- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-11-12
- Bylos Nr.
- 1-285-317/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 56-1-00157-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
- Nukentėjusysis
- R. S., N. S., E. S., S. S., T. S., J. K.
- Kaltinamasis
- R. Ž.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Vitoldui Guliavičiui, gynėjui Klemensui Kriščiūnui, nukentėjusiems R. S., N. S., E. S., S. S., T. S., J. K., specialistui Vyteniui Valiukui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
R. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis(registruotas darbo biržoje), teistas (teistumas išnykęs),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. Ž. tyčia, kankindamas, nužudė savo šeimos narį-bendrai su juo gyvenančią sugyventinę L. S., o būtent:
2010 m. balandžio mėn. 11d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikotarpyje tarp 10 val. ir 11 val. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kambaryje, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su L. S. metu, R. Ž. tyčia jos dešinę ranką metaliniais antrankiais prirakino prie kojinės siuvimo mašinos, kairės rankos plaštaką prispaudė prie jos galvos kairės ausies srityje, tyčia apvyniojo lipnią juostą L. S. aplink galvą, nejudamai pritvirtindamas jos kairę plaštaką prie galvos, tyčia lipnia juosta užvyniojo L. S. burną ir nosį, užspausdamas jos kvėpavimo takus bei mechaniškai sutrikdydamas L. S. kvėpavimą, dėl ko organizme išsivystė su gyvybe nesuderinamas deguonies trūkumas, sukeldamas nukentėjusiajai vis didėjančias kančias. Tokiu būdu, kankindamas L. S., ją tyčia nužudė.
Kaltinamasis kaltu iš esmės prisipažino ir parodė, jog L. S. buvo jo sugyventinė, su kuria jis pragyveno kartu maždaug 4 metus. 2010 m. balandžio mėn. 10d. pas juos į svečius atėjo R. R., su kuria jis su sugyventine gėrė vyną, o vėliau visi nuėjo miegoti. Atsikėlę balandžio mėn. 11d. ryte apie 6 val., jie vėl trise pabaigė dar likusį vyną. Po to L. S. su R. R. išvažiavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) nupirkti dar vyno. Grįžusios apie 11 val. jos parsinešė 3 butelius vyno ir jie trise toliau gėrė. Apgirtusi R. R. užmigo virtuvėje ant lovos. Birta L. S. pradėjo jam priekaištauti, rėkauti, keiktis necenzūriniais žodžiais. Pradžioje ji tai darė kambaryje, o po to ir kieme. Jis dėl tokių veiksmų ant jos supyko, nuėjo į kiemą ir L. S. atsivedė į kambarį. Kadangi ši ir toliau koliojosi ir veržėsi išeiti, jis pasiėmė turėtus metalinius antrankius ir L. dešinę ranką prirakino prie kojinės siuvimo mašinos metalinio rėmo. Kadangi L. S. prirakinta išeiti niekur negalėjo, manė, jog ji nurims. Tačiau keiktis ir šūkauti L. nenustojo ir dar labiau ėmė koliotis. Tuomet jis paėmė lipnios juostos ruloną ir lipnia juosta užklijavo prie siuvimo mašinos sėdinčios L. burną. L. S. laisva kaire ranka tą lipnią juostą nuo burnos nuplėšė ir toliau rėkavo ir plūdosi. Supykęs dėl tokio jos riksmo, jis paėmė L. S. kairę ranką, jos delną prispaudė prie L. S. burnos ir apvyniojo prispaustą prie burnos jos ranką lipnia juosta. Taip jis kairę L. S. ranką priklijavo prie L. S. veido ir ši negalėjo nei kalbėti, nei šaukti. Tuomet lipnia juosta jis dar kelis kartus apvyniojo apie L. S. galvą, kad ši negalėtų išlaisvinti rankos, ir išėjo parsinešti malkų. Į kambarį jis sugrįžo po kokių 3-5 minučių. Jam parėjus, pabudo R. R.. Parodžiusi į prie siuvimo mašinos sėdinčią jo sugyventinę, ji sušuko „L.“. Jis priėjo prie L. S. ir pamatė, kad ši jau nebejuda ir nebekvėpuoja. Tuomet skubiai nuplėšė nuo L. S. galvos lipnią juostą ir atrakino atrankius. Paguldęs L. ant savo lovos, jis ėmė daryti jai dirbtinį kvėpavimą, tačiau L. S. nebeatsigavo. Supratęs, kad L. mirė, jis su R. R. paskambino į policiją. Atvažiavę policijos darbuotojai jį sulaikė.
