Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo M. P. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutarties, kuria įtariamajam M. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

M. P. įtariamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki XXXX m. lapkričio XX d., (duomenys neskelbtini) apskrityje (tiksli vieta nenustatyta) susitarė su I. Č., A. R., N. G., M. A., R. A., A. B., T. B., A. D., D. R., A. S., M. S., V. K., G. Š., A. N., A. I., A. G., E. K., R. V., V. V., A. P., A. S., I. M. ir A. T. daryti nusikalstamą veiką - apgaule įgyti AB „XXX XXX“ klientų sąskaitose esančias pinigines lėšas ir pasiskirstė vaidmenis: M. P. įsipareigojo įgyti AB „XXX XXX“ elektroninės bankininkystės „xxxxx.xxx.xx“ ir XXXXX AB elektroninės bankininkystės „xx.xxxxx.xx“ sistemų klientų autentifikavimo kodus ir slaptažodžius, panaudojant šiuos duomenis neteisėtai prisijungti prie AB „XXX XXX“ elektroninės bankininkystės „xxxxx.xxx.xx“ ir XXXXX AB elektroninės bankininkystės „xx.xxxxx.xx“ sistemų klientų sąskaitų ir pervesti šiose sąskaitose esančias pinigines lėšas į I. Č. ir A. R. surastų asmenų – N. G., M. A., R. A., į A. B. ir T. B. surastų asmenų - A. D., D. R., A. S., M. S., G. Š., į V. K. surastų asmenų – R. T., į V. V. surastų asmenų – R. T. ir į M. P. surastų asmenų – A. I., A. G., E. K., A. N., A. P., A. S. ir I. M. vardu atidarytas banko sąskaitas, o N. G., M. A., R. M., A. D., D. R., A. S., M. S., R. T., G. Š., A. N., A. I., A. G., E. K., R. V., A. P., A. S. ir I. M. minėtu tikslu įsipareigojo į jų sąskaitas M. P. pervestas pinigines lėšas išgryninti bankomatuose.

Realizuodamas nusikalstamą sumanymą, jis, laikotarpiu nuo XXXX m. lapkričio XX d. iki XXXX m. lapkričio XX d. (tiksli data nenustatyta) iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo prisijungimo prie AB „XX XXX“ elektroninės bankininkystės „xxxx.xxx.xx“ ir XXXXX AB elektroninės bankininkystės „xx.xxxxx.xx“ sistemų klientų L. P., P. B., A. S., O. G., I. G., O. Š., G. K., A. J., G. K., V. S., Z. J. L., J. Š., M. L., I. L., I. B., L. S., V. R., E. B., A. D., J. Š., V. D., L. S., V. M., I. G., B. G., V. R., R. M., R. J., A. K., V. P., E. B. ir R. S. sąskaitų kodus ir slaptažodžius, tai yra, įgijo minėtų elektroninių bankininkysčių sistemų vartotojų nuolatinį atpažinimo (autentifikavimo) kodą ir slaptažodį bei 24 kiekvienam teisėtam sistemos vartotojui išduotų kintamų slaptažodžių kortelės slaptažodžių ir taip neteisėtai įgijo ir laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje svetimus elektroninės mokėjimo priemonės (elektroninės bankininkystės sistemos „xxxx.xxx.xx“ ir „xx.xxxx.xx“) naudotojų L. P., P. B., A. S., O. G., I. G., O. Š., G. K., A. J., G. K., V. S., Z. J. L., J. Š., M. L., I. L., I. B., L. B., V. R., E. B., A. D., J. Š., V. D., L. S., V. M., I. G., B. G., V. R., R. M., R. J., A. K., V. P., E. B. ir R. S. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus inicijuoti ir atlikti finansines operacijas su minėtų elektroninės mokėjimo priemonės vartotojų sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis.

