- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-20
- Bylos Nr.
- eI2-2074-283/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00373-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.), Dalia Pranckienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- J. G.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Stasys Survila
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. G. (toliau – ir pareiškėjas, ir J. G.) elektroninėmis ryšių priemonėmis 2019 m. gruodžio 19 d. pateiktu skundu kreipėsi į teismas iš prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. (65)1-8623 “Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ribojimo“ ir įpareigoti skundą išnagrinėti iš naujo; 2) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių (toliau – VSDFV Utenos skyrius) naujai atlikti veiksmus, apskaičiuojant ir išmokant pensiją.
Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas Stasys Survila 2020 m. sausio 21 d. elektroninėmis ryšių priemonėmis pateikė patikslintą skundą, kuriame suformulavo patikslintus reikalavimus: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. (65)1-8623 “Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ribojimo“ (toliau – ir Sprendimas), 2) įpareigoti VSDFV Utenos skyrių naujai atlikti veiksmus, apskaičiuojant ir išmokant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.
J. G. patikslintame skunde galutinai patikslinti reikalavimai nagrinėti teisme buvo priimti teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde (toliau – abu dokumentai vadinami skundu) nurodė, kad jis ginčija VSDFV Utenos skyriaus veiksmus ir Fondo valdybos 2019 m. gruodžio 10 d. priimtą Sprendimą, ir tvirtino, jog Sprendimas ir VSDFV Utenos skyriaus veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija), o Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 28 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. 1-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1351 (toliau – Pakeitimo įstatymas) taikymas neatitinka teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principų.
J. G. paaiškino, kad jam už tarnybą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje 1998 m. spalio 13 d. buvo paskirta 6 079,20 Lt (1 760 Eurų) pareigūnų ir karių valstybinė pensija (toliau - pareigūnų ir karių pensija) iki gyvos galvos. Paskirtos pensijos išmokos dydis, remiantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – Valstybinių pensijų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalimi (1998 m. birželio 11 d. galiojusi redakcija), buvo ribojimas, išmokamos pensijos dydis buvos susietas su 1,5 dydžio vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio dydžiu (toliau - VDU). Pareiškėjas teigė, kad, pagal galiojusį Valstybinių pensijų įstatymą, jam buvo mokama pensija, kurios dydis buvo 1,5 VDU.
Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu Pakeitimo įstatymu buvo nustatyta, jog kiekvienas šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis (pareigūnų ir karių valstybinių pensijų - kartu su mokamu priedu už tarnybą) ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti už praeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) 1,1637 dydžio, pensijos dydžio ribojimus taiko valstybinę pensija mokanti institucija.
Pareiškėjas teigė, kad VSDFV Utenos skyrius, taikydamas atgal Pakeitimo įstatymą, nepagrįstai sumažino pensijos išmokas iki 1,1637 VDU. Pareiškėjas paaiškino, kad nesutikdamas su tokiais VSDFV Utenos skyriaus veiksmais, kreipėsi į Fondo valdybą, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, ir prašė pakeisti VSDFV Utenos skyriaus sprendimą bei mokėti jam 1,5 VDU dydžio pensiją pagal Statistikos departamento nustatytą vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio vidurkio 2019 metų rodiklius. Tačiau Fondo valdyba 2019 m. gruodžio 10 d. Sprendimu pareiškėjo skundo netenkino. Fondo valdyba nurodė, kad Pakeitimo įstatymo nuostata dėl VDU sumažinimo iki 1,1637 dydžio pareiškėjui taikytina. Fondo valdyba Sprendime nurodė, kad, atsižvelgus į Lietuvos statistikos departamento paskelbtus duomenis, jog 2019 metų I ketvirčio VDU buvo 1 262,70 Eurų, 2019 m. II ketvirčio - 1 289,00 Eurų, ir remiantis nuo 2019 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, minėtame straipsnyje nurodytų pensijų suma 2019 m. liepos - rugsėjo mėn. negali viršyti 1 469,40 Eur (1,1637 x 1262,70 Eur.), 2019 m. spalio- gruodžio mėn. - 1500,01 Eur (1,1637 x 1289,00 Eur.) Fondo valdyba konstatavo, kad VSDFV Utenos skyrius teisėtai ir pagrįstai už 2019 m. liepos - rugsėjo mėn. išmokėjo po 589,64 Eur pareigūnų ir karių pensijos (1469,40 Eur - 879,76 Eur (senatvės pensijos dydis)), už spalio mėn. - 620,25 Eur pareigūnų ir karių pensijos (1500,01 Eur - 879,76 Eur). Fondo valdyba pažymėjo, kad pareigūnų ir karių pensijos dydis nuo 2019 m. liepos 1 d. nebuvo mažinamas: 2019 m. birželio mėn. šios pensijos dydis buvo 575,69 Eur, 2019 m. liepos- rugsėjo mėn. - 589,64 Eur., o 2019 m. spalio mėn. - 620,25 Eur.
