Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-02 · Administracinė byla Nr. I-1687-414/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-02
Bylos Nr.
I-1687-414/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01532-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis (pirm.), Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
S. Z.
Atsakovas
Alytaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administracinė była Nr. I-1687-414/2016
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01532-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 21; 15.2.3.2; 74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 2 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, kolegijos teisėjų Janinos Vitunskienės ir Dainos Kukalienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjui S. Z., dalyvaujant jo atstovui advokatui M. K., Alytaus pataisos namų ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų atstovui M. K., nedalyvaujant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal S. Z. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl nuobaudos panaikinimo ir žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

S. Z. atstovas prašė panaikinti Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) direktoriaus 2015-06-23 nutarimą Nr. 49-1786, kuriuo pareiškėjas perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 12 mėnesių ir priteisti už kiekvieną dieną praleistą drausmės grupėje po 50 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atstovas paaiškino, kad 2015-06-23 naktį, į 19 būrio sekciją Nr. 5 atėję pareigūnai pareiškėją prikėlė iš lovos ir pareikalavo eiti į 3 KPP ir pasitikrinti alkotesteriu. Pareiškėjas tikrintis neblaivumą nakties metu nesutiko, nes nuo 11 iki 7 valandos ryto yra laikas skirtas miegui, tačiau neprieštaravo, kad tikrinimas būtų atliktas ryte, po 7 valandos. Pažymėjo, kad rytinio patikrinimo metu pareiškėjas reikalavo neblaivumo patikrinimo, tačiau buvo išvestas iš lokalinio sektoriaus ir patalpintas į kamerą Nr. 10, o 13,30 valandą buvo pristatytas į drausmės komisiją, kur, nesant jokių įrodymų dėl alkoholio vartojimo, buvo nubaustas perkėlimu iš paprastosios grupės į drausmės grupę 12 mėnesių. Pabrėžė, kad kameroje Nr. 10 buvo laikomi rūkantys asmenys, tačiau buvo bloga ventiliacija, prieš uždarant į kamerą nebuvo išduotas čiužinys, patalynė, šaukštas, todėl negalėjo pavalgyti.

Alytaus pataisos namų ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų atstovas prašė skundą atmesti. Jis paaiškino, kad 2015-06-23, 1.00 valandą buvo pastebėtas didelis triukšmas 19 būryje. 1.10 valandą įėjus į 19 būrio 5 miegamąjį rastas pareiškėjas S. Z. ir dar keli nuteistieji, kurie triukšmavo, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas. Įtariant, kad pareiškėjas neblaivus, nes buvo pastebėtas ryškus akių ašarojimas, veido odos paraudimas, nekordinuota eisena, svyravimas, iš 1 metro atstumo nuo pareiškėjo sklido alkoholio kvapas, nedelsiant buvo surašytas neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 411, nes pareiškėjas pasitikrinti blaivumą atsisakė. 2015-06-23, 13.00 valandą Alytaus pataisos namų drausmės komisija dėl nuteistojo neblaivumo ir nuolatos pasikartojančių pažeidimų nutarė pasiūlyti nuteistąjį perkelti į drausmės grupę, o 2015-06-23 Alytaus pataisos namų direktorius priėmė nutarimą dėl pareiškėjo nubaudimo Nr. 49-1786, perkeliant į drausmes grupę 12 mėnesių, dėl to, kad pareiškėjas 2015-06-23 triukšmavo nuo jo sklido alkoholio kvapas, atsisakė tikrintis blaivumą, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto, 2 dalies 3 punktą. Pažymėjo, kad tokia nuobauda buvo paskirta atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Alytaus PN direktoriaus 2015-06-23 nutarimu Nr. 49-1786 pareiškėjui S. Z., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN 19 būryje, už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą buvo skirta nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 12 mėnesių (b. l. 56). Nuobauda pareiškėjui paskirta už BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 punkte, 2 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimą, nes 2015- 06-23 apie 1,10 valandą užėjus į 19 būrio 5 miegamąjį nuteistasis S. Z. triukšmavo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, atsisakė tikrintis neblaivumą, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų.

Pareiškėjas 2015-06-25 skundu minėtą nutarimą BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas 2015-07-31 sprendimu Nr. 2S-3390 pripažino Alytaus PN direktoriaus 2015-06-23 nutarimu Nr. 49-1786 paskirtą nuobaudą pagrįsta (b. l. 7-8).

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Alytaus PN direktoriaus 2015-06-23 nutarimu Nr. 49-1786 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo nuteistajam S. Z. paskirta nuobauda, pagrįstumo bei jo teisėtumo.

BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama įsigyti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Teisėjų kolegija pažymi, kad BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus yra absoliutus. Tai reiškia, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimu pripažįstamas nustatytas nuteistojo šia bausme alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimo faktas, nepriklausomai nuo alkoholio koncentracijos promilėmis jo biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose. BVK 142 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriama nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Tokia nuobauda gali būti skiriama nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą. BVK 143 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2008-02-01) (toliau- Aprašas) 4 punktą suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą sudaro: 4.1. neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas; 4.2. tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį); 4.3. tiriamosios medžiagos paėmimas; 4.4. tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) yra apsvaigęs); 4.5. tiriamosios medžiagos siuntimas į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją (toliau – toksikologijos laboratorija) ir tyrimo išvados gavimas; 4.6. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto (toliau – Aktas) surašymas. Pagal Aprašo 5, 6 punktų nuostatas neblaivumo (girtumo) nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus pagal bent vieną iš požymių (alkoholio kvapas iš burnos, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), kad nuteistasis vartojo alkoholį ar buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Kaip matyti iš Alytaus PN pareigūnų pranešimo (b.l. 58) ir liudytojų V. K. ir V. G. apklaustų liudytojais parodymų, 2015-06-23 apie 1,00 valandą buvo pastebėta deganti šviesa 19 būrio 5 miegamajame, todėl pareigūnams atėjus į 19 būrio 5 miegamąjį buvo rastas pareiškėjas ir dar keli nuteistieji, kurie triukšmavo, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas. Įtarus, kad nuteistasis S. Z. gali būti vartojęs alkoholinius gėrimus, jam buvo nurodyta eiti su pareigūnais į uždarąją zoną ir pasitikrinti apsvaigimą, tačiau pastarasis kategoriškai atsisakė eiti ir pasitikrinti apsvaigimą. Nuteistajam buvo paaiškinti atsisakymo pasitikrinti apsvaigimą teisiniai padariniai, t. y. kad, remiantis Aprašo nuostatomis jam bus pripažintas apsvaigimas. Liudytojai taip pat nurodė, kad alkoholio vartojimu įtarti nuteistieji nebuvo izoliuoti, nes tam nebuvo pakankamo kiekio pareigūnų. Sugrįžus į budinčią dalį buvo surašytas Aktas pagal 19 būrio 5 miegamajame nustatytas aplinkybes.