M. P. taip pat įtariamas tuo, kad neteisėtai prisijungė prie AB „XXX XXX“ „XXXXX“ AB informacinių sistemų. Jis neteisėtai, pažeisdamas AB „XXX XXX“ elektroninės bankininkystės sistemos „xxxx.xxx.xx“ ir „XXXXXX“ AB elektroninės bankininkystės sistemos „xx.xxxxx.xx“ apsaugos priemones, numatančių, kad teisę prisijungti prie šių sistemos paskyrų turi tik šio banko klientai, sudarę su AB „XXX XXX“ ir „XXXXX“ AB elektroninės bankininkystės sutartis, autentifikuojami pagal jiems suteiktus kodus ir slaptažodžius, prisijungė prie šio banko klientų L. P., P. B., A. S., O. G., I. G., O. Š., G. K., A. J., G. K., V. S., Z. J. L., J. Š., M. L., I. L., I. B., L. S., V. R., E. B., A. D., J. Š., V. D., L. S., V. M., I. G., B. G., V. R., R. M., R. J., A. K., V. P., E. B. ir R. S. paskirų elektroninės bankininkystės sistemose „xxxxx.xxx.xx“ ir „xx.xxxxx.xx“.

M. P. taip pat įtariamas tuo, kad veikdamas kartu su I. G., A. R., N. G., M. A., R. A., A. B., T. B., A. D., D. R., A. S., M. S., V. K., G. Š., A. N., A. I., A. G., E. K., R. V., V. V., A. P., A. S., I. M. ir A. T., kaip organizuota asmenų grupė, realizuodamas bendrą nusikalstamą susitarimą apgaule įgyti AB „XXXX XX“ ir „XXXX“, AB klientų sąskaitose esančias pinigines lėšas, toliau nurodytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, naudodamas kompiuterį, jame įdiegtą interneto naršyklės kompiuterinę programą ir neteisėtai įgytus elektroninės bankininkystės sistemų „xxxxx.xxx.xx“ ir „xx.xxxxx.xx“ naudotojams L. P., P. B., A. S., O. G., I. G., O. Š., G. K., A. J., G. K., V. S., Z. J. L., J. Š., M. L., I. L., I. B., L. S., V. R., E. B., A. D., J. Š., V. D., L. S., V. M., I. G., B. G., V. R., R. M., R. J., A. K., V. P., E. B. ir R. S. suteiktus kintamus slaptažodžių kortelės slaptažodžius, neteisėtai prisijungė prie L. P., P. B., A. S., O. G., I. G., O. Š., G. K., A. J., G. K., V. S., Z. J. L., J. Š., M. L., I. L., I. B., L. S., V. R., E. B., A. D., J. Š., V. D., L. S.,V. M., I. G., B. G., V. R., R. M., R. J., A. K., V. P., E. B. ir R. S. paskyrų elektroninės bankininkystės sistemų „xxxxx.xxx.xx“ ir „xx.xxxxx.xx.

2010 m. sausio 6 d. M. P. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka.

Pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais teismas neįvertino, ar realu, kad įtariamasis sieks pakenkti teisingumo vykdymui, netyrė ir neanalizavo konkrečių faktų, rodančių, kad suėmimo tęsimo reikalauja viešasis interesas, netyrė aplinkybių ir duomenų, ar švelnesnėmis priemonėmis negalima užtikrinti įtariamojo dalyvavimo procese, nesivadovavo Europos žmogaus teisių teismo praktika. Teismas nenustatė, koks yra M. P. dalyvavimo laipsnis ir pobūdis inkriminuojamose nusikalstamose veikose, dėl to nepatikrino ir neįvertino ar griežčiausias žmogaus teisių suvaržymas nėra per griežtas, neįvertino ar tinkamai taikytas proporcingumo principas, ypač dalyje dėl žmogaus orumą žeminančių, sveikatai kenkiančių bei sąlygų taikyti neteisėtas psichologinio poveikio priemones, sudarymo.

Gynėjas nurodo, kad 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 13 punkte teismams imperatyviai nurodyta patikrinti, ar per paskutinius du suėmimo taikymo mėnesius buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Tuo tarpu su M. P. daugiau nei tris mėnesius nėra atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai. Gynėjo manymu, tai galima pagrįstai laikyti ikiteisminio tyrimo vilkinimu, o kardomosios priemonės taikymą vertinti kaip nepakankamai pagrįstą ir neadekvatų. Per šešis suėmimo mėnesius M. P. buvo keičiamas tik pranešimo apie įtarimą turinys bei jo apimtis. Kiti procesiniai veiksmai su juo nebuvo atliekami. Todėl gynėjas mano, kad yra pagrindas manyti, jog tokius veiksmus buvo galima atlikti ir paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę. Pagal BPK 127 straipsnio 7 punktą teisėjas priima nutartį nepratęsti suėmimo termino, jei nustato, kad per paskutinius du suėmimo mėnesius jokie tyrimo veiksmai nebuvo atliekami. Teigia, kad su M. P. jokie veiksmai nebuvo atliekami, o tai reiškia, kad jo suėmimo tęsimo pagrindai nėra pakankami ir reikšmingi.

