- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- e2A-1578-275/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32520-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- M. B.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Riedmena“ ieškinį atsakovui M. B. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Riedmena“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo M. B. (toliau – ir atsakovas) 15 900,00 Eur žalos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2021-07-08 Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Riedmena“. Nutartis įsiteisėjo 2021-08-10. Nuo 2019-03-21 iki 2021-04-01 UAB „Riedmena“ vadovu buvo atsakovas, kuriam priklausė 50 proc. UAB „Riedmena“ akcijų. 2019-06-14 tarp UAB „Riedmena“ ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas pardavė jam nuosavybes teise priklausančią transporto priemonę Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis arba transporto priemonė) ieškovei už 18 000,00 Eur sumą. Ieškovė už įsigytą transporto priemonę 2019-06-17, 2019-07-11, 2020-10-22 atliktais mokėjimais, sumokėjo atsakovui 18 000,00 Eur sumą. Oficialus Mercedes Benz atstovas Lietuvoje UAB „Silberauto“, nurodė, kad transporto priemonė yra pagaminta 1980 metais, jų servise ši transporto priemonė nebuvo remontuojama. Paskutinė techninė apžiūra transporto priemonei buvo atlikta 2006-08-10. Transporto priemonė nebuvo draudžiama privalomuoju transporto priemonės draudimu. Po transporto priemonės įsigijimo, ji nebuvo registruota VĮ „Regitra“ ieškovės vardu. 2020-12-10 transporto priemonė buvo parduota UAB „Toleda“ už 2 100,00 Eur sumą. Nurodė, kad 1980 m. pagamintos bei techninių reikalavimų, leidžiančių dalyvauti viešajame eisme, neatitinkančios transporto priemonės įsigijimas iš bendrovės vadovo už itin didelę kainą padarė žalą įmonei.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime nesutiko su ieškovo teiginiu, kad automobilis Mercedes Benz pagamintas 1980 metais. Ieškovas nurodydamas šią datą padarė nepagrįstą prielaidą. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią automobilį 2009 metais įsigijo atsakovas, automobilio pagaminimo data nurodyta 1988 m. Paaiškino, kad naujas automobilis pardavinėjamas už 185 000 Eur, 1979 m. laidos – už 19 999 Eur, 1984 m. laidos – už 27 000 Eur. Paaiškino, kad perkant įmonei (kuri turėjo tapti atsakovo vienasmeniškai valdoma įmone) automobilį, buvo sumokėta mažesnė nei rinkos kaina. Pašalinus šio automobilio nežymius defektus jis būtų naudojamas keliant įmonės prestižą. Teigė, kad nežymių automobilio defektų iš karto po nupirkimo neremontavo, nes iki 2020 metų jis dirbo bendrovėje UAB „Izovoltas“ ir naudojosi šios bendrovės automobiliu iki 2021-01-11, kai teismas pagal UAB „Izovoltas“ reikalavimą priėmė preliminarų sprendimą dėl automobilio išreikalavimo. Tai, kad automobilis po 2006 metų nebuvo pateiktas techninei apžiūrai ir nebuvo draudžiamas ar nebuvo registruotas ieškovės vardu niekaip nepagrindžia ieškinio reikalavimo. Automobilis turėjo nežymių gedimų, eisme nedalyvavo, todėl atlikti techninę apžiūrą ar apdrausti civilinę atsakomybę nebuvo prasmės. 2020 metų vasarą tarp UAB „Izovoltas“ akcininkų A. Z. ir M. B. paaštrėjo konfliktas dėl įmonės valdymo. Numatydamas galimybę, kad UAB „Izovoltas“ direktorė A. Z. gali atsakovą atleisti iš darbo, atsakovas automobilį atidavė remontui. Pašalinus defektus ir išbandant automobilį sugedo automobilio variklis. 2020-12-02 Žirmūnų autocentre buvo surašytas automobilio defektų aktas. Po variklio gedimo automobilio atstatymui reikėjo virš 17 000 Eur. UAB „Riedmena“ automobilį Mercedes Benz pardavė už realią kainą ir jokios žalos įmonei bendrovės direktorius atsakovas nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė poziciją išdėstytą ieškinyje.