Jis pilnai pripažįsta savo veiksmus, tačiau mano, jog L. S. negalėjo uždusti dėl to, kad jis apvyniojo jos veidą lipnia juosta, nes jos nosies lipnia juosta jis neužklijavo-L. S. nosies šnervės buvo laisvos, nebuvo apvyniotos lipnia juosta, jis paliko jas neapvyniotas dėl to, kad L. galėtų kvėpuoti. Jo nuomone, sugyventinė galėjo per nosį kvėpuoti, o numirė dėl to, kad čiaudėdama užspringo. Nors jis to ir nematė, tačiau mano, jog taip galėjo būti. Dėl padarytų veiksmų jis labai apgailestauja, būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs.
Motyvuojamoji dalis
Savo parodymus kaltinamasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodęs, kur ir kokiomis aplinkybėmis nužudė L. S. (1T. b.l. 185-192).
Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, ji pilnai įrodyta teisme ištirtais įrodymais:
Nukentėjęs R. S. parodė, jog L. S. yra jo motina, kuri paskutinius 6-7 metus gyveno su R. Ž. jam priklausančioje sodyboje. R. labai dažnai girtas smurtaudavo, todėl jo motina dažnai pabėgdavo iš namų ir ateidavo arba pas jį, arba pas jo seserį. Yra kartą atbėgusi pas jį net antrankiais surakintomis rankomis ir jis turėjęs motiną nuo jų išlaisvinti. Tačiau po kelių dienų ji vėl grįždavo pas R. Ž., nes neturėjo daugiau kur gyventi. Jo motina sveikata nesiskundė, tik prieš 3-4 metus jai buvo sulaužyta nosis, tačiau ji sugijo ir mama normaliai kvėpavo per ją. Apie L. S. mirtį jis sužinojo 2010-04-11 iš sesers vyro, kuris pasakė, jog jam skambino S. K. ir pranešė, kad R. Ž. užmušė jo motiną. Nuvykęs į Ž. sodybą, rado ten jau greitosios pagalbos ir policijos darbuotojus. Ten ir sužinojo, kad motina tikrai mirusi. Mamą jis laidojo kartu su broliais ir seserimis bendrai. Už mamos laidotuves jie mokėjo 2295,93 Lt., tačiau 1040 Lt. atgavo kaip valstybės pašalpą, skirtą laidojimo reikmėms, todėl visi kartu jie prašo priteisti likusią 1255,93 Lt. sumą turtinės žalos atlyginimui bei 1 milijoną litų neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji N. S. taip pat patvirtino, kad jos motina L. S. gyveno su R. Ž. šio sodyboje B. km. Jos mama ne kartą jai sakė, kad R. Ž. dažnai ją muša, buvo sulaužęs jai nosį. Ji ir pati ne kartą matė sumušimo žymių ant motinos kūno. Mamą paskutinį kartą ji matė 2010-04-10, tačiau sveikata ji nesiskundė. 2010-04-11 ji su motina kalbėjosi telefonu ir ši sakė, kad abi su R. R. važiuos į parduotuvę. Apie 12 val. dienos, jai būnant (duomenys neskelbtini), namuose pas seserį J. K., dviračiu atvažiavusi R. R. pasakė, kad jos mama L. S. nužudyta. Su R., sesers dukra S. bei jos drauge, jos skubiai nuvažiavo į Ž. sodybą. Užėjusi į namą, virtuvėje ji rado geriantį alkoholį R. Ž.. Kambaryje, ant grindų, pamatė sukniubusią ir prie siuvimo mašinos prirakintą mamą. Jos galva buvo nunarinta žemyn, viena ranka prispausta prie veido, veidas apvyniotas lipnia juosta, o kita ranka prirakinta antrankiais, perkištais per siuvimo mašinos kojos tarpą. Jai pareikalavus atrakinti motinos ranką, R. Ž. atrakino antrankius ir mamą paguldė į savo lovą. Jis liepė jai dingti iš jo namų Bijodama R. Ž., ji iš karto išbėgo iš kambario. Neužilgo atvyko policijos darbuotojai ir R. Ž. sulaikė. Kadangi motiną laidojo kartu su kitais broliais ir seserimis ir vienodai turėjo išlaidų, palaiko kartu su jais pareikštą civilinį ieškinį ir prašo priteisti 1255,93 Lt. turtinės žalos atlyginimui bei 1 milijoną litų neturtinei žalai atlyginti.