Pareiškėjas, remdamasis Konstitucijos 7 ir 23 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2010 m. vasario 3 d. ir 2012 m. m. vasario 6 d. nutarimais, administracinių teismų praktika, tvirtino, kad Fondo valdyba ir VSDFV Utenos skyrius padarė esminę klaidą, kadangi neteisėtai atgal taikė 2018 m. birželio 28 d. priimtą Pakeitimo įstatymą. J. G. teigė, kad, remiantis 1998 m. birželio 11 d. galiojusiu teisiniu reguliavimu, valstybė prisiėmė atsakomybę ir pareigą mokėti jam 1,5 VDU dydžio pensiją. Pareiškėjas rėmėsi Konstitucinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarime pateiktu išaiškinimu, kad galimybė sumažinti ir perskaičiuoti pensijas siejama su bloga ekonomine situacija šalyje ir tai tik laikinai. Pareiškėjas pabrėžė, kad kitokių priežasčių mažinti pensiją Konstitucinis Teismas šiame nutarime nenurodė. J. G. pažymėjo, kad šio nutarimo 4.2 ir 4.3 punktuose konstatuota, jog pareigūnų ir karių valstybinė pensija yra viena iš Konstitucinių nuostatų; pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirtis yra inter alia atlyginti už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei; įstatymu nustačius tokią valstybinę pensiją, jos skyrimas ir gavimas turi būti siejamas būtent su asmens tarnyba Lietuvos valstybei; Valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas šių pensijų skyrimo sąlygas. J. G. teigė, kad valstybė galėjo nuo 2019 m. liepos 1 d. nustatyti pensijos dydį ribojantį koeficientą 1,1637 VDU, tačiau jis gali būti taikomas tik tiems asmenims, kurie šias pensijas gaus po šios datos. Pareiškėjas rėmėsi principu lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), kuriuo siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmens teisinio statuso aiškumą ir stabilumą. Remdamasis Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el-17-261/2017, teigė, kad principo lex retro non agit nesilaikymas pažeidžia teisinės valstybės principą. Pareiškėjas, atsižvelgęs į Statistikos departamento paskelbtus kad 2019 m. I-IV ketvirčių VDU dydžius, taikomą pensijos dydį 1,5 VDU, tvirtino, kad iš viso jam turėjo būti išmokėta 5 800,50 Eur pensijos, tačiau faktiškai jam buvo išmokėta 4 500 Eurų.
Atsiliepimas
Atsakovai VSDFV Utenos skyrius ir Fondo valdyba atsiliepimais prašė J. G. skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. VSDFV Utenos skyrius ir Fondo valdyba iš esmės rėmėsi analogiškais motyvais ir argumentais, tapačiu ginčo teisiniams taikomo teisinio reguliavimo aiškinimu.
Atsakovai nurodė, kad galiojusioje Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pareigūnų pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Šį valstybinių pensijų dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.
