Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. (toliau – D. M.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį ir nuteistas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant D. M. sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, ši bausmė visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nuosprendžiu D. M. paskirta ir neatlikta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vieną laisvės atėmimo dieną keičiant viena arešto para, skiriant D. M. galutinę subendrintą 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į šios bausmės laiką įskaityta bausmė, D. M. atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuspręsta civilinio ieškovo UAB „P.“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jo naudai iš D. M. priteisti 187,04 (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus 4 ct) turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. M. nuspręsta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. M. Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2021 m. rugsėjo 9 d. apie 15.34 val., UAB „P.“ priklausančiame prekybos centre „I.“, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo lentynų paėmė 3 vnt. kavos pupelių „Pellini espresso bar cremoso“, kurių bendra vertė 74,85 eurai, 2 vnt. kavos pupelių „Pellini espresso vivace“, kurių bendra vertė 49,90 eurai, 2 vnt. džiovintų vaisų ir riešutų mišinio „Alvo“, kurių bendra vertė 12,98 eurų, 2 vnt. riešutų mišinio „Arimex premium“, kurių bendra vertė 12,98 eurų, 2 vnt. kepintų ir sūdytų pistacijų „Arimex premium“, kurių bendra vertė 13,96 eurų, 1 vnt. anakardžių riešutų „Alvo“, kurių vertė 7,99 eurai, bei 2 vnt. kepintų ir sūdytų pistacijų „Alvo“, kurių bendra vertė 14,38 eurų, ir pasišalino iš prekybos centro už šias prekes nesumokėjęs, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „P.“ priklausantį bendros 187,04 eurų vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijama jo kaltė ar jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje, neturi pagrindo. Šie klausimai apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. M. paskirtos bausmės subendrinimu su Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nuosprendžiu jam skirta bausme, teigiant, kad teismas nepagrįstai jam skyrė net 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ji, pasak nuteistojo, yra per griežta.

5. Atsižvelgiant į itin neinformatyvų nuteistojo apeliacinį skundą, įvertintus tai, kad jokie motyvai dėl skundžiamu nuosprendžiu D. M. paskirtos bausmės jame nenurodomi, tačiau, nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme, tiksliai neįvardindamas, ar vertinamu atveju jis nesutinka su galutine bausme, ar su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pirmiausia pasisakytina D. M. paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 4 dalį proporcingumo, teisėtumo ir teisingumo klausimu.

6. Bylos duomenimis, D. M. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, už kurį jam galėjo būti paskirta viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, ar arešto bausmės. Pirmosios instancijos teismas, D. M. parinkdamas griežčiausią bausmės rūšį – areštą, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, stadiją bei kaltininko kaltės formą. Įvertino vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat nuosekliai aptarė D. M. asmenybę, pažymėdamas, kad praeityje D. M. buvo teistas net 12 kartų, ne kartą baustas ir administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Be to, įvertino tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką D. M. padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Šių duomenų visumoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tik griežčiausios arešto bausmės skyrimas šiuo atveju padės tinkamai pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, kam visiškai pritaria ir nuteistojo apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

7. Minėta, kad skundžiamu nuosprendžiu D. M. inkriminuota nusikalstama veika nebuvo pirmoji. Praeityje už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamų veikų, tame tarpe ir analogiškų, D. M. buvo teistas ne kartą, taip pat ne kartą atlikinėjo ir laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Tačiau, išėjęs iš jos, savo elgesio tinkama linkme nekoregavo, toliau nusikalsdavo, darydamas vis naujas nusikalstamas veikas. Nors neabejotina, kad vien tik buvę D. M. teistumai negali nulemti arešto bausmės skyrimo kaltininkui, tačiau ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis neabejotinai vertinama kaip asmenį charakterizuojanti aplinkybė ir be kitų duomenų, į kuriuos atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą. Todėl šių duomenų ignoravimas, sprendžiant asmeniui paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumo bei proporcingumo klausimą, negalimas. Juo labiau, jog praeityje D. M. buvo ne tik ne kartą teistas už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir begalę kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, daugiausiai už smulkiąsias svetimo turto vagystes. Jam paskirtų piniginių baudų nuteistasis nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų.

8. Akivaizdu, kad ankstesni nuteistojo teistumai bei baustumai administracine tvarka atskleidžia antivisuomenines D. M. nuostatas, jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas rodo, kad jo delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos padarymas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Iš aptarto seka, kad net ir ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais D. M. atžvilgiu taikytos bausmės nebuvo pakankamos siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja ir savo tikslų laisvėje nesiekia teisėtais būdais ir priemonėmis. Net ir realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas pataisos įstaigoje jokios teigiamos įtakos D. M., sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų, neturėjo, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį D. M. nepavyksta, o tai jį charakterizuoja neabejotinai neigiamai.