Atsiliepimas
5. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis transporto priemonę buvo įsigijęs už 30 000 litų, o ne už 200 litų kaip nurodyta pažymoje-sąskaitoje pateiktoje su atsiliepimu į ieškinį. Su transporto priemone buvo galima važiuoti, bet nepamena, ar buvo galiojanti techninė apžiūra. Kai įmonių pasidalijimo procese tapo UAB „Riedmena“ vadovu, įmonei reikėjo transporto priemonės, todėl pardavė įmonei šią savo transporto priemonę už 18 000 Eur, kam pritarė ir kita akcininkė A. Z.. Paaiškino, kad buvo padarytas rinkos tyrimas dėl kainų ir parduota už tokią sumą. Atsakovas negavo visos sumos, jam buvo sumokėta tik 16 600 Eur suma (8 300 Eur +8 300 Eur), bet kreditorinio reikalavimo bankroto byloje nereiškė. Transporto priemonė nebuvo drausta ir nebuvo atlikta techninė apžiūra, todėl transporto priemonė nebuvo įregistruota įmonės vardu. Po transporto priemonės pardavimo įmonei ji buvo pastatyta į garažą, kol įmonė uždirbs pajamų. Reikėjo rūpintis įmonės veiklos plėtra – elektrotechninių medžiagų pardavimu, o ne rūpintis įsigyta transporto priemone. Kadangi 2020 metų pabaigoje prasidėjo konfliktai su kita įmonės akcininke ir atsakovui tapo aktualus automobilis, buvo išsiaiškinta, kad jo remontas kainuotų virš 17 000Eur, todėl buvo nuspręsta automobilį parduoti už 2 100 Eur.
6. Atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Nurodė, kad jeigu transporto priemonė neturi draudimo ir galiojančios techninės apžiūros, nereiškia, kad daiktas bevertis. Teigė, kad civilinės atsakomybės sąlygos neįrodytos. Žala turėtų būti mažintina 2 000,00 Eur, nes šios sumos atsakovas iš įmonės negavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovo 15 900,00 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteisiamos 15 900,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė valstybei iš atsakovo 358,00 Eur žyminio mokesčio.
8. Teismas nustatė, kad UAB „Riedmena“ (buvusi UAB „Varmina“) Juridinių asmenų registre įregistruota 2008-03-06, o jos vadovu laikotarpiu nuo 2019-03-21 iki 2021-04-01 ir 50 procentų akcininku buvo atsakovas. Įmonė vertėsi elektrotechninių medžiagų pardavimu. Vilniaus apygardos teismo 2021-07-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2334-934/2021 įmonei iškelta bankroto byla. 2019-06-14 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas pardavė savo vadovaujamai įmonei ginčo automobilį už 18 000,00 Eur. Transporto priemonė nebuvo drausta, neturėjo galiojančios techninės apžiūros ir nebuvo įregistruota įmonės vardu po sandorio sudarymo. 2020-12-10 transporto priemonė buvo parduota už 2 100,00 Eur UAB „Toleda“ kaip nevažiuojanti. Vilniaus apygardos teismas 2021-07-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2334-934/2021 konstatavo, kad remiantis 2020-12-31 balanso duomenimis, bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 24 470,00 Eur ir daugiau nei du kartus viršijo įmonės turimą turtą. 2022-01-12 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2334-934/2021 patvirtinta 19 752,82 Eur kreditorinių reikalavimų suma.
9. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas kaip įmonės vadovas turėjo teisę 2019-06-14 sudaryti automobilio pirkimo-pardavimo sandorį su pačiu savimi. Teismas pažymėjo, jog ginčo sandoris dėl automobilio pirkimo-pardavimo iš esmės buvo sudarytas 2019 m., t. y. kai įmonė galimai nebuvo susidūrusi su finansiniais sunkumais dėl atsiskaitymo su kreditoriais, nes bankroto byloje konstatuotos aplinkybės, kad 2020-12-31 įmonės finansinė būklė buvo prasta ir įsipareigojimai du kartus viršijo turimą turtą (2021-07-08 Vilniaus apygardos teismo nutartis eB2-2334-934/21). Sprendė, jog atsakovo kaip bendrovės vadovo sprendimas dėl automobilio įsigijimo kaip pats savaime nepažeidžia atsakovo kaip vadovo pareigų, ir nėra laikytinas netinkamu verslo sprendimu.
10. Teismas iš buvusio vadovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatė, kad transporto priemonė buvo įsigyjama tikslu ją naudoti įmonės veikloje, galimai reprezentuojant įmonę bei transportuojant prekes, tačiau šis pirkinys įmonės veikloje taip ir nebuvo panaudotas, kadangi neturėjo teisės dalyvauti eisme, neturint techninės apžiūros dokumento. Atsakovas nurodė, kad po įsigijimo transporto priemonė buvo laikyta garaže, o pradėjus domėtis kokių investicijų reikia, siekiant įvykdyti techninę apžiūrą ir dalyvauti su ja eisme, paaiškėjo, kad reikalinga ženkli suma, norint automobilį suremontuoti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo teikti paaiškinimai posėdyje vienareikšmiškai liudija, kad transporto priemonė nuo įsigijimo 2019-06-14 iki jos pardavimo 2020-12-10 trečiajam asmeniui, naudota įmonės veikloje nebuvo. Pažymėjo, jog, išskyrus atsakovo žodžiu teiktą poziciją, kad transporto priemonės būklė nenaudojant tapo prasta, prieš tai buvus techniškai tvarkingai, kitokių įrodymų byloje nėra pateikta.
11. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad įmonės vardu įgyta transporto priemonė už rinkos kainą (18 000 Eur) buvo techniškai tvarkinga, be defektų.
12. Teismas pažymėjo, kad transporto priemonė po jos prastovėjimo garaže pusantrų metų nuo įsigijimo, buvo parduota už 2 100,00 Eur kaip nevažiuojanti.
13. Nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog abejotinos techninės būklės, neturint draudimo, galiojančio techninės apžiūros ginčo sandoriu automobilis buvo įsigytas už ženkliai per didelę kainą. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, kad automobilis buvo įsigytas iš paties atsakovo, kuris tuo metu ėjo bendrovės vadovo pareigas, už vidutinę automobilio rinkos vertę, kai transporto priemonė neturėjo teisės dalyvauti eisme, o po pusantrų metų nuo įsigijimo jos techninei būklei atstatyti buvo paskaičiuota daugiau nei 17 000 Eur suma, leidžia daryti išvadą, jog sudarydamas tokio pobūdžio sandorį atsakovas siekė asmeninės naudos ir įmonei perleido transporto priemonę už ženkliai per didelę kainą.
14. Pažymėjo, kad transporto priemonė buvo įsigyjama tikslu ją naudoti įmonės veikloje, galimai reprezentuojant įmonę bei transportuojant prekes, tačiau šis pirkinys įmonės veikloje taip ir nebuvo panaudotas, kadangi neturėjo teisės dalyvauti eisme, neturint privalomo techninės priežiūros dokumento.