Tokius parodymus N. S. patvirtino ir akistatų su R. R. ir R. Ž. metu (T.1 b.l. 150-151, 177-178).
Nukentėjusioji J. K. patvirtino kad jos motina L. S. gyveno su R. Ž. jo namuose apie 7 metus ir visą tai laiką R. Ž. smurtaudavo t.y. dažnai mušdavo motiną. 2010-04-11 ryte motina buvo pas ją atvažiavusi dviračiu į namus D. kaime su R. R.. Ji sugražino mamai 25 litų skolą, ir jos abi su R. išvažiavo. Tą dieną pas ją namuose buvo ir sesuo N. S.. Apie pietus į namus dviračiu atvažiavo neblaivi R. R. ir pasakė, kad jos motina R. Ž. namuos nužudyta. Ji papasakojo, kad jie trise gėrė, ji neblaivi, užmigo virtuvėje, o kai prabudo, pamatė, kad R. Ž. apsukęs lipnia juosta jos mamos veidą, o ši guli negyva, uždususi. Ji iš nevilties ir streso liko namuose, o tuo metu jos namuose buvusi sesuo N., jos dukra S. su drauge ir R. nuvažiavo pas R. Ž.. Ji paskui sužinojo, kad ten tikrai buvo rasta mirusi jos motina. Nukentėjusioji palaiko kartu su broliais ir seserimis jų pareikštą civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš R. Ž. 1255,93 Lt. turtinės žalos atlyginimui bei 1 milijoną litų neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjęs E. S. nurodė, jog gyvena Antužių kaime, atskirai nuo savo motinos L. S., tačiau iš jos bei brolių yra girdėjęs, kad gyvendama su R. Ž. ji buvo dažnai jo mušama. Kadangi jo mamai L. S. motinystės teisės buvo apribotos, jis augo ne su ja, o globos namuose. 2009 m. vasarą yra gyvenęs kartu su mama pas R. Ž., tačiau su juo susipyko ir išvažiavo. Apie motinos mirtį sužinojo iš brolio R., tačiau atvažiavo tik į mamos laidotuves. Jis palaiko visų L. S. vaikų vardu bendrai pareikštą jų civilinį ieškinį, prašo priteisti jam bei broliams ir seserims iš R. Ž. 1255,93 Lt. neturtinei žalai atlyginti ir 1 milijoną litų turtinei žalai atlyginti.
Iš esmės analogiškus parodymus davė ir nukentėjusieji S. S., T. S..
Apklausta teisme liudytoja S. K. parodė, jog jos močiutė L. S. gyveno B. kaime pas sugyventinį R. Ž., o ji su mama gyvena netoliese esančiame D. kaime. 2010-04-11 apie pietus jai su mama bei mamos seserimi N. S. būnant namuose, dviračiu atvažiavo R. R.. Ji pasakė, kad pas R. Ž. guli nužudyta jos močiutė L. S.. Kartu su drauge M., R. R. bei N. S. ji nuvažiavo į R. Ž. sodybą. Jos liko kieme prie namo, o N. nuėjo į R. Ž. namo vidų. Neužilgo N. sugrįžo ir verkdama pasakė, kad L. S. tikrai negyva. Tuomet ir S. K. užėjo į R. Ž. namą bei pamatė, kad jos močiutė L. S. guli ant grindų be gyvybės požymių, viena jos ranka antrankiais prirakinta prie siuvimo mašinos, o antra ranka priklijuota lipnia juosta prie veido. Ji skubiai išėjusi į kiemą, o name liko tik R. Ž. ir negyva jos močiutė. Kas ir kada išlaisvino nuo antrankių L. S. ir paguldė ją ant lovos, ji nemačiusi.
