- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-18
- Bylos Nr.
- I2-4386-644/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06429-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Asmens
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu (1 t., b. l. 1-4) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2024-10-16 sprendimo Nr. 2IRE-832(AG-728/01-2024) dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; 2) panaikinti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus (toliau – ir Agentūra) 2024-08-12 sprendimą Nr. STS-2602 „Dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio“; 3) įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl individualios pagalbos poreikio.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2024-05-28 pateikė prašymą Agentūrai, siekdamas nustatyti jo dalyvumo lygį bei individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį. Agentūra, remdamasi 2024-06-27 sprendimais Nr. STS-6582 ir STS-6583, nustatė 40 proc. dalyvumo lygį ir nusprendė nesuteikti kompensacijos. Nesutikdamas su šiais sprendimais, pareiškėjas kreipėsi į Agentūros Sprendimų kontrolės skyrių, kuris jo prašymo netenkino. Komisija 2024-10-16 sprendimu nusprendė atmesti pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2024-08-12 sprendimo Nr. STS-2602 „Dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio“, o dėl sprendimo STS-2601 skundą tenkino.
Pareiškėjas nesutinka su Komisijos priimto sprendimo dalimi dėl skundo netenkinimo bei su Agentūros 2024-08-12 sprendimu Nr. STS-2602 „Dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio“ (toliau – ir Agentūros sprendimas).
Pareiškėjas nurodė, kad jo atžvilgiu buvo padaryti 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. Al- 765/V-1530 patvirtintų Individualios pagalbos teikimo, lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijų poreikių nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – ir Kompensacijų aprašas) pažeidimai. Pareiškėjo nuomone, atsakovė nesilaikė Kompensacijų aprašo 18.1 papunkčio reikalavimų, kuriame nurodoma, kad agentūros teritorinis skyrius, nustatydamas kompensacijos poreikį, sprendžia dėl poreikio asmeniui atvykti į Agentūrą ar Agentūros darbuotojams vykti pas asmenį į jo nuolatinę gyvenamąją vietą ar sveikatos priežiūros įstaigą (kai asmuo dėl sunkaus organizmo funkcijų sutrikimo negali pats atvykti į Agentūrą) bei kompensacijos poreikio vertinimo datos ir laiko ir apie tai informuoja asmenį ar atstovą. Pareiškėjo teigimu, Komisija neįvertino pareiškėjo sunkios sveikatos būklės, dėl kurios jis galėjo būti nepajėgus atvykti į Agentūrą, tuo buvo pažeistas minėtas punktas. Taip pat pažeistas Kompensacijų aprašo 18.3 papunktis, nes atsakovė neatsižvelgė į visus medicininius dokumentus, pateiktus pareiškėjo byloje. Be to, Agentūra pažeidė Kompensacijų aprašo 18.4 papunktį, nes nepareikalavo papildomų medicininių dokumentų, kurių galėjo trūkti sprendimui priimti.
Pareiškėjo nuomone, nagrinėjant jo prašymą, buvo padaryti reikšmingi pažeidimai, kurie ne tik pažeidžia tarptautinius teisės aktus, bet ir prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) suformuotai praktikai bei pagrindiniams viešojo administravimo principams.