Gynėjo teigimu, nagrinėjant suėmimo skyrimo pagrįstumo ir jo termino tęsimo pagrįstumo klausimus būtina remtis Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktika, kurioje nurodyta, kad besikartojantis ir nepakankamai motyvuotų sprendimų pagrindu skiriamas asmens suėmimas nagrinėjant tą pačią baudžiamąją bylą, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 1 ir 3 dalis. EŽTT praktikoje nurodyta, kad besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisinamas tik tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Slėpimosi nuo teisingumo pavojus negali būti nustatytas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą, turi būti atsižvelgiama ir į daugelį kitų svarbių faktorių. Be to, suimtas įtariamasis turi teisę, kad jo byla būtų išnagrinėjama pirmiau, nei tų, kurie nėra suimti, ir tokios bylos procesas turi būti organizuojamas ypač kruopščiai (EŽTT byla Smirnova prieš Rusiją). Gynėjo manymu, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys bei apygardos teismo skundžiama nutartis, kuriomis pratęstas M. P. suėmimo terminas, yra neatitinkančios aukščiau išdėstytų reikalavimų žmogaus teisių apsaugos srityje. Prokuroro S. Slapšinsko prašymas tęsti suėmimo terminą nutartyse praktiškai neanalizuotas.

Be to, gynėjas mano, kad šioje byloje prokuratūros veikla yra padrika, nesisteminė, epizodinė, o suėmimas naudojamas ne užkirsti kelią tariamiems trukdymams, o kaip psichologinės prievartos priemonė. Tai matyti iš tyrėjų, kurie lankosi pas M. P. izoliatoriuje, veiksmų. Jie nepraneša advokatui apie savo lankymosi laiką ir tikslus, aiškina įtariamajam apie savo galimybes įtakoti teismą dėl suėmimo terminų tęsimo ir teigia, kad jei šis duos parodymus, jie nerekomenduos prokurorui kreiptis į teismą dėl suėmimo termino tęsimo. Prokuroras jau pakankamai ilgą laiką nesprendžia dėl to gynėjo pateikto skundo, kas rodo, kad jis yra suinteresuotas išlaikyti įtariamąjį psichologinėje įtampoje ir tokiu būdu sudaryti sąlygas ne tik galimai apkalbėti save, tačiau ir kitus asmenis. Dėl šių aplinkybių, gynėjas mano, kad apeliacinis teismas turi pasisakyti ar prokuratūra ikiteisminį tyrimą organizuoja kruopščiai.