Liudytoja R. R. patvirtino, kad 2010-04-10 ji atvažiavo į B. kaimą pas R. Ž. ir L. S., kadangi norėjo padėti jiems griauti sodybą. Dienos metu jie griovė pastatus, o paskui buvo svečiuose ir gėrė alkoholinius gėrimus pas J. K.. Vakare ji nuėjo pas R. Ž., kuris gyveno su L. S.. Jie trise išgėrė dar vyno ir nuėjo miegoti. Atsikėlusios 2010-04-11 ryte, jos abi su L. nuvažiavo į kaimo parduotuvę ir nupirko tris butelius vyno. Grįžusios kartu su R. Ž. tą vyną gėrė. Jau būdama apgirtusi, ji užmigo R. Ž. virtuvėje ant ten stovėjusios lovos. Pabudusi pamatė virtuvėje sėdintį vieną R. Ž.. Jai paklausus R., kur yra L., R. Ž. tik linktelėjo galva į kambario pusę. Tuomet ji pamatė šalia virtuvės esančiame kambaryje ant grindų sėdinčią L. S.. Jos kairė ranka buvo delnu prispausta prie jos veido ir apvyniota lipnia juosta, veidas žemiau nosies ir virš šnervių taip pat buvo apvyniotas tokia pat juosta, o kita L. ranka atrankiais buvo prirakinta prie kambaryje stovėjusios siuvimo mašinos. Lipni juosta buvo stipriai įtempta, net matėsi, jog ji įsirėžusi į veidą. Pašaukta vardu, L. neatsiliepė. Buvo matyti, jog ji nekvėpuoja. Palietusi jos ranką, R. R. pajuto, jog L. S. ranka visiškai šalta. Ant lipnios juostos, kuri buvo užvyniota po nosies šnervėmis, buvo pribėgę nosies išskyrų. Supratusi, kad L. negyva, ji apie tai pasakė R. Ž., tačiau šis nereagavo. Tik kiek vėliau, įsitikinęs, kad L. tikrai negyva, jis atrakino antrankius ir žirklėmis nukirpo ant L. veido užvyniotą lipnią juostą. Ji paklausė R. Ž., už ką šis apvyniojo L. burną lipnia juosta. Jis pasakė, „kad mažiau bambėtų“. R. Ž. telefonu apie įvykį ji pranešė policijai, o pati nuvažiavo pas L. dukrą J. K.. Šiai pasakė apie L. S. mirtį. Kartu su Jurgitos seserimi N. S., S. K. bei dar viena mergina jos atvažiavo pas V. Ž.. Ji matė, kaip R. Ž. ant lovos gulinčiai L. S. bandė daryti dirbtinį kvėpavimą.
Savo parodymus R. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu(1T b.l. 152-158).
Asmens blaivumo testai rodo, jog 2010-04-11 13.44 val. R. Ž. buvo nustatytas 1.19 promilių girtumas, o tos pat dienos 16.24 val. net 1.59 promilių girtumas (1T. b.l. 160-161).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (T.1 b.l. 3-11) matyti, jog 2010-04-11 B. kaime, (duomenys neskelbtini), R. Ž. sodybos gyvenamajame name buvo rastas L. S. lavonas su smurto žymėmis: ant abiejų rankų riešų rasti neplatūs vientisi įspaudimai, ant apatinio smakro, skruostų bei lūpų stebimi nevienodo gylio ir pločio įspaudimai, viršutinė ir apatinė lūpos kampuose sulipę, veide pavienės nedidelės taškinės kraujosruvos. Kambaryje rasti metaliniai antrankiai su rakteliu.
Specialistas išvadose Nr. M80/10(09), KM 8/10(09), KM 10/10(09) patvirtino, kad L. S. mirė 2010-04-11, maždaug 3-4 valandos iki jos apžiūros įvykio vietoje tos pat dienos 14 val., jos mirtis įvyko nuo mechaninio uždusimo, užspaudus kvėpavimo takus, ką patvirtina daugybinės taškinės kraujosruvos akių vokų junginėse, akių vokų odoje bei aplink esančioje veido odoje ir plaučių krūtinplėvėse, skystas kraujas širdies ertmėse, vidaus organų pilnakraujystė, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas, katamnestiniai duomenys. Specialistas nurodė, jog L. S. veide daugybiniai nubrozdinimai padaryti prieš jos mirtį, jos kraujyje rasta 3.11 promilių etilo alkoholio, o riešų srityje rasti odos įspaudimai galėjo būti padaryti uždėjus tyrimui pateiktus antrankius.
Specialistas taip pat konstatavo, jog L. S. mirtis-mechaninis uždusimas užspaudus kvėpavimo takus-galėjo įvykti ir jos nosies bei burnos sritį užvyniojus izoliacine juosta taip, kad į kvėpavimo takus nepatektų oro; ji galėjo įvykti nuo keliasdešimt sekundžių iki kelių minučių laikotarpyje, kol dėl sutrikdyto kvėpavimo organizme išsivystė su gyvybe nesuderinamas deguonies trūkumas; užlipinus ant kvėpavimo takų lipnią juostą bei dėl to mechaniškai sutrikdžius kvėpavimą, nukentėjusioji jautė vis didėjančias fizines kančias tol, kol dėl mažėjančio deguonies kiekio organizme ėmė trikti jos sąmonė ir įvyko mirtis.