9. Nors sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos, vis pasikartojantį neteisėtą D. M. elgesį sąlygoja jo priklausomybė narkotinėms ir/ar psichotropinėms medžiagoms, kurios nuteistasis, jo teigimu, šiuo metu atsikratė (nurodė apklausos teisiamojo posėdžio metu), tačiau jokių objektyvių šį faktą patvirtinančių duomenų teismui D. M. nepateikė. Be to, įvertinus tai, kad apklausiamas teisme jis atlikinėjo jam ankstesniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, kur narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimas yra griežtai draudžiamas, o šių medžiagų gavimas yra itin sudėtingas, neabejotina, jog vien tik nuteistojo teiginiais pagrįstas jo priklausomybės eliminavimas pataisos įstaigoje, nesudaro pagrindo tikėtis, jog toks jo elgesys išliks nepakitęs jam išėjus į laisvę. Šios išvados kontekste vis tik pažymėtina, kad pagal bylos duomenis D. M. Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, priklausomybės sindromo buvo konsultuotas dar 2019 m. spalio 21 d., tačiau skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką jis padarė 2021 m. rugsėjo 9 d. Kaip D. M. nurodė apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, vertinamu atveju jis nusikalto, nes jam reikėjo pinigų narkotikams. Tai rodo, kad savo problemų dėl priklausomybės narkotinėms ir/ar psichotropinėms medžiagoms nuteistasis būdamas laisvėje niekaip nesprendė, vietoje to, padarydamas naują nusikalstamą veiką, be kita ko, tuo pačiu tikslu, t. y. norėdamas įsigyti narkotinių/psichotropinių medžiagų.

10. Atsižvelgiant į išdėstytą, vertinti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę kaip aiškiai per griežtą, nėra pagrindo. Ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Juo labiau, jog, įvertinęs vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsižvelgdamas į tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas D. M. paskirtą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę sumažino vienu trečdaliu. Svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu tik arešto bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių, D. M. asmenybę galima būtų vertinti teigiamai ir sušvelninti jam skirtą bausmę, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

11. Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, D. M. skirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nuosprendžiu jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme visiško sudėjimo būdu, paskirdamas D. M. galutinę 7 (septynių) mėnesių bausmę.

12. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. To paties straipsnio 9 dalis numato, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Taigi, šiame straipsnyje yra nurodytos dvi bausmių sudėjimo rūšys: visiškas ir dalinis bausmių sudėjimas. Įstatyme nenurodoma, kokiais atvejais teismas paskirtas bausmes bendrina visiško, o kada – dalinio bausmių sudėjimo būdu, tai palikta teismo nuožiūrai. Teismas gali rinktis vieną iš minėtų būdų, tačiau bausmių subendrinimo būdą konkrečiu atveju teismas pasirenka atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek aukščiau aptartus, tiek ir skundžiamame nuosprendyje aprašytus D. M. asmenybę bei jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančius duomenis sprendžia, kad nagrinėjamuoju atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais D. M. paskirtas bausmes visiško bausmių sudėjimo būdu, nesilaikė BK 63 straipsnio reikalavimų, kurie suteikia teismui teisę rinktis vieną iš bausmių sudėjimo (visiško ar dalinio) būdų. Pirmosios instancijos teismo pasirinktas visiško bausmių bendrinimo sudėjimo būdas atitinka tiek padarytos veikos, tiek ir nuteistojo D. M. asmenybės pavojingumą. Parinkdamas skirtingais nuosprendžiais D. M. paskirtų bausmių bendrinimo būdą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto, įvertino jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad jis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, praeityje teistas, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, praeityje begalę kartų baustas ir administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Visos šios aplinkybės charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, kuris nesistengia pasitaisyti, negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas. Dėl šių priežasčių skundą teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas D. M. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes pagrįstai subendrino jas visiškai sudedant, teismo nustatytos galutinės subendrintos bausmės dydis proporcingas nuteistojo padarytų veikų pavojingumui bei pakankamas bausmės tikslams pasiekti, todėl laikyti galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežta ar pažeidžiančią teisingumo bei proporcingumo principus ir dėl to taikyti kitą bausmių bendrinimo būdą, nėra jokio pagrindo.

14. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.