. Taip pat nepamena, kad jis būtų smogęs sutuoktinei, bet neneigia, kad galėjo suduoti kokį smūgį. Prisimena, kad atvyko policijos pareigūnai ir jį išvežė. Dėl girtumo neprisimena kada sutuoktinė išėjo pas sūnų ir negali pasakyti kas iškvietė policijos pareigūnus. Smulkiai visų aplinkybių nepamena. Dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi, blaivus tikrai taip nebūtų pasielgęs. Papildomai nurodė, kad įvykus žodiniam konfliktui, sutuoktinė nustūmė jį nuo kėdės, fizinio skausmo nesukėlė. Jis supykęs, kad sutuoktinė jį nuvertė nuo kėdės, jai vieną kartą smogė kumščiu į veido sritį, pataikė į nosį, dėl ko iš nosies bėgo kraujas. Dėl girtumo smulkiai visų įvykio aplinkybių nepamena, o grįžęs į namus iš areštinės apgalvojo savo veiksmus, kad sutuoktinei sukėlė fizinį skausmą. Dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 87-90, 93-95).

V. T., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji, parodė, kad su V. T. gyvena 17 metų ir veda bendrą ūkį, gyvena jai priklausančiame socialiniame bute. (duomenys neskelbtini) 16 val. namie su vyru vartojo alkoholį. Po vidurnakčio įvyko konfliktas. Teigė, neapsikentusi sutuoktinio kalbų, atsistojusi nuo fotelio, jį nustūmė su visa kėde. V. T. atsikėlęs nuo grindų, jai vieną kartą kumščiu smogė į veido sritį, pataikė į nosį, po suduoto smūgio ji pajuto fizinį skausmą, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Pamačiusi bėgantį kraują iš nosies, nuėjo pas savo sūnų, gyvenantį tame pačiame kaime, ir pasakė, kad ją sumušė sutuoktinis V. T., sūnus apie įvykį pranešė policijai. Smulkiai visų įvykių neprisimena, nes buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Atvykę medikai ją apžiūrėjo ir išvažiavo. Pas med. ekspertus vykti kategoriškai atsisakė, nes sužalojimai padaryti nežymūs (b. l. 38-41; 42-44).

Motyvuojamoji dalis

V. T. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

(duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apie 1.30 val., (duomenys neskelbtini), name, išgertuvių metu, neblaivus (2,85 prom.) V. T. sumušė neblaivią (2,44 prom.) sutuoktinę V. T.. Nukentėjusioji po medikų apžiūros į gydymo įstaigą vykti atsisakė. Apie įvykį informuotas specializuotos pagalbos centras. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota. V. T. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (b. l. 11-14);

(duomenys neskelbtini)tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuotos įvykio aplinkybės (b. l. 15-18);

(duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta – gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama prieš V. T., bei foto lentelė, kurioje užfiksuotas patalpų bendras vaizdas (b. l. 19-25);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini), 3.15 val., nukentėjusiajai V. T. nustatytas 2,44 promilių girtumas; (duomenys neskelbtini), 3.41 val. V. T. nustatytas 2,85 promilių girtumas (b. l. 26-29);

(duomenys neskelbtini) asmens apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuoti V. T. kūno sužalojimai, nurodoma, kad ant nosies matoma 1,5 cm ilgio žaizda, kraujosruvos, patinimas; ant kaktos, virš kairio antakio matomas nubrozdinimas, ant kairės rankos plaštakos viršaus matoma 2,5 cm ilgio žaizda (b. l. 30-35);

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. T., būdamas neblaivus, namuose smurtavo prieš sutuoktinę V. T., t. y. (duomenys neskelbtini), apie 1.30 val., po įvykusio žodinio konflikto, tyčia, nenustatytą kiekį rankomis smogdamas į įvairias kūno vietas sumušė neblaivią sutuoktinę, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo V. T. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, (duomenys neskelbtini) buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 114-117).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir naują nusikaltimą padarė jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, neatlikęs paskirtos bausmės, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

V. T. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas už analogiškus tyčinius nusikaltimus dėl smurto artimoje aplinkoje, paskutinė paskirta bausmė neatlikta (b. l. 54-60, 62-66), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 72-78), nedirbantis (b. l. 79), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 80).

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis, metų laikotarpyje už analogišką nusikaltimą prieš savo sutuoktinę yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn jau antrą kartą, paskirta švelnesnė bausmė kaltinamojo elgesiui įtakos nepadarė, jis ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurio trukmė nustatytina tarp BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyto bausmės vidurkio ir maksimumo (BK 54, 61 straipsniai).

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. T. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu V. T. paskirta arešto bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su (duomenys neskelbtini) Šiaulių aplinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir likusia neatlikta 3 mėnesių ir 2 dienų laisvės apribojimo bausme (b. l. 69), prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės pridedant dalį neatliktos laisvės apribojimo bausmės, ją keičiant griežtesne arešto bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) 3.30 val. iki (duomenys neskelbtini) 14.00 val. t. y. viena para, ir laikytina, kad V. T. yra atlikęs vieną arešto parą.

Arešto bausmės pradžia skaičiuotina nuo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių bausmės atlikimui arba asmens sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis trečią kartą teisiamas dėl smurto prieš savo sutuoktinę, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus vos septyniems mėnesiams, kuomet kaltinamajam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtinos 72¹ ir 72² straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti arčiau nei 100 m atstumu, šešių mėnesių laikotarpiui po arešto bausmės atlikimo, ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, privalo būti įvykdyta per šešis mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo pabaigos dienos.

Iki arešto bausmės pradžios V. T. paliktina galioti (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. T., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 200 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja V. T., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam V. T. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti arešto bausmę 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti arešto bausmę 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 65 straipsnio 2 dalimi, V. T. paskirtą arešto bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su (duomenys neskelbtini) Šiaulių aplinkės teismo paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi, pridedant du trečdalius neatliktos laisvės apribojimo bausmės, keičiant ją griežtesne arešto bausme, ir paskirti V. T. galutinę subendrintą bausmę – areštą 70 (septyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti V. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) 3.30 val. iki (duomenys neskelbtini) 14 val. ir laikyti, kad V. T. yra atlikęs 1 (vieną) arešto parą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių bausmės atlikimui arba asmens sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 ir 9 punktais, 72¹ ir 72² straipsniais, V. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti arčiau nei 100 metrų atstumu, šešių mėnesių laikotarpiui po arešto bausmės atlikimo;

– įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per šešis mėnesius po arešto bausmės atlikimo dienos.

Iki arešto bausmės pradžios V. T. palikti galioti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. T., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 200 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja V. T., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje.

Išaiškinti V. T., jog jis privalo per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti paskirtą arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių, adresu Trakų g. 10, Šiauliai.

Išaiškinti V. T., jog dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti V. T., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

V. T. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.