Iš specialisto išvadų matyti, jog apžiūros metu L. S. nosies šnervės buvo laisvos, nosies kaulai nelūžę, praėjimas į gerklas laisvas, paliežuvio kaulas ir gerklų kremzlės nelūžę, kvėpuojamosios gerklės ir stambiųjų bronchų sprindžiuose svetimkūnių nėra, yra tik gleivingo putoto skysčio (1T. b.l. 36-38, 43-44, 46-47).
Tokią pat išvadą specialistas V.Valiukas patvirtino ir apklaustas teisme bei nurodęs, jog gleivingas skystis gerklėje bei bronchuose įtakos L. S. mirčiai negalėjo turėti.
Aptartos išvados tik patvirtina kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei paneigia kaltinamojo parodymus, kad L. S. mirti galėjo ne dėl jo veiksmų, o dėl to, kad pati galimai užspringo čiaudėdama.
Tarnybiniai pranešimai, raštai, kompaktinis diskas, stenograma bei išklotiniai duomenys patvirtina, jog abonentas Nr(duomenys neskelbtini), iš kurio 2010-04-11 Vilkaviškio PK budėtojui buvo 11.48 val. buvo pranešta apie L. S. mirtį, priklauso R. Ž., o šiuo telefonu su policijos budėtu kalbėjo R. R. ir R. Ž.(1T. b.l. 69-77).
Visuma aptartų įrodymų tik įrodo kaltinime nurodytas aplinkybes, kad R. Ž., 2010-04-11 metaliniais antrankiais prirakinęs L. S. prie siuvimo mašinos, o nukentėjusios rankos plaštaką prispaudęs prie jos galvos bei apvyniojęs veidą lipnia juosta, tuo pat metu užspaudė L. S. burną ir nosį, kartu užspausdamas ir jos kvėpavimo takus. Tokiu būdu jo veiksmais mechaniškai buvo sutrikdytas L. S. kvėpavimas, dėl kurio jos organizme išsivystė su gyvybe nesuderinamas deguonies trūkumas, sukėlęs L. S. mirtį jai uždusus. Teisme ištirti įrodymai patvirtina ir tai, kad L. S. iki to laiko, kol ją ištiko mirtis dėl uždusimo, dėl deguonies trūkumo kankinosi t.y. kurį laiką jautė vis didėjančias fizines kančias. Todėl R. Ž. veika atitinka tyrimo metu kaltinime suformuluotą ir LR BK 129 str. 2d. 6p. numatytą kvalifikaciją.
Kolegija konstatuoja, jog veika padaryta netiesiogine tyčia. Kaltinamasis, apvyniodamas L. S. kvėpavimo organus lipnia ir oro nepraleidžiančia juosta, suvokė, jog ši priemonė nepraleidžia oro ir nukentėjusiajai labai apsunkins ar visiškai sustabdys kvėpavimą, tačiau tokius veiksmus jis tyčia atliko. Jis suvokė, jog nukentėjusiąją įstumia į jos gyvybei pavojingą padėtį ir, nors tiesiogiai ir nesiekė nužudyti L. S., tačiau suprato, jog kelia pavojų kito žmogaus gyvybei ir leido tokioms pasekmėms kilti.
Iš paties kaltinamojo parodymų bei kitų teisme apklaustų liudytojų parodymų matyti, jog, nors kaltinamasis su nužudytąja ir nebuvo įregistravę santuokos, tačiau L. S. buvo R. Ž. sugyventinė, su ja šis bendrai pragyveno ir vedė bendrą ūkį ne mažiau kaip 4 metus, iki pat jos mirties. L. S. atitinka LR BK 248 str. numatytą šeimos nario sąvoką ir laikytina R. Ž. šeimos nariu, todėl veika ir pagal LR BK 129 str. 2d. 3p. tyrimo metu buvo kvalifikuota tinkamai.