Gynėjas atkreipia dėmesį, kad EŽTT praktikoje yra nurodyta, jog pagrįsto įtarimo, kad sulaikytas asmuo padarė nusikaltimą, buvimas yra būtina besitęsiančio suėmimo teisėtumo sąlyga, tačiau praėjus tam tikram laiko tarpui ji nebėra pakankama. Todėl teismas turi nustatyti, ar kiti teisminių institucijų pateikti suėmimo pagrindai ir toliau pateisina laisvės atėmimą. Kai tokie pagrindai yra reikšmingi ir pakankami, teismas turi išsiaiškinti, ar kompetentingos nacionalinės institucijos parodė „ypatingą stropumą“ organizuodamos procesą (EŽTT byla Barfuss prieš Čekijos Respubliką). Gynėjas nurodo, kad iš skundžiamos Vilniaus apygardos teismo nutarties matyti, kad teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga nebuvo analizuojama.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo M. P. gynėjo skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas M. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą apeliacinis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog M. P. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje duomenimis, leidžiančiais pagrįstai manyti, jog M. P. padarė aukščiau paminėtas nusikalstamas veikas, laikytini įtariamųjų T. B., M. S., V. K., A. B., P. Ž. parodymai, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai, AB „XXX XX“ ir AB „XXXXX“ pateikta medžiaga, kratų metu pas įtariamuosius paimti kompiuterių sisteminiai blokai, šių kompiuterių apžiūros protokolai bei kita byloje surinkta medžiaga. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad įtariamajam M. P. suėmimo terminas trims mėnesiams pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Apeliacinio teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai. Atmetami įtariamojo M. P. gynėjo skundo argumentai, kad apygardos teismas pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu neįvertino ar realu, kad įtariamasis sieks pakenkti teisingumo vykdymui, netyrė ir neanalizavo konkrečių faktų, rodančių, kad suėmimo tęsimo reikalauja viešasis interesas, netyrė aplinkybių ir duomenų, ar švelnesnėmis priemonėmis negalima užtikrinti įtariamojo dalyvavimo procese, nesivadovavo Europos žmogaus teisių teismo praktika. Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog M. P. įtariamas padaręs tyčines nusikalstamas veikas, už kurias įstatymas numato griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes, o už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 182 straipsnio 2 dalis) įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Taigi pastarosios aplinkybės iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminą BK 122 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš skundžiamos nutarties matyti, jog apygardos teismas paminėtu pagrindu pratęsdamas M. P. suėmimo terminą vertino ne vien tik gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšminga, kad M. P. turi ryšių užsienyje. Pastarąją aplinkybę patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga iš kurios matyti, kad nusikalstamos veikos darytos kartu su užsienyje (Australijoje, Jungtinėje Karalystėje) gyvenusiais asmenimis. Minėtą aplinkybę iš dalies patvirtina duomenys apie tai, kad M. P. daug kartų kirto valstybinę sieną bei byloje esančios įtariamųjų pokalbių kompiuterine programa ICQ išklotinės, iš kurių matyti, jog įtarus, kad byloje bus sulaikomi kai kurie asmenys buvo svarstoma galimybė slapstytis Ispanijoje. Apeliacinis teismas taip pat akcentuoja tai, kad konstatuojant, jog šiuo atveju yra BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas svarbios ir tos aplinkybės, kad M. P. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, nedirba bei nėra objektyvių duomenų, kad turėtų kitokį legalų pragyvenimo šaltinį. Be to, jis nevedęs, neturi vaikų, nežiūrint į tai, kad jis gyvena pas tėvus jo, kaip pilnamečio, subrendusio žmogaus iš esmės nesaisto tvirti socialiniai ryšiai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad įtariamasis M. P. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taip pat atmetamas įtariamojo M. P. gynėjo skundo argumentas, kad apygardos teismas pratęsdamas suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, nenustatė koks yra M. P. dalyvavimo laipsnis ir pobūdis inkriminuotose nusikalstamose veikose, dėl to nepatikrino ir neįvertino ar ši kardomoji priemonė nėra per griežta, neįvertino ar tinkamai taikytas proporcingumo principas. BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Apygardos teismo nutartyje dėl šio suėmimo pagrindo pasisakyta lakoniškai, tačiau apeliacinio teismo nuomone, išdėstyta motyvacija pakankama. Iš bylos medžiagos matyti, kad įtariamojo M. P. vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme nebuvo antraeilis, jis įtariamas nusikalstamas veikas padaręs ne atsitiktinai, o iš anksto suplanavęs, pasitelkęs į pagalbą kitus asmenis. Be to, kaip jau minėta, M. P. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų numatyta tvarka, ne kartą baustas administracine tvarka. Pastebėtina tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie įtariamojo legalų pragyvenimo šaltinį, o įtarimai M. P. pareikšti dėl savanaudiškų nusikalstamų veikų, kas iš dalies patvirtina jo pragyvenimo lėšų neteisėtumą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, kad įtariamasis M. P. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus (BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė jos apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog byla yra ir sudėtinga ir didelės apimties. Šioje byloje tiriami sudėtingi nusikaltimai finansų sistemai, elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, taip pat nusikaltimai nuosavybei turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Byloje tiriamos tęstinės nusikalstamos veikos susidedančios iš daug epizodų, įtariami bendrininkavus šių nusikalstamų veikų padaryme 28 asmenys. Nusikalstamos veikos padarytos visoje Lietuvos teritorijoje pasitelkus kompiuterinę techniką, kai kuriems bendrininkams būnant net Australijoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamąją bylą sudaro pakankamai didelis kiekis dokumentų. Teismo nuomone, dėl šių aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikytinas sudėtingu ir didelės apimties, o atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei. Todėl M. P. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šeši mėnesiai. Pastebėtina, kad BPK 127 straipsnio 2 dalis numato galimybę, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminą pratęsti iki aštuoniolikos mėnesių. Įtariamojo M. P. suėmimo terminas tęsiasi gerokai trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia. Taigi, visos aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje nėra vilkinamas, jis atliekamas kruopščiai ir kryptingai, nepažeidžiant įtariamojo teisių.