Atsakovai nurodė, kad, 2018 m. birželio 28 d. priėmus Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1351, įsigaliojusį 2019 m. liepos 1 d., buvo pakeista Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis. Atsakovai paaiškino, kad Valstybinių pensijų įstatymas buvo pakeistas, kadangi nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeisti darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai. Dėl šios priežasties VDU vidurkį padidinus 1,289 karto, nuo 2019 m. liepos 1 d. valstybinių pensijų ribojimo koeficientas nuo 1,5 buvo sumažintas tuo pačiu dydžiu iki 1,1637 (1,5/1,289). Atsakovai teigė, kad VSDFV Utenos skyrius pareiškėjui moka pareigūnų pensiją, apskaičiuotą taikant minėtą valstybinės pensijos dydžio ribojimą. Atsakovai kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo teiginius, kad Pakeitimo įstatymas gali būti taikomas tik tiems asmenims, kurie į pensiją išeina po 2019 m. liepos 1 d. Pagrįsdami tokią poziciją, atsakovai nurodė, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio nuostatos reglamentuoja valstybinių pensijų mokėjimo sąlygas, todėl šio straipsnio pakeitimai nuo jų įsigaliojimo dienos taikomi visoms mokamoms valstybinėms pensijoms, nepriklausomai nuo to, ar jos buvo paskirtos iki 2019 m. liepos 1 d., ar po šios datos.
Atsakovai paaiškino, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. 409 „Dėl darbo užmokesčio statistinės informacijos rinkimo, apdorojimo ir skelbimo kas ketvirtį“ sudarė: už 2019 m. I ketvirtį – 1262,70 Eur, už 2019 m. II ketvirtį – 1 289,00 Eur. Taigi, vadovaujantis nuo 2019 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, 2019 m. liepos mėn. - rugsėjo mėn. šiame straipsnyje nurodytų pensijų suma negalėjo viršyti 1 469,40 Eur (1,1637 x 1 262,70 Eur), o 2019 m. spalio mėn.- gruodžio mėn. pensijų suma negali viršyti 1 500,01 Eur (1,1637 x 1 289,00 Eur). Dėl šios priežasties VSDFV Utenos skyrius teisėtai ir pagrįstai už 2019 m. liepos mėn. - rugsėjo mėn. išmokėjo pareiškėjui po 589,64 Eur pareigūnų ir karių pensijos (1 469,40 Eur - 879,76 Eur (senatvės pensijos dydis)), o už spalio mėn.- lapkričio mėn. – 620,25 Eur pareigūnų pensijos (1 500,01 Eur - 879,76 Eur). Atsakovai pažymėjo, kad pareiškėjui pareigūnų ir karių pensijos dydis nuo 2019 m. liepos 1 d. nebuvo mažinamas: 2019 m. birželio mėn. šios išmokėtos pensijos dydis buvo 575,69 Eur, 2019 m. liepos mėn.-rugsėjo mėn. – 589,64 Eur, o 2019 m. spalio mėn.- gruodžio mėn. – 620,25 Eur. Atsakovų tvirtinimu, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą mokėti iki 2019 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio pensiją.
Atsakovai, vertindami pareiškėjo argumentus dėl Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. ir 2001 m. sausio 11 d. nutarimų aiškinimo ir principo lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) taikymo, pažymėjo kad Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis nustato, jog Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Atsakovai pabrėžė, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų konstitucingumo klausimas Konstituciniame Teisme nebuvo nagrinėjamas, šios normos Konstitucinio Teismo nėra pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl jos privalo būti vykdomos, bei tvirtino, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių pensija pagal nuo 2019 m. liepos 1d. įsigaliojusias Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas buvo mokama nuo 2019 m. liepos mėnesio, t. y. nuo įstatymo įsigaliojimo, netaikant šių nuostatų pareiškėjo pareigūnų pensijų, kurios buvo gautos iki 2019 m. liepos 1 d., apskaičiavimui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
VSDFV Utenos skyriaus pateiktos J. G. Pensijos bylos Nr. 14823 dokumentai patvirtina, kad pareiškėjui mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri buvo paskirta, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Finansų ir kontrolės departamento 1998 m. spalio 23 d. Išvada dėl pensijos paskyrimo už tarnybą, invalidumą Nr. 14823.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr.11SP-6065 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą dydžių tvirtinimo“ nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 1 d. J. G. pareigūnų ir karių pensijos dydis buvo 6 078,29 Lt (1 760,39 Eur).
