Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-10-21 · Civilinė byla Nr. 2A-848-302/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-21
Bylos Nr.
2A-848-302/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Petras Jaržemskis, Virginija Volskienė
Ieškovas
A. Š.
Trečiasis asmuo
G. V.
Atsakovas
A. P.
Advokatai
Laimonas Šileris
Kategorijos
  • 21.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-848-302/2010Procesinio sprendimo kategorija 21.5; 42.8; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Petro Jaržemskio ir Virginijos Volskienės,sekretoriaujant Aleksui Navickui,dalyvaujant ieškovui A. Š. , jo atstovui advokatui G. P. ,atsakovo atstovui advokatui Laimonui Šileriui,trečiajam asmeniui G. V. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui A. P. , tretysis asmuo G. V. , dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A.Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal teismui pateiktą išplanavimo keitimo pasiūlymą, jam prašė paskirti naudotis buto dalimi, kurios plotas 13,45 kv.m. , o atsakovui A. P. paskiriant naudotis buto dalimi, kurios plotas 33,58 kv.m,, buto dalį - koridorių, kurio plotas 3,90 kv.m. paliekant bendram naudojimuisi, taip pat prašė įpareigoti ieškovą savo lėšomis ir jėgomis atlikti buto išplanavimo pakeitimo darbus.

Ieškovas nurodė, kad jis nuosavybėje turi ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) . Su bendraturčiu kyla nesutarimai, jis nori žinoti ir nori netrukdomai naudotis savo nuosavybės dalimi. Buto padalijimas į dvi atskiras izoliuotas patalpas maksimaliai atitiktų bendraturčių interesus naudojantis butu ir mažiausiai pažeistų bendraturčių interesus į jų valdomo turto dalis, gyvenimo privatumą. Be to, buto padalijimas į dvi atskiras izoliuotas patalpas nepakenktų atsakovo turtiniams interesams pakeičiant buto išplanavimą, kadangi buto išplanavimo pakeitimą ieškovas sutinka atlikti tik savo lėšomis ir jėgomis.

Atsakovas Arūnas Patėjūnas pateikė priešieškinį, juo prašė atidalinti atsakovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės – buto, esančio (duomenys neskelbtini) tokiu būdu, prašė priteisti atsakovui natūra butą, esantį (duomenys neskelbtini) , o ieškovui A. Š. už jo turimą dalį bendrojoje nuosavybėje priteisti iš atsakovo 71 750 Lt kompensaciją. Priešieškinis grindžiamas tuo, kad ginčo buto padalijimas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai yra negalimas, nes šiuo metu butas turi tik vieną įėjimą, įrengti antrą įėjimą į butą iš laiptinės nėra vietos, todėl tam reikia pertvarkyti laiptinę, ieškovui priklausanti idealioji dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra didelė – ¼ dalis nuosavybės teisėje į butą, kt., todėl telieka vienintelis atidalinimo būdas – vienam iš atidalijamų bendraturčių sumokėti kompensaciją pinigais. Kompensacijos dydį nustatė pagal registruotą rinkos vertę, manydamas, kad kompensacija yra reali, kad už kompensaciją ieškovas gali įgyti geresnį būstą.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį atmetė. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad tenkinti ieškinio nėra pagrindo, nes ieškovo pateiktas projektas dėl naudojimosi tvarkos ginčo butu yra sudarytas pagal ateityje galimai pertvarkytinas patalpas, t.y., projektas pateiktas ne esamų, bet menamų patalpų atžvilgiu, jame nurodomos kitokios apimties, kitokios konfigūracijos, kitokio išdėstymo negu yra ginčo sprendimo metu patalpos, pagal ieškovo pateiktame išplanavimo keitimo siūlyme esantį aiškinamąjį raštą matyti, kad jie susiję su esminiais patalpų pokyčiais, pakeitimus daryti siūlo ieškovas turintis mažesniąją dalį nuosavybės ginčo bute, atsakovo sutikimo tokiems pertvarkymams nėra, be to, pasak atsakovo, buto išplanavimo pakeitimai yra susiję su statybos reglamentų taikymų, naujų patalpų sukūrimui reikalingų naujų įvadų ( dujų ir kanalizacijos) , kuriems reikalingi atitinkamų institucijų leidimai, kad pateiktame išplanavimo keitimo siūlyme nenurodomos nei medžiagos kurios bus naudojamos darant buto pertvarkymus, pagal išplanavimo keitimo pasiūlymą atsakovui sumažėja , o ieškovui padidėja jiems nuosavybėje tenkanti ploto dalis, todėl pagal menamą, ginčo sprendimo metu neįgyvendintą ir neišbaigtą išplanavimo keitimo tvarką yra nenustatoma ginčo buto naudojimosi tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad ginčo sprendimo momentui pagal byloje pateiktą priešieškinio dalyką ir jo pagrindą nėra tikslinga taikyti kardinalią, išimtinę atidalinimo formą, kompensacijos priteisimą už turimą nuosavybės dalį. Tokią išvadą teismas padarė ir dėl to, kad ginčo šalys, pasikeitus jos savininkui dar pilnai neišnaudojo visų objektyvių galimybių susitarti valdant, naudojant ir disponuojant bendrojoje nuosavybėje turimą butą, esantį Užupio g. Nr. 5-4, Vilniuje, nustatyti kitokią negu teismui pasiūlyta naudojimosi patalpomis tvarką, atlikti buto pertvarkymus ar ginti teisę į buto pertvarkymus, o juos atlikus nusistatyti kitokią tiek buto naudojimosi, tiek jo atidalinimo tvarką. Teismas nurodė, kad priešieškinio atmetimas Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalies pagrindu neužkerta kelio atsakovui pasikeitus aplinkybėms, atsiradus naujoms bendros dalinės nuosavybės teise valdomo buto atžvilgiu aplinkybėms pakartotinai prašyti teismo taikyti bendrasavininkio atžvilgiu Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalies teisinį reglamentavimą.