15. Nurodė, kad įgydamas įmonei transporto priemonę, kuri nebuvo naudojama ir negalėjo būti naudojama įmonės veikloje, nepraėjus techninės apžiūros ir neapdraudus, vadovas atliko neteisėtus veiksmus, įgydamas netikslingą ir bereikalingą prabangų daiktą, o argumentai, kad nebuvo poreikio jos iš karto naudoti įmonės veikloje, nes reikėjo rūpintis įmonės veikla, paneigia atsakovo dėstomą poziciją, kad transporto priemonė turėjo būti tiek reprezentacinėje, tiek ūkinėje įmonės veikloje naudojama. Teismo vertinimu, toks vadovo veikimas, įgijus įmonės veikloje iš pačio savęs nenaudojamą transporto priemonę, vertintinas kaip įmonės vadovo veikimas esant interesų konfliktui, galimai siekiant naudos sau, bet ne įmonei. Nurodė, kad sandorio sudarymas, kai buvo įsigyta transporto priemonė už ženklią sumą ir daugiau nei metus prastovėjo garaže, leidžia teigti, kad įmonės lėšos buvo panaudotos neracionaliai, apribojant įmonės finansines galimybes siekti veikloje optimalių rezultatų iš tiesioginės veiklos.
16. Teismas sprendė, jog sudarydamas 2019-06-14 automobilio pirkimo-pardavimo sutartį už 18 000,00 Eur, o po daugiau nei metų jos nenaudojus pardavus už 2 100,00 Eur, atsakovas, veikė ne įmonės, bet savo naudai, atitinkamai tokiais veiksmais veikė priešingai įmonės veiklos interesams, pažeidė Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą lojalumo pareigą, ir savo veiksmais sukėlė įmonei 15 900,00 Eur žalą (18 000 Eur (sandorio kaina) - 2 100,00 Eur (gauta suma pardavus automobilį 2020-12-10)).
17. Nurodė, kad atsakovo pozicija, kad iš įmonės gavo tik 16 600 Eur, kas atsispindi su ieškiniu pateiktame banko išraše (2019-06-17 ir 2019-07-11 pavedimai), o likusios 1 400,00 Eur sumos įmonė jam nesumokėjo, byloje nėra pagrįsta. Vadovas posėdyje paaiškino, kad nepamena, kokia skola iš įmonės jam buvo sumokėta 2020-10-22 mokėjimu. Pažymėjo, kad atsakovo kreditorinis reikalavimas bankroto byloje pareikštas tik dėl darbo užmokesčio. Nurodė, kad atsakovas neįrodė fakto, jog su juo nebuvo tinkamai atsiskaityta už parduotą transporto priemonę savo vadovaujamai įmonei nei tiesioginiais, nei netiesioginiais įrodymais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Atsakovas M. B. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
19. Nurodė, kad ieškovė atsakovui už transporto priemonę sumokėjo ne 18 000 Eur, o iš viso 16 600 Eur. Tai, kad atsakovas dėl 1400 Eur nepareiškė kreditorinio reikalavimo, nereiškia ir neįrodo, kad ieškovė atsakovui sumokėjo 18 000 Eur, o ne 16 600 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteista suma turėjo būti sumažinta iki 14 500 Eur.
20. Nurodė, kad teismas atleido ieškovę nuo pareigos įrodyti, kad juridinio asmens valdymo organas jam priskirtų pareigų nevykdė arba jas vykdė netinkamai ir pareigą įrodyti tinkamą įmonės vadovo pareigų vykdymą priskyrė atsakovui. Pažymėjo, kad faktinę aplinkybę, kad 1988 m. laidos automobilis turėjo būti perkamas-parduodamas už žemesnę nei vidutinė rinkos kaina, turėjo įrodinėti ieškovė. Atkreipė dėmesį, kad teismas turėjo įvertinti, kad ieškovė tyčia bandė suklaidinti teismą ir nurodė neteisingus automobilio pagaminimo metus. Taip pat teismas turėjo įvertinti, kad draudimo ir techninės apžiūros nebuvimas neturi ir negali turėti esminės įtakos automobilio vertei. Byloje nėra specialistų išvados, kad šie kriterijai ženkliai mažina parduodamo automobilio kainą. Teismas nėra turto vertintojas, todėl tokio pobūdžio prielaidas teismas negalėjo daryti.
