- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-21
- Bylos Nr.
- 2-1532/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas
- Trečiasis asmuo
- J. D.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Alterenergija“
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens J. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria išspręstas jos reikalavimo atsakovo akcinės bendrovės „Alterenergija“ bankroto byloje Nr. B2-380-544/2013 patvirtinimo klausimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje klausimas.
Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo BUAB „Alterenergija“ bankroto byloje patvirtinta kreditorės J. D. reikalavimo dalis, grindžiama LR Darbo kodekso 300 straipsniu (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.), teisėtumo klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-383-531/2010 pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui UAB „Alterenergija“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo, patvirtino tarp ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK 125 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu) nuo 2010 m. vasario 4 d., o atsakovas įsipareigojo iki 2011 m. sausio 15 d. sumokėti ieškovei 5100 Lt dydžio išeitinę išmoką.
Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartimi atsakovui UAB „Alterenergija“ buvo iškelta bankroto byla, o 2013 m. kovo 25 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, tame tarpe J. D. 5100 Lt dydžio reikalavimas, atsakovo bankroto byloje.
Tretysis asmuo J. D. prašė teismo papildomai patvirtinti jos 28 877, 41 Lt dydžio reikalavimą atsakovo BUAB „Alterenergija“ bankroto byloje, kurį grindė jos DK 300 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti iš darbdavio darbo užmokesčio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymo atveju už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo iki jo įvykdymo dienos. Nurodė, jog jos reikalavimo faktinį pagrindą sudaro tai, jog atsakovas BUAB „Alterenergija iki šiol nėra įvykdęs Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutarties ir nėra jai sumokėjęs 5100 Lt dydžio išeitinės išmokos. Prašė patvirtinti jos reikalavimą į 28 877, 41 Lt dydžio darbo užmokestį už visą laikotarpį nuo 2011 m. sausio 16 d. iki 2013 m. sausio 18 d. (teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui įsiteisėjimo dienos).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi kreditorės J. D. prašymą tenkintino iš dalies ir jos reikalavimą atsakovo BUAB „Alterenergija“ bankroto byloje padidino 4000 Lt suma, patvirtindamas patikslintą jos 9100 Lt dydžio finansinį reikalavimą (5100 Lt + 4000 Lt). Teismas nustatė, kad, atsakovui neįvykdžius Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties, kreditorei 2011 m. sausio 24 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. 2011 m. vasario 7 d. kreditorė minėtą vykdomąjį raštą pateikė vykdyti antstoliui, kuris 2012 m. balandžio 18 d. patvarkymu grąžino jį be įvykdymo išieškotojai, kadangi skolininkas veiklos nevykdo, turto ir lėšų neturi. Teismas sprendė, jog antstolio nustatyta vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojai priežastis ir vykdomojoje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis buvo sunki, jis neturėjo turto ir pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, veiklos nevykdė. Tai patvirtina, kad buvo objektyvių, nuo darbdavio nepriklausančių svarbių priežasčių, kad teismo sprendimas nedelsiant nebuvo įvykdytas, kas sudaro pagrindą sumažinti kreditorės reikalavimą, grindžiamą DK 300 straipsniu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Tretysis asmuo J. D. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį pakeisti ir patvirtinti jos 28 877,41 Lt reikalavimą, įtraukiant ją į atsakovo kreditorių sąrašą su bendru 33 977,41 Lt dydžio finansiniu reikalavimu. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai aiškino bei taikė DK 300 straipsnį, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
2. DK 300 straipsnis turėtų būti taikomas analogiškai kaip ir DK 141 straipsnio 3 dalis, kadangi nevykdydamas sprendimo atsakovas (darbdavys) delsė atsiskaityti su darbuotoju ne dėl ieškovo kaltės.
3. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluoto proporcingumo principo taikymo darbo bylose, kadangi atsakovas delsė sumokėti ieškovui daugiau kaip keturių mėnesių darbo užmokesčio dydžio sumą, tačiau teismas sumažino priteistiną darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką daugiau kaip septynis kartus, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo.