Šalies argumentai

Atsakovas A.P. apeliaciniu skundu prašo skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo priešieškinis, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti: atidalinti atsakovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės – buto, esančio Užupio g. 5-4, Vilniuje, priteisti atsakovui natūra butą, esantį Užupio g. 5-4, Vilniuje.

Nurodo, kad teismas, atmesdamas priešieškinį, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismo padaryta išvada, kad šalys ateityje dar turi galimybių susitarti dėl kitokios buto naudojimosi tvarkos, nepagrįsta, nes, iš esmės, ginčo bute nustatyti naudojimosi tvarką, kuri atitiktų Civilinio kodekso 4.81 str. 1 d. reikalavimus, nes ginčo bute šiuo metu nėra vienas nuo kito izoliuotų gyvenamųjų kambarių, todėl į kambarį, plane pažymėtą indeksu 4-5, kurį ieškovas prašė paskirti pagal pradinį ieškinį, galima patekti tik iš kambario, plane pažymėto indeksu 4-4, kurį ieškovas siūlo paskirti atsakovui; pertvarkyti butą taip, kad kambariai būtų vienas nuo kito izoliuoti būtų neracionalus, nes tokiam pertvarkymui būtų reikalingos buto vertei neproporcingai didelės išlaidos: reikia išgriauti krosnį, kuria šildomi kambariai, išgriovus krosnį reikės įrenginėti naują krosnį ar įrengti naują buto šildymo sistemą; įrengus pertvarą kambaryje, plane pažymėtu indeksu 4-4, sumažės kambario plotas ir padidėjęs bendram naudojimui priskiriamų patalpų plotas, nes naujai atsiradusiu koridoriumi turės naudotis abu bendrasavininkai. Apeliantas taip pat nurodo, kad naudojimosi tvarkos nustatymas pagal ieškovo patikslintą ieškinį taip pat neatitinka įstatymo reikalavimų, nes ieškovui tenkančio buto ploto dalis sumažėtų iki 12,73 kv.m, o patikslintu ieškiniu jis prašo priskirti jam naudotis patalpomis, kurių plotas 13,35 kv.m. Be to, bendram naudojimui liktų koridorius, 3,90 kv.m ploto, taigi ieškovui atitektų 15,30 kv.m patalpos, t.y. 2,57 kv. m daugiau. Taip pat nurodo, kad kambario, plane pažymėto indeksu 4-4, pertvarkymas į virtuvę, ženkliai pablogintų atsakovui tenkančių patalpų kokybę. Akivaizdu, kad įgyvendinus ieškovo siūlomą buto perplanavimo projektą bus padaryta žala turtui.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai atmetė priešieškinį, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, tai, kad ieškovo nuosavybės teise turima buto dalis yra vienintelis jo turimas gyvenamasis būstas, patenkinus priešieškinį nepagrįstai būtų suvaržytos ieškovo teisės. Atsakovo pozicija, kad jis šiuo metu turi pinigų, kuriais galėtų sumokėti ieškovui kompensaciją už atsakovui priteistą nekilnojamojo turto – buto dalį, nepagrįsta. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šalys neišnaudojo visų ginčo sprendimo galimybių. Atsakovas formaliai yra teisus teigdamas, kad pertvarkius butą ieškovui vietoje priklausančio 12,73 kv. m. ploto tektų 13,35 kv. m. plotas, tačiau šių dydžių skirtumas yra itin nereikšmingas, už skirtumą ieškovas galėtų sumokėti kompensaciją.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovui A. Š. pareiškus ieškinį dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, jam nuosavybės teise priklausė ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) , o trečiajam asmeniui G. V. priklausė ¾ šio buto (b.l. 7-10). Tretysis asmuo jam priklausančią buto dalį Buto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartimi 2009-04-28 perleido atsakovui A. P. (b.l. 37-39). Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis butas yra dviejų kambarių su virtuve, vienas iš kambarių yra pereinamas (b.l. 9). Ieškovas galutiniu reikalavimu prašė nustatyti naudojimosi butu tvarką pagal pridėtą prie ieškinio buto išplanavimo keitimo pasiūlymą (b.l. 69). Atsakovas priešieškiniu prašė atidalinti bendraturčius iš bendrosios nuosavybės jam nuosavybėje paliekant visą butą, o ieškovui išmokant 71 750 Lt kompensaciją. Teismas tiek ieškinį, tiek priešieškinį atmetė. Tokiu būdu teismas paliko ginčą neišspręstą. Apeliaciniu skundu skundžiama viena sprendimo dalis, t.y. dėl priešieškinio atmetimo, o kita sprendimo dalis neskundžiama.