21. Paaiškino, kad atsakovas iš karto po automobilio įsigijimo atsakovui žinomų nežymių automobilio defektų neremontavo, kadangi iki 2020 metų pabaigos dirbo bendrovėje „Izovoltas“ ir naudojosi šios bendrovės automobiliu. 2020 metų vasarą tarp UAB „Izovoltas“ akcininkų A. Z. ir atsakovo paaštrėjo konfliktas dėl įmonės valdymo. Numatydamas galimybę, kad UAB „Izovoltas“ direktorė A. Z. gali jį atleisti iš darbo, atsakovas automobilį atidavė remontui. Autoservise išbandant automobilį sugedo automobilio variklis.
22. Teigė, kad pirko važiuojantį automobilį, kuriam reikėjo nežymaus remonto. Variklio defektas išaiškėjo tik automobilio bandymo servise metu. Atsakovas negali atsakyti už tai, ko negalėjo žinoti. Atsakovas pirko jo supratimu techniškai nežymius trūkumus turintį automobilį ir tokį pat automobilį pardavė ieškovei.
23. Pažymėjo, kad draudimo sutarties ir techninės apžiūros nebuvimas nepagrindžia, kad automobilio variklis turi esminį gedimą, reikalaujantį kapitalinio remonto arba variklio keitimo.
24. Paaiškino, kad kokia forma laikyti įmonės turtą, t. y. pinigais ar vertingu daiktu, sprendžia įmonės vadovas. Jei automobilis nebūtų turėjęs variklio defekto, apie kurį atsakovas nežinojo, po remonto šis automobilis būtų atnešęs įmonei naudą, nes jo vertė būtų buvusi ne vidutinė rinkos, o apie 10 000 Eur didesnė, kaip galima spręsti pagal tokių automobilių pardavimo skelbimus. Paaiškino, kad atsakovas, nupirkęs įmonei prabangų automobilį, siekė pelno įmonei, nes suremontuoto automobilio vertė būtų ženkliai padidėjusi.
25. Teigė, kad įmonės vadovas atsakovas laikė, kad padalinus UAB „Izovoltas“, UAB „Riedmena“ turės pakankamai turto ir apyvartinių lėšų veiklai vykdyti, ir įmonei reikės reprezentatyvaus automobilio. Atsakovas negalėjo numatyti, kad UAB „Izovoltas“ kita akcininkė, UAB „Izovoltas“ direktorė A. Z. atsisakys dalinti UAB „Izovoltas“ ir sieks UAB „Riedmena“ bankroto. Pažymėjo, kad automobilis jo pardavimo įmonei metu brangaus remonto nereikalavo, buvo reprezentatyvus ir reikalingas įmonės veikloje, kai į UAB „Riedmena“ būtų buvusi perkelta atsakovui priklausanti UAB „Izovoltas“ turto dalis. Teigė, kad automobilį UAB „Riedmena“ atsakovas nupirko mažesne nei vidutinė rinkos kaina ir ženkliai mažesne nei tokio tipo automobiliai yra parduodami. Nustačius variklio gedimą atsakovas automobilį pardavė už realią kainą ir žalos įmonei nepadarė.
Atsiliepimas
26. Ieškovė BUAB „Riedmena“ atsiliepimu prašė atmesti atsakovo apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
27. Nurodė, kad ieškovė įrodinėdama atsakovo neteisėtus veiksmus nurodė, kad jie pasireiškė kaip pareigų elgtis atidžiai ir rūpestingai, veikti išimtinai įmonės interesais, būti lojaliu įmonei, vengti interesų konflikto ir kitų jam įstatymuose nustatytų fiduciarinių pareigų, nepaisymu.
28. Išvada dėl tokių neteisėtų apelianto veiksmų buvo daroma remiantis tuo, kad atsakovas parduodamas bendrovei savo automobilį už neprotingai didelę kainą sudarė ekonomiškai nenaudingą ir nereikalingą įmonei sandorį.