VSDFV Utenos skyriaus Ukmergės skyriaus parengtos Išmokos gavėjo asmeninės kortelės duomenimis, J. G. buvo išmokėta 2019 m. liepos 15 d. - 575,69 Eur dydžio (už 2019 m. birželio 1d.- 2019 m. birželio30 d. laikotarpį), 2019 m. rugpjūčio 13 d., 2019 m. rugsėjo 16 d. ir 2019 m. spalio 15 d. – po 589,64 Eur dydžio (atitinkamai už 2019 m. liepos 1 d – 2019 m. liepos 31 d., 2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2019 m. rugpjūčio 31 d., 2019 m. rugsėjo 1 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d. laikotarpius), 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. gruodžio 16 d. - po 620,25 Eur dydžio (atitinkamai už 2019 m. spalio 1 d. – 2019 m. spalio 31 d., 2019 m. lapkričio 1 d. – 2019 m. lapkričio 30 d. laikotarpius) pareigūnų ir karių pensija.
VSDFV Vilniaus skyriaus Pensijų skyriaus 1-ojo poskyrio parengtos Išmokos gavėjo asmeninės kortelės duomenimis, J. G. 2019 m. liepos 16 d., 2019 m. rugpjūčio 16 d., 2019 m. rugsėjo 16 d., 2019 m. spalio 16 d., 2019 m. lapkričio 15 d. 2019 m. gruodžio 16 d. buvo išmokėta po 879,76 Eur senatvės pensijos.
Pareiškėjas 2019 m lapkričio 13 d. Fondo valdybai pateikė skundą „Dėl mokamos pensijos ribojimo“, kuriuo ginčijo VSDFV Utenos skyriaus veiksmus dėl jam mokamos pareigūnų ir karių pensijos ribojimo nuo 2019 m. liepos 1 d. Pareiškėjas skunde nurodė, kad VSDFV Utenos skyrius netinkamai taikė ir taiko Pakeitimo įstatymu pakeisto Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio nuostatas, įsigaliojusias 2019 m. liepos 1 d. J. G. vertino, kad nėra pagrindo remtis aiškinimu, jog Valstybinių pensijų įstatymas buvo pakeistas, atsižvelgus į tai, kad 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeisti darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai, o vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkį padidinus 1,289 karto, nuo 2019 m. liepos 1 d. valstybinių pensijų ribojimo koeficientas nuo 1,5 buvo sumažintas tuo pačiu dydžiu iki 1,1637, kadangi valstybė 1998 m. spalio 13 d. įsipareigojo pareiškėjui mokėti pensiją ne mažesnę nei 1,5 VDU. Pareiškėjas tvirtino, kad Pakeitimo įstatymas gali būti taikomas tik tiems asmenims, kurie į pensiją išeina po 2019 m. liepos 1 d., o asmenims, kuriems pensija buvo paskirta iki to laiko, minėtas įstatymas netaikomas. J. G. prašė mokėti jam iki 2019 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio pareigūnų ir karių pensiją, kadangi ją riboti 1,1637 koeficientu nėra teisinio pagrindo.
Fondo valdyba, išnagrinėjusi J. G. skundą, jį atmetė kaip nepagrįstą. Fondo valdyba sprendimą išdėstė 2019 m. gruodžio 10 d. rašte Nr. (6.5)I-8623 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ribojimo“. Fondo valdyba nurodė, kad Pakeitimo įstatymas buvo priimtas, atsižvelgus į atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeisti darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai. Kadangi VDU vidurkis buvo padidintas 1,289 karto, todėl nuo 2019 m. liepos 1 d. valstybinių pensijų ribojimo koeficientas nuo 1,5 buvo sumažintas tuo pačiu dydžiu iki 1,1637 (1,5/1,289). Pabrėžė, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio nuostatos reglamentuoja valstybinių pensijų mokėjimo sąlygas, todėl jos nuo įsigaliojimo dienos taikomos visoms mokamoms valstybinėms pensijoms, nepriklausomai nuo to, ar jos buvo paskirtos iki 2019 m. liepos 1 d., ar po šios datos. Fondo valdyba, nurodžiusi Lietuvos statistikos departamento paskelbtus 2019 metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, konstatavo, kad VSDFV Utenos skyriaus veiksmai, t. y. pareigūnų ir karių pensijos mokėjimas, taikant nuo 2019 m. liepos 1 d. ribojimo koeficientą 1,1637, yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo pareiškėjui mokėti pareigūnų ir karių pensiją, taikant iki 2019 m. birželio 30 d. galiojusios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą valstybinių pensijų ribojimo koeficientą.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus veiksmų, vykdant nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojusias Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ( 2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1351 redakcija) nuostatas.