Civilinio kodekso 4.80 straipsnyje reglamentuotas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdų, leidžiantis visiškai (kai atidalijamos visos bendrosios dalinės nuosavybės dalys) ar iš dalies (kai po atidalijimo bendrosios nuosavybės teisė išlieka neatsidalijusiems bendraturčiams) nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip išvengti įvairių konfliktų ar apsunkinimų, kurie kyla ar gali kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrojoje nuosavybėje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) ir tik negalint daikto padalyti natūra gali būti nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šilalės rajono apylinkės prokuroras, V. V., J. K. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-354/2005). Bendroji CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad atidalijimo siekiantis bendraturtis gali reikalauti atskirti jo dalį natūra. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad butas, susidedantis iš dviejų kambarių, kurių vienas yra praeinamas, vienos virtuvės ir kitų naudojimo patalpų, kurios naudojamos bendrai, nėra nedalus daiktas, todėl atidalijimo atveju esminę reikšmę turi CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytas kriterijus, kad daikto padalinti be neproporcingos žalos jo paskirčiai negalima. Be to, apeliantas natūra buto atidalinti neprašė, o prašė jam skirti visą butą, o ieškovui kompensaciją. Todėl ginčui tarp šalių išspręsti prioritetas būtų teikiamas naudojimosi tvarkos butu nustatymui, t.y. ieškovo reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo išsprendimui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas pateikė savo naudojimosi tvarkos butu nustatymo variantą ir projektinį pasiūlymą, tačiau teismui kilo abejonių dėl ieškovo pasiūlyto buto pertvarkymo techninės galimybės, su kuo kolegija sutinka. Tačiau kolegija vertina, kad šiuo atveju teismas negalėjo laikyti tokį projektinį pasiūlymą nepagrįstu ir juo nesivadovaujant atmesti ieškovo reikalavimą. Šiuo atveju teismas turėjo vadovautis CPK 179 str. 1 d. nuostatomis ir pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus dėl projektinio pasiūlymo įgyvendinimo galimybės, gavus atitinkamai iš kompetentingų institucijų reikalingus leidimus ir suderinimus tokiam buto perplanavimui, tuo labiau, kad ieškovas ėmėsi pirminių veiksmų tokių įrodymų gavimui pateikdamas užklausimą teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (bl. 78). Tik galutinai išsprendus ieškovo reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo jo siūlomu būdu galimybes ir nustačius, kad toks naudojimosi tvarkos nustatymas neįmanomas, teismas turėjo svarstyti priešieškinio reikalavimą dėl turto atidalinimo klausimo.

Bylą nagrinėjęs teismas laikė, kad, nesant ieškovo sutikimo, kompensacija yra negalima. Su tokia teismo pozicija kolegija nesutinka.

Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį per teismą, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Minėta, kad atidalijimo natūra būdas vertintinas kaip prioritetinis, tačiau pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį jis parenkamas visais atvejais, jeigu galima daryti išvadą, kad tokia atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka užtikrins tolesnį racionalų tokio turto naudojimą ir nepadarys neproporcingos žalos daikto paskirčiai.

Teismų praktikoje išimtinė galimybė priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo pripažįstama ir ji laikoma pagrįsta, kai yra šios sąlygos: a) išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; b) kompensacija dažniausiai priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; c) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (maža dalis nuosavybėje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. M. v. L. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006).

Teismas atmesdamas priešieškinį visų šių aplinkybių neištyrė, ir dėl jų nepasisakė, ir, kaip minėta, atmetęs ir ieškinį, paliko ginčą tarp šalių neišspręstą. Susidariusi tarp šalių situacija yra specifinė. Bute gyvena ieškovas su pakankamai garbaus amžiaus svetima moterimi, esant neizoliuotiems kambariams, todėl tokia situacija neišsprendus ginčo negali būti toleruojama, tuo labiau, kai šalys jį siekia išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti atidalijimo klausimo, prieš tai tinkamai neišsprendus ieškovo reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes ieškovas neskundžia sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinys. Nors sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo neskundžiama, tačiau, kaip minėta, teismas neįvykdė savo pagrindinės funkcijos, t.y. neišsprendė šalių ginčo, kas reiškia, kad neįvykdė teisingumo byloje, o tai laikytina viešuoju interesu, todėl kolegija išeidama iš skundo ribų pasisako ir dėl neskundžiamos sprendimo dalies (CPK 320 str. 2 d.). Dėl nagrinėjamoje byloje tirtinų aplinkybių ir reikalaujamų įrodymų masto ir pobūdžio, įrodymų gavimo galimybių byla turi būti nagrinėjama iš naujo, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių bei neatskleidė bylos esmės, o byloje pateiktų duomenų mastas ir turinys neduoda galimybės nustatytus procesinius trūkumus ištaisyti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Petras JaržemskisVirginija Volskienė