29. Pažymėjo, kad apie tai, kad atsakovas parduodamas bendrovei savo automobilį už neprotingai didelę kainą sudarė ekonomiškai nenaudingą ir nereikalingą įmonei sandorį, buvo sprendžiama atsižvelgiant į tai, kad pagal VĮ „Regitra“, automobilis netgi nebuvo įregistruotas bendrovės vardu VĮ „Regitra“. Pagal LR transporto priemonių draudikų biuro pateiktą informaciją, automobilis niekada nebuvo draudžiamas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (nei iki apeliantui įsigyjant automobilį, nei automobiliui būnant apelianto nuosavybėje, nei po jo pardavimo bendrovei). Pagal Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ teikiamus duomenis, automobilis jo pardavimo bendrovei metu ir iki pat kol bendrovė jį pardavė, neturėjo techninės apžiūros. Paskutinė techninė apžiūra šiai automobiliui buvo atlikta prieš 13 metų, t. y. 2006-08-10. 2009-02-20 atsakovas savo vardu šį automobilį įsigijo už 200 Lt (58 Eur) sumą. Atsakovo sumokėta kaina patvirtina, kad automobilio būklė buvo labai bloga. Atsakovas automobilio neremontavo. Automobilis nebuvo remontuojamas ir po jo pardavimo bendrovei. Automobilis, 2019-06-14 bendrovės nupirktas už 18 000 Eur iš atsakovo, niekada nebuvo panaudotas bendrovės naudai/tikslams, o 2020-12-16 automobilis buvo parduotas už 2 100 Eur kainą. Bendrovės veikla buvo prekyba pramonine įranga, todėl techninių ir kitų reikalavimų, leidžiančių dalyvauti viešajame eisme, neatitinkančio automobilio įsigijimas už itin didelę kainą pagal įmonės vykdomos veiklos pobūdį buvo netikslingas bei nereikalingas bendrovei.
30. Atsakovo argumentą, kad automobilis buvo reikalingas bendrovei reprezentuojant ją bei transportuojant prekes, paneigia bylos duomenys, patvirtinantys, kad automobilis neturėjo galiojančios techninės apžiūros, draudimo, nebuvo įregistruotas bendrovės vardu, o atsakovas per visą laiką, nuo automobilio įsigijimo nesiėmė priemonių pašalinti kliūtis draudžiančias automobiliu dalyvauti viešajame eisme.
31. Nurodė, kad atsakovo argumentas, jog tenkinant ieškinio reikalavimus 15 900 Eur suma turėjo būti mažinama iki 14 500 Eur, kadangi bendrovė už automobilį jam liko skolinga 1400 Eur sumą, yra nepagrįstas. Paaiškino, kad iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, atsakovas tokios versijos nekėlė ir šis argumentas buvo pateiktas tik bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Atsakovas nepateikė įrodymų ir negalėjo pasakyti kokia skola iš įmonės jam buvo sumokėta 2020-10-22 mokėjimu. Tuo atveju, jei bendrovė būtų atsakovui likusi skolinga 1 400 Eur už automobilį, atsakovas būtų reiškęs 1 400 Eur finansinį reikalavimą bankroto byloje.