Skirdamas bausmę R. Ž., teismas vadovaująsis LR BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos veikos padarymo aplinkybes, kaltės formą bei rūšį(netiesioginė tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus(veika padaryta dėl pykčio, kad nukentėjusioji necenzūriniais žodžiais koliojo bei keikė kaltininką), R. Ž. Asmenybę (nors ir teistas, tačiau teistumas išnykęs) bei kitas LR BK 54 str. 2d. numatytas aplinkybes. Kadangi R. Ž. dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, iš esmės jis pripažino visus kaltinime nurodytus veiksmus, tik abejojo, kad būtent dėl jo veiksmų o ne kokių tai kitų priežasčių nukentėjusioji mirė(jo nuomone užduso čiaudėdama), kolegija laiko, jog R. Ž. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos. Lengvinančia pripažįstama ir aplinkybė, kad R. Ž. veiksmams įtakos turėjo ir provokuojantis nužudytosios elgesys t.y. jos nepagarba R. Ž., koliojimas necenzūriniais žodžiais ir pan.. Kaltinamojo parodymuose nurodytas nukentėjusios elgesys nėra paneigtas bylos medžiaga. Todėl kolegija jais tiki R. Ž. parodymais ir šias dvi aptartas aplinkybes pripažįsta lengvinančiomis (LR BK 59 str. 1 d. 2 p. 6.).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog R. Ž. nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikaltimo padaryme, nes ir pats R. Ž. pripažino, kad blaivus nebūtų ėmęsis tokių veiksmų(LR BK 60 str. 1d. 9p.)
Atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes bei tai, kad byloje nėra LR BK 54 str. 3d., 62 str. nustatytų aplinkybių, kolegija daro išvadą, jog R. Ž. gali būti paskirta tik reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau, atsižvelgus į LR BK 61 str. 2d. nuostatas, kiek mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
LR BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Pagal LR BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Atsižvelgus į šias nuostatas bei nukentėjusiųjų pareikštą ieškinį, iš kaltinamojo nukentėjusiems R. S., N. S., E. S., S. S., T. S., J. K. priteistinas jų tyrimo metu ir teisme bendrai pareikštas 1255,93 Lt. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, kuris pilnai įrodytas rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusieji visi kartu pareiškė ir 1 000 000 litų ieškinį bendrai patirtai neturtinei žalai atlyginti. Šis ieškinys savo dydžiu nėra pagrįstas, motyvuotas ir įrodytas, todėl mažintinas.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis CK 6.250 straipsnio nuostatomis ir kriterijais.
Atsižvelgusi į žalą patyrusių asmenų interesus, jų dvasinį ryšį su motina, išgyvenimus, patirtus nepatogumus ir nusikalstama veika padarytas pasekmes nukentėjusiems, jų skaičių, taip pat į tai, kad visi nukentėjusieji yra pilnamečiai, su motina negyveno, o L. S. motinystės teisės buvo apribotos, su ja nukentėję asmenys palaikė ryšį tik retsykiais ir jis nebuvo labai artimas, taip pat atsižvelgusi į kaltinamojo interesus, jo materialinę padėtį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, kolegija daro išvadą, jog nukentėjusiųjų pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelis, neatitinka formuojamos teismų praktikos, todėl turi būti mažinamas iki 180 000 Lt., priteisiant kiekvienam nukentėjusiajam po 30000 Lt. neturinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p. bei skirti jam 12(dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią R. Ž. skaičiuoti nuo jo sulaikymo LR BPK 140 str. numatyta tvarka dienos t.y. nuo 2010-04-11.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą kardomąją priemonę-suėmimą.
Priteisti iš R. Ž. nukentėjusiems R. S., N. S., E. S., S. S., T. S., J. K. 1255,93 Lt. t.y. po 209, 32 Lt.(po du šimtus devynis litus 32 centus) kiekvienam jų turtinei žalai atlyginti bei 180 000 Lt. t.y. po 30 000 Lt. (po trisdešimt tūkstančių litų) kiekvienam jų neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini daiktiniai įrodymai, saugomi Vilkaviškio rajono policijos komisariate:
-L. S. rūbai-(kojinių pora, sportinės kelnės, liemenė, megztinis, trumpikės, liemenėlė), antrankiai su rakteliu, 4 žirklės, 3 peiliai, lipnios juostos dalis, lipni juosta, paketas su R. Ž. abiejų rankų nagais ir panagių turiniu, R. Ž. plaukų pavyzdys, L. S. plaukų pavyzdys, rankų nagai ir panagių turinys, sauso kraujo pavyzdys, serologinio tyrinio mėginys(1T b.l.64-66).
Iki nuosprendžio įvykdymo palikti laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. Ž. turtui (2T. b.l. 74-83)
Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.