4. Aplinkybė, kad atsakovas nevykdė teismo sprendimo dėl nemokumo, negali būti pagrindas sumažinti kreditorei priteistino darbo užmokesčio dydžio ar sumažinti jį drastiškai, nes dėl atsakovo nemokumo nėra kreditoriaus kaltės. Priešingai, pats atsakovas yra kaltas, kad, būdamas nemokus, delsė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreditoriaus prašomos priteisti sumos mažinimas dėl aplinkybių, už kurias atsakingas pats atsakovas, pažeidžia teisingumo principą.
5. Kreditorius po darbo sutarties nutraukimo su atsakovu neturėjo nuolatinių pajamų, vienas augina tris nepilnamečius vaikus.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „Alterenergija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, nes skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje yra kilęs darbuotojo darbo užmokesčio išieškojimo klausimas tuo atveju, kai darbdavys nevykdo teismo nutarties pagal LR Darbo kodekso 300 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.). Šiuo teisiniu pagrindu yra grindžiamas prašymas dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo įmonės bankroto byloje.
Tretysis asmuo J. D. prašė patikslinti jos reikalavimą 28 877,41 Lt suma atsakovo BUAB „Alterenergija“ bankroto byloje, kurią sudaro jos darbo užmokestis už visą laiką nuo 2011 m. sausio 16 d. iki 2013 m. sausio 18 d. (teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui įsiteisėjimo dienos). Savo reikalavimo faktinį pagrindą grindė atsakovo UAB „Alterenergija“ prievolės, atsiradusios Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-383-531/2010, pagrindu dėl 5100 Lt dydžio išeitinės išmokos sumokėjimo J. D. neįvykdymu.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria kreditorės J. D. reikalavimas tenkintas iš dalies, pripažįstant jos teisę į 4000 Lt darbo užmokesčio dydį dėl atsakovo prievolės įvykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartį pažeidimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirojo skundo pagrindą sudaro apeliantės argumentai dėl netinkamo DK 300 straipsnyje įtvirtintos normos aiškinimo ir taikymo, tuo pažeidžiant darbo teisėje nustatytus darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principus bei bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Pažymėtina, jog, visų pirma, sprendžiant dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, būtina išsiaiškinti DK 300 straipsnyje įtvirtintos normos tikslus ir paskirtį. Vadovaujantis DK 300 straipsniu (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.), tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo arba darbo ginčų komisijos sprendimo ar nutarties arba nevykdo sprendimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši nuostata įstatymų leidėjo yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, taip darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Ji taikytina visų rūšių darbo byloms ir gali būti taikoma tiek piniginio, tiek ir nepiniginio pobūdžio sprendimų įvykdymui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010).
Būtina sąlyga DK 300 straipsnyje numatytai garantijai taikyti – objektyvių, nuo darbdavio nepriklausančių arba kitokių svarbių priežasčių, dėl kurių teismo sprendimas nedelsiant nebuvo įvykdytas, nebuvimas. Aplinkybės, kai darbdaviui yra iškelta bankroto byla, areštuotas visas jo turtas ir piniginės lėšos, teismų praktikoje laikomos objektyviomis priežastimis, sąlygojančiomis galimybės darbdaviui įvykdyti teismo sprendimą (nutartį) nebuvimą. Šių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, nes jomis gali būti pripažįstamos ir kitos aplinkybės (pavyzdžiui, darbdavio finansiniai sunkumai), kurioms esant jis neturi galimybės nedelsiant įvykdyti teismo sprendimo. Be to, darbuotojo aktyvumas, skatinantis darbdavį įvykdyti teismo sprendimą (kreipimasis į darbdavį dėl piniginių lėšų atgavimo, vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti), siekiant užtikrinti darbo sutarties šalių interesų pusiausvyrą, taip pat priskirtinas prie aplinkybių, į kurias gali būti atsižvelgta, sprendžiant dėl išmokos pagal DK 300 straipsnį priteisimo ir jos dydžio.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, jog taikant DK 300 straipsnį teismas turi atsižvelgti į darbo teisėje nustatytus darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principus, draudimą piktnaudžiauti teise (DK 35 str.) bei esmines darbo teisių gynimo nuostatas (DK 36 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010). Todėl pagal darbuotojo prašymą išieškotina jo darbo užmokesčio suma už darbdavio uždelstą įvykdyti teismo sprendimą (nutartį) laikotarpį teismo gali būti sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, kas nebūtų suderinama su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Šių principų įgyvendinimas yra užtikrintas ir teismų praktikoje aiškinant bei taikant DK 141 straipsnio 3 dalį, pagal kurią atleistas darbuotojas turi teisę į jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, jei darbdavys pažeidžia prievolę su juo atsiskaityti jo atleidimo dieną.
Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, patvirtinančių kreditorės J. D. aktyvius veiksmus, siekiant jos naudai priteisto įsiskolinimo išieškojimo, bei atsakovo sunkios finansinės būklės ir tikėtino nemokumo. Byloje nustatyta, jog antstolis 2012 m. balandžio 18 d. patvarkymu Nr. 0053/11/00110/1 užbaigė vykdomąją bylą, grąžindamas išieškotojai J. D. vykdomąjį raštą CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu, nustatęs, kad skolininkas nevykdo veiklos bei neturi turto ir piniginių lėšų (2 t., b.l. 35). Šis vykdomasis raštas, išduotas Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutarties pagrindu, antstoliui buvo pateiktas vykdyti 2011 m. vasario 7 d. (2 t., b.l. 34). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į atsakovo neatsiskaitymo su kitais kreditoriais faktą, kas taip pat liudija apie atsakovo turto ir piniginių lėšų nebuvimą. Iš Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarties, kuria patvirtinti atsakovo BUAB „Alterenergija“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, matyti, jog atsakovo skola VMI sudaro – 31 125,50 Lt (pagrindinė skola – 27 698,32 Lt, netesybos – 3427,18 Lt), VSDFV Utenos skyriui – 10 552,01 Lt (pagrindinė skola – 9 989,03 Lt, netesybos – 562,98 Lt), trečios eilės kreditoriams – 95 179,90 Lt (pagrindinė skola – 47 708,14, netesybos – 694,25 Lt). Remiantis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, atsakovas turto neturi (1 t., b.l. 26-28). Šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog, atsižvelgiant į atsakovo finansinę būklę, DK 300 straipsnyje įtvirtintos kompensacijos iš jo visa apimtimi priteisimas bet kokiu atveju objektyviai nebūtų užtikrinęs ja siekiamų tikslų įgyvendinimo – skatinti atsakovą įvykdyti teismo sprendimą. Kadangi atsakovo sunki finansinė padėtis pati savaime nepašalina jo atsakomybės pagal DK 300 straipsnį atsiradimo, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išmokos pagal DK 300 straipsnį dydį ir spręsdamas dėl jos sumažinimo, pagrįstai taikė proporcingumo bei kitus darbo teisės principus ir pripažino kreditorės J. D. reikalavimo teisę į 4000 Lt dydžio darbo užmokesčiu grindžiamą kompensaciją už uždelstą teismo sprendimo įvykdymo laikotarpį. Pažymėtina, jog išieškotinos kompensacijos nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp kreditorei J. D. priklausančios išeitinės išmokos (5100 Lt) ir kelis kartus ją viršijančios kompensacijos (28877,41 Lt). Tokia situacija inter alia būtų nesuderinama su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, neatskiriamu nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Aplinkybė, kad, apeliantės nuomone, atsakovas delsė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesudaro pagrindo kitaip aiškinti bei taikyti DK 300 straipsnio nuostatas. Viena vertus, ankstesnis kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nepašalintų įmonės faktinio nemokumo ir neužtikrintų galimybės įvykdyti teismo nutartį, nes, iškėlus įmonei bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Kita vertus, kreditoriai, manydami, jog jie patyrė žalos dėl to, jog įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi teisę iš kaltų asmenų reikalauti žalos atlyginimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo atskirojo skundo argumentais naikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį, kuria išspręstas kreditoriaus J. D. patikslinto finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas BUAB „Alterenergija“ bankroto byloje.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.