Kartu apeliacinis teismas atmeta įtariamojo M. P. gynėjo skundo argumentus, kad su M. P. daugiau nei tris mėnesius nėra atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, todėl tai galima laikyti ikiteisminio tyrimo vilkinimu, o suėmimo taikymą - nepakankamai pagrįstu ir neadekvačiu. Pastebėtina, kad vien ta aplinkybė, jog tyrimo veiksmai neatliekami su vienu iš įtariamųjų, nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas vilkinamas. Patikrinus baudžiamosios bylos medžiagą matyti, jog ikiteisminis tyrimas vyksta nuosekliai, koordinuotai ir pakankamai intensyviai, per paskutinius du mėnesius byloje atlikta pakankamai nemažai procesiniu vyksmų, kurie neleidžia tvirtinti, kad ikiteisminis tyrimas vilkinamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad laikotarpiu nuo XXXXX m. gegužės X d. iki XXXX m. liepos X d. buvo užklaustas AB XXX bankas dėl įtariamojo P. Ž. bankinių kortelių priklausomybės, nustatyti nauji nusikaltimų bendrininkai, gautos teismo sankcijos jų gyvenamosiose vietose atlikti kratas (šios kratos buvo atliktos), apklausti kai kurie liudytojai, atlikta paimtų kompiuterių sisteminių blokų apžiūra, atliekama mobilaus ryšio telefonų išklotinių bei pokalbių analizė. Laikotarpiu nuo XXXX m. liepos X d. iki XXXX m. liepos XX d. įtariamajam M. P. pareikštas įtarimas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, papildomai paskirta užduotis UAB „XXX XXXX“ dėl kratos metu iš įtariamojo M. P. paimtų banko kortelių tyrimo, užklaustos bendrovės dėl IP adresų priklausomybės nustatymo, Tarptautinių ryšių valdybą dėl M. P. daktiloskopinės kortelės gavimo ir paieškos patvirtinimo Jungtinėje Karalystėje, išsiųstas raštas į JAV teisingumo departamentą dėl M. P. „XXXX“ elektroninio pašto paskyrose esančių duomenų įšaldymo, apklaustas liudytojas A. J.

Atmetami įtariamojo gynėjo skundo argumentai, kad suėmimams M. P. naudojamas ne siekiant BK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o kaip psichologinės prievartos priemonė. Tokią išvadą gynėjas daro teigdamas, kad tyrėjai pas M. P. izoliatoriuje lankosi nepranešę advokatui, aiškina įtariamajam apie savo galimybes įtakoti teismą dėl suėmimo terminų tęsimo, o prokuroras ilgą laiką nesprendžia šiuo klausimu gynėjo pateikto skundo. Visų pirma, apeliacinis teismas konstatuoja, kad šiuo atveju teismo prerogatyva vertinti, ar pagrįstai įtariamajam M. P. pratęstas suėmimo terminas. Teismas nenagrinėja gynėjo nurodomų aplinkybių apie jo ginamajam daromą psichologinį spaudimą, nes jokių kitų objektyvių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Šioms aplinkybėms išsiaiškinti būtinas atskiras tyrimas. Be to, įtariamojo gynėjas nurodo, kad dėl psichologinio spaudimo yra padavęs skundą aukštesniam prokurorui, kuris privalo išspręsti šį klausimą ir priimti atskirą procesinį sprendimą.

Skunde taip pat nurodoma, kad šiuo atveju suėmimas, kaip kardomoji priemonė, pažeidžia įtariamojo M. P. teises, numatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei prieštarauja EŽTT jurisprudencijai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo būtų neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių skyrimo tikslų. Tą patvirtina aukščiau aptartos bylos aplinkybės. Šiuo metu M. P. skirta kardomoji priemonė yra adekvati jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų, ir toks įtariamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas viešuoju interesu, kuris šiuo atveju nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Viešasis interesas šioje byloje yra išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei nubausti kaltuosius asmenis. Dėl šių aplinkybių apygardos teismas nepažeidė Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų bei EŽTT praktikoje suformuotų principų. Teismo nuomone, M. P. suėmimo terminas pratęstas įstatymo nustatyta tvarka, BPK ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimai nepažeisti.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Suimtojo įtariamojo M. P. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.