Pareigūnų ir karių valstybinės pensijų už tarnybą skyrimą ir mokėjimą reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (toliau – Pareigūnų pensijų įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 patvirtinti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Pagal Pareigūnų pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ( 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1824 ir 2017 m. gruodžio 7 d. įstatymo Nr. XIII-839 redakcija) ir Fondo valdybos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-464 „Dėl papildomų funkcijų priskyrimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui“ 1 punktą, nuo 2015 m. sausio 1 d. pareigūnams, paskiausiai tarnavusiems vidaus reikalų sistemoje, pareigūnų ir karių valstybinę pensiją skiria ir moka įgaliota administravimo įstaiga – VSDFV Utenos skyrius.
Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, galiojusioje iki 2019 m. birželio 30 d., buvo nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio; pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.
Sprendžiant dėl įstatymų leidėjo valios, išreikštos Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XIII-1351, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-902 1straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6, 14, 18, 21, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 15, 19, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 2, 3, 6, 8, 13, 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 39¹, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 4, 9, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 5 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-888 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 14, 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo Nr. XI-681 12 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6, 16, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų aiškinamuoju raštu (toliau – Aiškinamasis raštas).
Aiškinamajame rašte nurodyta, kad aukščiau išvardintų įstatymų pakeitimų projektai parengti siekiant dalį darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos (pensijų, ligos, motinystės, privalomojo sveikatos draudimo įmokas) perkelti darbuotojui, sustiprinti socialinio draudimo įmokų ir išmokų ryšį, taip pat atitinkamai pakeisti išmokų dydžius, kad bruto išmokų dydžiai nesikeistų. Aiškinamajame rašte nurodyta, jog atsižvelgus į tai, kad, perkėlus draudėjo pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos draudimo įmokas apdraustajam, darbo užmokestis darbuotojui turėtų būti nominaliai padidintas 1,289 karto ir pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį pertvarkius mokesčių sistemą (jis bus taip pat 1,289 karto didesnis: 2019 m. – 1226,1 euro, 2020 m. – 1299,8 euro, 2021 m. – 1377,7 euro) ir siekiant nustatyti naują pensinio pobūdžio išmokų, mokamų iš valstybės biudžeto, kurių dydžių apskaičiavimas susietas su darbo užmokesčiu, dydžių nustatymo tvarką, kad šių išmokų dydžiai atitiktų dydžius, kurie nustatomi pagal šiuo metu galiojančią tvarką, buvo pasiūlyta Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu perskaičiuoti vidutiniu darbo užmokesčiu išreikštą valstybinių pensijų dydžio ribojimą, nustatant jį proporcingai mažesnį – 1,1637 vidutinio darbo užmokesčio (1,5 vidutinio darbo užmokesčio / 1,289), nustatant, kad šio įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų nuo 2019 m. liepos 1 d. ir numatant, jog valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui už 2019 m. birželio mėnesį būtų ribojama pagal tvarką, buvusią iki šių nuostatų įsigaliojimo (t. y. taikant vidutinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio ribą). Aiškinamajame rašte nurodyta, kad toks siūlymas teikiamas įvertinus tai, jog pensijų dydžio ribojimui nustatyti yra naudojamas užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, vidutinio darbo užmokesčio dydis (valstybinėms pensijoms riboti 2019 m. pirmojo ketvirčio vidutinis darbo užmokestis bus naudojamas nuo 2019 m. liepos 1 d.), didžioji dalis valstybinių pensijų mokama už praėjusį mėnesį.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad įstatymų leidėjas Pakeitimo įstatymą priėmė, valstybėje vykdydamas plačią ir sisteminę reformą, apimančią įvairias sritis, įskaitant ir pensijų sritį. Aiškinamajame rašte teigiama, kad siekiant padidinti darbo rinkos patrauklumą, reformuojama mokesčių sistema (mažinamos socialinio draudimo įmokos, nustatomos socialinio draudimo įmokų lubos, sujungiamos darbdavio ir darbuotojo mokamos socialinio draudimo įmokos), o socialinio draudimo srityje, įskaitant – ir pensijų reformoje, siekiama užtikrinti teisingesnes socialines garantijas, ypač – finansiškai saugią senatvę, užtikrinti, kad socialiniame draudime nebeliktų įmokomis nepagrįstų išmokų.
Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Pakeitimo įstatymą, nuo 2019 m. liepos 1 d. galiojanti Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis (pareigūnų ir karių valstybinių pensijų – kartu su mokamu priedu už tarnybą) bei šios pensijos dydžio (pareigūnų ir karių valstybinių pensijų – kartu su mokamu priedu už tarnybą) ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) 1,1637 dydžio; pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija. Be to, Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio, reglamentuojančio šio įstatymo įsigaliojimą ir taikymą, 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės pensijos dydis už 2019 m. birželio mėnesį ribojamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusioje Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsižvelgus į tai, kad nuo 2019 m. liepos 1d. įsigaliojusios Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų konstitucingumo klausimas Konstituciniame Teisme nebuvo nagrinėjamas, šios normos Konstitucinio Teismo nėra pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, daroma išvada, kad VSDFV Utenos skyrius privalėjo jas vykdyti.
Atsakovai atsiliepimuose pateikė pareiškėjui ginčo laikotarpiu mokėtos pensijos dydžių apskaičiavimus, atliktus remiantis Lietuvos statistikos departamento paskelbtas 2019 metų I ir II ketvirčių VDU dydžiais. Atsakovai nurodė, kad taikant nuo 2019 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 2019 m. liepos mėn. - rugsėjo mėnesiais šiame straipsnyje nurodytų pensijų suma negalėjo viršyti 1 469,40 Eur (1,1637 x 1 262,70 Eur), 2019 m. spalio mėn.- gruodžio mėnesiais – 1 500,01 Eur (1,1637 x 1 289,00 Eur), todėl pareiškėjui 2019 m. liepos mėn.- rugsėjo mėnesiais buvo išmokėta po 589,64 Eur pareigūnų ir karių pensijos (1469,40 Eur - 879,76 Eur (senatvės pensijos dydis)), o už spalio mėnesį - 620,25 Eur pareigūnų ir karių pensijos (1 500,01 Eur - 879,76 Eur (senatvės pensijos dydis)).
Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti atlikto apskaičiavimo teisingumu ir pateiktais J. G. išmokėtos pareigūnų ir karių pensijos dydžiais. Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad, nežiūrint taikomo valstybinių pensijų ribojimo koeficiento, didėjant Lietuvos statistikos departamento skelbiamo šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) dydžiui, pareiškėjui išmokamos pareigūnų ir karių pensijos dydis irgi didėjo, ginčo laikotarpiu jis padidėjo nuo 575,69 Eur iki 620,25 Eur.
Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir remiantis taikomu teisiniu reglamentavimu, sprendžiama, kad VSDFV Utenos skyrius, vykdydamas jam priskirtas funkcijas ir taikydamas nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojusios Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2514 ir 2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1351 redakcija) nuostatas, J. G. pareigūnų ir karių pensiją 2019 m. liepos mėn.- gruodžio mėn. laikotarpiu mokėjo, pagrįstai ir teisėtai taikydamas nustatytą valstybinių pensijų ribojimo koeficientą 1,1637. Be to, daroma išvada, kad Fondo valdyba, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi J. G. skundą, priėmė faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis pagrįstą 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. (65)1-8623 “Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ribojimo“, todėl pagrindo naikinti jį kaip neteisėtą nėra. Nustačius, kad VSDFV Utenos skyrius, kaip valstybinę pensiją mokanti institucija, tinkamai taikė Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2514 ir 2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1351 redakcija) nustatytą pensijos dydžio ribojimo koeficientą, nėra pagrindo šią instituciją įpareigoti iš naujo apskaičiuoti pareiškėjui mokamą pareigūnų ir karių valstybinės pensiją ir ją išmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo J. G. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.