Akcentavo, kad jis reguliariai lankosi Šilainių skausmo klinikoje ir jam yra leidžiami vaistai nuo skausmo, buvo taikyta (duomenys neskelbtini). Visi šie duomenys yra prieinami e. sveikata sistemoje. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ir todėl pareiškėjas gali paeiti tik vos kelis metrus pasiremdamas lazda. Pareiškėjui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) ir tai patvirtina Neįgaliojo pažymėjimas, kuriame aiškiai parašyta, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sveikata ne gerėja, o sparčiai blogėja, tačiau atsakovė nustatė, kad pareiškėjo darbingumas padidėjo, kas objektyviai neatitinka faktinių aplinkybių. Be to, atsakovė paskambino ir žodžiu paklausinėjo pareiškėjo apie tai, kiek jis gali nueiti ir ar gali pasidaryti valgyti pats, o pareiškėjui atsakius, kad jis gali tik per kelias minutes išsikepti lengvą maistą, atsakovė įvertino, kad pareiškėjas gali savimi pats pasirūpinti. Tokie sprendimai visiškai neatitinka objektyvumo ir teisėtumo principų, įtvirtintų Viešojo administravimo įstatyme ir pažeidžia pagrindinius principus elgtis atidžiai ir rūpestingai, bei pareigą motyvuoti individualaus pobūdžio administracinį aktą. Nurodė, kad chirurgo rekomendacijoje buvo pažymėta, jog pareiškėjui siūlytina mažinti darbingumo lygį, taip pat pareiškėjui ne kartą buvo atlikti magnetinio rezonanso tyrimai, t. y. 2020 m ir 2022 metais, kurie objektyviai parodo pareiškėjo funkcinius pakitimus. Maža to, pareiškėjas buvo patyręs ir stuburo traumą, t. y. jam buvo lūžęs stuburo slankstelis. Pareiškėjui diagnozuota ir (duomenys neskelbtini), kurie visiškai nepagerina gyvenimo sąlygų, o priešingai - tik blogina. Pareiškėjo gyvenimo kokybė dėl šių kompleksinių lygų nuolat ir sparčiai blogėja, tačiau atsakovė šių aplinkybių neįvertino, todėl pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu (1 t., b. l. 62-64) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad pareiškėjo skundas iš esmės yra pagrįstas tik jo asmeniniu sveikatos būklės vertinimu (subjektyvia nuomone). Kadangi turimų medicininių ir kitų duomenų pagrįstam sprendimui priimti pakako, atsakovė vadovavosi turimais dokumentais, dėl papildomų duomenų į gydymo įstaigą nesikreipė. Be kita ko, nėra pateikti jokie konkretūs argumentai, faktai ar kita informacija (įrodymai), kurie iš esmės sudarytų prielaidas suabejoti skundžiamo individualaus administracinio akto teisėtumu ir pagrįstumu, kad atsakovė būtų netinkamai įvertinusi medicininę dokumentaciją ar kompensacijos nustatymą reglamentuojančius teisės aktus. Dėl šios priežasties pareiškėjo argumentai nelaikytini teisiškai reikšmingais, o skundas atmestinas. Kadangi atsakovė skundžiamame administracinės procedūros sprendime (taip pat atsiliepime į skundą Komisijai) pareiškėjui išsamiai paaiškino kompensacijos poreikio vertinimo aplinkybes, įpareigoti naikinti atsakovės priimtą sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas atlikti naują kompensacijos poreikio vertinimą irgi atmestinas, nes reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti byloje duomenų pakanka. Be kita ko, jei pareiškėjas mano, kad jo sveikatos funkcijos sutrikdymas galimai yra daug sunkesnis nei nustatė gydantys specialistai, jis bet kada gali kreiptis į gydymo įstaigą dėl papildomo ištyrimo ir dokumentų, reikalingų naujam vertinimui, parengimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2024-05-26 Agentūrai pateikė Prašymą nustatyti negalią (1 t., b. l. 177,178).
Agentūros teritorinis skyrius 2024-06-27 sprendimu Nr. STS-6582 nusprendė pareiškėjui nustatyti 40 proc. dalyvumo lygį nuo 2024-06-02 neterminuotai.
Agentūros teritorinis skyrius 2024-06-27 sprendimu Nr. STS-6581 nusprendė pareiškėjui nenustatyti automobilio kompensacijos poreikio.
Agentūros teritorinis skyrius 2024-06-27 sprendimu Nr. STS-6583 „Dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio“ nusprendė pareiškėjui nenustatyti kompensacijos poreikio, nes balų skaičius, gautas bazinio funkcionavimo lygmens kriterijui priskirtą balą dauginant iš kompensacijos poreikio koeficiento, yra didesnis nei 40 balų (1 t., b. l. 140-142).
Pareiškėjas Agentūros direktoriui 2024-06-27 pateikė skundą dėl Agentūros teritorinio skyriaus 2024-06-27 sprendimų (1 t., b. l. 103-106).
Agentūra 2024-08-12 sprendimu Nr. STS-2601 nusprendė nekeisti teritorinio skyriaus 2024-06-27 sprendimo Nr. STS-6582 (1 t., b. l. 73-76).