32. Teigė, kad automobilio pagaminimo metai (1980 m., 1984 m. ar 1988 m.) neturi teisinės reikšmės, kadangi žalos padarymas įmonei kildinamas iš to, kad bendrovės vadovas – atsakovas pardavė įmonei savo techniškai netvarkingą automobilį už neprotingai didelę kainą, kuris bendrovėje nebuvo naudojamas ir reikalingas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
34. Atsakovo skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai nesumažino priteisiamos iš atsakovo sumos iki 14 500 Eur, grindžiamas tuo, kad atsakovui pardavus ieškovei automobilį už 18 000 Eur, jam ieškovė nesumokėjo 1400 Eur, buvo įvertintas teismo sprendime ir padaryta išvada, kad atsakovas turėjo pateikti įrodymus, kokia skola jam buvo sumokėta 2022 m. spalio 22 d. Tai, kad atsakovas nurodė neprisimenantis, kokia skola jam buvo grąžinta bendrovės, leido teismui vertinti, kad šiuo mokėjimu ir buvo grąžinta suma, nesumokėta už parduotą atsakovo ieškovei automobilį. Be to, teismo sprendime nurodyti ir kiti argumentai, kuriais atmetami atsakovo argumentai, jog jam nebuvo sumokėta visa suma už parduotą automobilį – kreditorinio reikalavimo nepareiškimas bankroto byloje. Tai yra netiesioginiu įrodymu, kad atsakovui ieškovė neliko skolinga. Apeliacinės instancijos teismas papildo nurodytus pirmosios instancijos teismo argumentus tuo, kad net ir pateikus atsakovui įrodymus, kad su juo nebuvo atsiskaityta, žalos atlyginimo sumai tai įtakos neturės, nes bendrovei iškėlus bankroto bylą, asmenų tarpusavio priešpriešiniai reikalavimai negali būti tenkinami, jie tenkinami tik Juridinių asmenų nemokumo įstatyme numatyta tvarka, t.y. pagal užimamą vietą kreditorių reikalavimų sąrašuose bendrovės skolininkui gali būti išmokama suma, jeigu bendrovė gauna lėšų per bankroto procesą. Kitokios galimybės išsiieškoti skolą, taip pat ir sumažinant bendrovės turimą reikalavimą į atsakovą, nenumatyta.
35. LR CK 2.87 straipsnio 2 dalis numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Tai, kad ieškovė įsigijo už 18 000 Eur sumą automobilį iš atsakovo, kai automobilis neturėjo techninės apžiūros, tai leido teismui vertinti, kad automobilis buvo abejotinos techninės būklės, o jo pardavimas už pusantrų metų nuo įsigijimo už 2100 Eur, leido teismui vertinti, jog atsakovas ieškovei, kurios vadovu jis buvo, pardavė savo asmeninį turtą už nepagrįstai didelę kainą. Teismas padarė išvadą, jog tai, kad automobilis neturėjo draudimo ir neturėjo techninės apžiūros talono, yra aplinkybėmis, kurios leidžia vertinti, kad automobilis buvus blogos techninės būklės ir dėl to jam nebuvo išduotas leidimas dalyvauti eisme ir, tikėtina, jis eisme nedalyvavo iki pat pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo su ieškove, ir po to. Atsakovas, teigdamas, kad automobilio variklis sugedo, jį išbandant servise, turi galimybę įrodyti šią aplinkybę papildomais įrodymais – liudytojų, kurie žino automobilio sugedimo aplinkybes, parodymais byloje. Nepareiškus prašymo apklausti tokius liudytojus, teismas vertino byloje pateiktus įrodymus dėl automobilio techninio stovio ir įrodymų vertinimo taisyklės nebuvo pažeistos. Vertinama, kad nurodyti liudytojų pavardes ir kviesti juos byloje liudytojais, turi asmuo, kuris teigia, jog tokie liudytojai yra. Tokios byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas automobilį buvo įsigijęs už 200 Lt, kad paskutinė techninė automobilio apžiūra buvo atlikta 2006 -08-10, leido daryti išvadą, kad žymiai mažesnės vertės automobilis buvo parduotas atsakovo iniciatyva už kainą, neatitinkančią jo vertės, jo asmeniniais interesais, priešingais jo vadovaujamos bendrovės interesams.
36. Vilniaus apygardos teismas 2022-09-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1728-852/2022 pripažino UAB „Riedmena“ bankrotą tyčiniu, M. B. pripažino už įmonės tyčinį bankrotą atsakingu asmeniu. Pripažindamas M. B. atsakingu už tyčinį bankrotą atsakingu asmeniu, Vilniaus apygardos teismas taip pat nagrinėjo ir pasisakė apie jo sudarytų sandorių dėl Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalingumą įmonei. Nors dėl šios nutarties pateiktas atskirasis skundas, tačiau jis nėra priimtas, nustatyti trūkumai atskirojo skundo, tačiau teismo nutartyje padarytos išvados tik patvirtina šioje byloje teismo sprendimu nustatytas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.