Agentūra 2024-08-12 sprendimu Nr. STS-2602 „Dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio“ (toliau – ir Agentūros 2024-08-12 sprendimas Nr. STS-2602) nurodė, kad atliko pakartotinį kompensacijos poreikio vertinimą. Siuntime kompensacijos poreikiui nustatyti nurodytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Asmens sveikatos būklė neatitinka kriterijų, nurodytų Kompensacijų aprašo 1 priede (Individualios pagalbos teikimo, lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijų poreikių nustatymo kriterijų sąrašas (toliau - Kriterijų sąrašas)), nes siuntime į Agentūrą ir medicininiuose dokumentuose nurodytos ligos ir jų sukeliami funkciniai sutrikimai neatitinka Bazinio funkcionavimo lygmens nustatymo kriterijų reikalavimų: 40 punkto, nes nurodyti nedaug riboti kelių judesiai; 37 punkto, nes nėra nurodytas bent vienos galūnės raumenų jėgos sumažėjimas iki 3-4 balų. Sprendimu nuspręsta nekeisti Agentūros teritorinio skyriaus 2024-06-27 sprendimo Nr. STS-6583, kuriuo kompensacijos poreikis nenustatytas (1 t., b. l. 77,78).
Pareiškėjas Agentūros 2024-08-12 sprendimus Nr. STS-2601 ir Nr. STS-2602 apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2024-10-16 sprendimu Nr. 2IRE-832(AG-728/01-2024) pareiškėjo R. J. skundą tenkino iš dalies ir panaikino Agentūros 2024-08-12 sprendimą Nr. STS-2601 „Dėl dalyvumo lygio“, įpareigojo Agentūrą atlikti pakartotinį R. J. dalyvumo lygio vertinimą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Pareiškėjo skundo dalį dėl Agentūros 2024-08-12 sprendimo Nr. STS-2602 „Dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio“ atmetė kaip nepagrįstą (Komisijos bylos l. 183-196).
Byloje ginčas kilęs dėl Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros 2024-08-12 sprendimo Nr. STS-2602 „Dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio“ ir dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024-10-16 sprendimo Nr. 2IRE-832(AG-728/01-2024) dalies, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Agentūros sprendimo, teisėtumo bei pagrįstumo. Dėl Komisijos sprendimo dalies, kuria buvo panaikintas Agentūros 2024-08-12 sprendimas Nr. STS-2601 „Dėl dalyvumo lygio“, byloje ginčo nėra.
Teismas pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Medicininių klausimų sprendimas (diagnozių nustatymo pagrįstumas ir pan.) yra už teismo kompetencijos ribų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-393/2012).
Taigi, nagrinėjant ginčą dėl Agentūros priimto sprendimo, teismas vertina tai, ar pareiškėjo kompensacijos poreikis buvo nustatomas laikantis teisės aktų reikalavimų, ar skundžiamas sprendimas priimtas laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, ar ginčijamas administracinis aktas priimtas pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, ar atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
Ginčui aktualios Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ir Individualios pagalbos teikimo, lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijų poreikių nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-765/V-1530 (toliau – Kompensacijų aprašas), nuostatos.
Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, kuriam dėl riboto savarankiškumo reikalinga kito asmens pagalba ir (ar) slauga, gali būti nustatomas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, gali būti nustatomi tokie individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygiai:
1) pirmas lygis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl ilgalaikio ir (ar) negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, dėl kurios asmuo yra visiškai nesavarankiškas, negeba orientuotis ir (ar) judėti, ir jam reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba ir (ar) slauga;
2) antras lygis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl ilgalaikio ir (ar) negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, dėl kurios asmuo turi didelių savarankiškumo, galimybės orientuotis ir (ar) judėti sunkumų, dėl kurių jam reikalinga kito asmens pagalba ir (ar) slauga nuo 6 iki 10 valandų per parą;
3) trečias lygis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl ilgalaikio ir (ar) negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, dėl kurios asmuo turi vidutinių savarankiškumo ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime sunkumų, dėl kurių jam reikalinga kito asmens pagalba nuo 4 iki 6 valandų per parą;
4) ketvirtas lygis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl ilgalaikio ir (ar) negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, dėl kurios asmuo turi nedidelių savarankiškumo ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime sunkumų, dėl kurių jam reikalinga kito asmens pagalba ne ilgiau kaip 4 valandas per parą.
Įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru.
Kompensacijų aprašo 16 punkte nustatyta, kad individualios pagalbos kompensacijos poreikis nustatomas kompleksiškai vertinant asmens bazinį funkcionavimo lygmenį ir individualios pagalbos poreikį, išskyrus atvejus, nurodytus šio aprašo IV skyriuje. Nustatant individualios pagalbos kompensacijos poreikį, pildomas Agentūros direktoriaus patvirtintos formos Kompensacijų poreikio vertinimo aktas.
Kompensacijų aprašo 27, 29 ir 33 punktuose nustatyta, kad, nustatant individualios pagalbos kompensacijos poreikį, bazinio funkcionavimo lygmens kriterijui priskirtas balas (vertinama pagal kriterijų, kuris numato mažesnę balų skaitinę vertę) dauginamas iš individualios kompensacijos poreikio koeficiento (Klausimyne nurodytų balų suma prilyginama asmens savarankiškumo koeficientui) ir gautas balų skaičius prilyginamas individualios kompensacijos poreikio lygiui.
Pagal Kompensacijų aprašo 28 punktą, tuo atveju, kai asmens sveikatos būklė neatitinka nė vieno kriterijaus, nurodyto Bazinio funkcionavimo lygmens nustatymo kriterijų sąraše (1 priedas) ir (arba) Lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo kriterijų sąraše (2 priedas), asmeniui kompensacijos poreikis nenustatomas.
Iš išvardinto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad norint nustatyti asmeniui kompensacijos poreikį, šio asmens sveikatos būklė turi atitikti bent vieną kriterijų, nurodytą Bazinio funkcionavimo lygmens nustatymo kriterijų sąraše (1 priedas).
Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, Agentūra išnagrinėjo jai pateiktus duomenis ir kompensacijos poreikio vertinimą atliko dėl siuntime į Agentūrą nurodytų diagnozių pagal TLK-10-AM kodus.
Ginčijamame sprendime Agentūra pažymėjo, kad siuntime į Agentūrą ir medicininiuose dokumentuose nurodytos ligos ir jų sukeliami funkciniai sutrikimai neatitinka Bazinio funkcionavimo lygmens nustatymo kriterijų reikalavimų: 40 punkto, nes nurodyti nedaug riboti kelių judesiai; 37 punkto, nes nėra nurodytas bent vienos galūnės raumenų jėgos sumažėjimas iki 3-4 balų.
Teismas pažymi, kad Agentūra nėra gydymo įstaiga, todėl ji negali asmenims diagnozuoti susirgimų, keisti gydančių specialistų nustatytas diagnozes ar spręsti kitus, su gydymo proceso susijusius klausimus. Nagrinėjamu atveju, Agentūra, priimdama ginčijamą sprendimą, vadovavosi gydymo įstaigos pateiktu siuntimu individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikiui nustatyti, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais, pagrindžiančiais pareiškėjui diagnozuotą sveikatos sutrikimą. Pažymėtina, kad už siuntimo į Agentūrą ar konkrečios konsultacijos išvados teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas ar konsultaciją suteikęs gydytojas specialistas.
Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis apie pareiškėjui diagnozuotas ligas bei jų sukeltus funkcinius sutrikimus, Agentūros 2024-08-12 sprendimo Nr. STS-2602 turinį, sprendžia, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Kompensacijų aprašo 28 punktu ir pareiškėjui individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio nenustatė, nes pareiškėjo sveikatos būklė neatitinka nė vieno kriterijaus, nurodyto Bazinio funkcionavimo lygmens nustatymo kriterijų sąraše.
Pareiškėjo nesutikimo su Agentūros sprendimu argumentai, teismo vertinimu, iš esmės yra pagrįsti tik jo asmeniniu sveikatos būklės vertinimu (subjektyvia nuomone). Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių faktų ar kitos informacijos (įrodymai), kurie iš esmės sudarytų prielaidas suabejoti skundžiamo individualaus administracinio akto teisėtumu ir pagrįstumu, kad atsakovė būtų netinkamai įvertinusi medicininę dokumentaciją ar kompensacijos nustatymą reglamentuojančius teisės aktus.
Teismas pažymi, jog pareiškėjas, manydamas, kad jo sveikatos funkcijos sutrikdymas galimai yra daug sunkesnis nei nustatė gydantys specialistai, gali kreiptis į gydymo įstaigą dėl papildomo ištyrimo ir dokumentų, reikalingų naujam vertinimui, parengimo.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Teismas, įvertinęs visą surinktą byloje medžiagą ir minėtą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad ginčijamas 2024-08-12 sprendimas Nr. STS-2602 yra teisėtas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl 2024-08-12 sprendimo Nr. STS-2602 panaikinimo, atmestini ir kiti skundo reikalavimai dėl Komisijos sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atsakovę atlikti veiksmus.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.