Pažymėtina, kad Aprašas detaliai reglamentuoja neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo tikrinimo procedūrą. Ją atliekant pildomas Aktas, kurio forma patvirtinta Aprašo 1- uoju priedu. Pagal Aprašo 8 punkto nuostatas ši procedūra pradedama pareigūnui žodžiu nuteistajam paaiškinus nesutikimo pasitikrinti dėl neblaivumo (girtumo) teisines padarinius. Jei nuteistasis sutinka, kad būtų atliktas jo neblaivumo (girtumo), apsvaigimo patikrinimas, jis pasirašo Aprašo 1- uoju priedu patvirtintos formos Akto pradžioje, jei nesutinka, jam kyla Aprašo 9 punkte numatyti padariniai – pripažįstama, kad nuteistasis vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Alytaus PN pareigūno V. K. parašas 2015-06-23 Akto Nr.411 pradžioje patvirtina, kad pareiškėjui išaiškinti nesutikimo, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, teisiniai padariniai, pareiškėjas nesutinka, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas. Tai, kad pareiškėjas atsisakė pasirašyti 2015-06-23 Akte Nr.411 dėl nesutikimo, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, dėl teisinių padarinių, patvirtina pareigūnų parašai akto pabaigoje (Aprašo 22 p.) (b.l. 45-46).

Pareiškėjas tiek 2015-06-23 pasiaiškinime (b.l. 60), tiek skunde teismui nurodė, kad tikrintis neblaivumą nakties metu nesutiko, nes, jo manymu, tai – žmogaus teisių pažeidimas, tačiau reikalavo, kad tikrinimas būtų atliktas ryte, po 7 valandos. Tačiau Aprašo 5, 6 punktų nuostatos reikalauja, kad neblaivumo (girtumo) nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus pagal bent vieną iš požymių (alkoholio kvapas iš burnos, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), kad nuteistasis vartojo alkoholį ar buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, o pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.

Tokiu būdu, pareiškėjo reikalavimas, kad jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas būtų tikrinimas ryte, po 7 valandos, prieštarauja Apraše nustatytai tvarkai, todėl yra nepagrįstas, o jo atsisakymas atlikti neblaivumo (girtumo), apsvaigimo patikrinimą sukėlė Aprašo 9 punkte numatytus padarinius – pripažinimą, kad nuteistasis vartojo alkoholį.

Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas - motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str.1 d.). Šio BVK 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios įstatymu nustatytos neteistųjų pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.). Pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti jam šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.

Minėta, kad nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Aptariamo straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad šio BVK 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos drausmės komisijos teikimas.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-68 patvirtintų Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijų (toliau- Kriterijai) 3 ir 3.2 punktus BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto draudimo pažeidimas yra traktuojamas kaip itin piktybinis bausmės atlikimo režimo pažeidimas, už kurį gali būti skiriama nuobauda - perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę.

Iš Alytaus PN 2015-10-09 pažymos matyti, kad iki ginčijamos nuobaudos paskyrimo pareiškėjas turėjo galiojančių nuobaudų (b. l. 34-36). Alytaus PN drausmės komisija 2015-06-23 posėdyje nutarė siūlyti šių Pataisos namų direktoriui skirti nuobaudą – perkelti nuteistąjį S. Z. iš paprastosios grupės į drausmės grupę (b.l. 40, 57). Drausmės komisijos pasiūlymas pataisos įstaigos direktoriui yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, Alytaus PN direktorius nagrinėjamu atveju į šį pasiūlymą atsižvelgė visiškai ir pagal BVK 142 straipsnio 2 dalį skyrė nuobaudą – perkėlimą iš paprastosios grupės į drausmės grupę 12 mėnesių.

Išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą teisėjų kolegija konstatuoja, kad BVK 143 straipsnio pažeidimų nenustatyta. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl paskirtos nuobaudos Kalėjimų departamentas 2015-07-31 sprendimu Nr.2S-3390 pagrindo panaikinti (švelninti) nuobaudą nenustatė (b.l. 7-8).

Pažeidimo pobūdis (itin piktybinis bausmės atlikimo režimo pažeidimas), taip pat aplinkybė, kad S. Z. daugelį kartų buvo baustas už įvairius bausmės atlikimo režimo pažeidimus, yra pagrindas išvadai, jog Alytaus PN direktorius ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, pagrįstai ir teisingai nusprendė, jog atsakovo paskirta pareiškėjui nuobauda nėra per griežta ir ją skiriant buvo laikytasi BVK 143 straipsnio reikalavimų.

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad 2015-06-23 apie 1,10 valandą nuteistasis S. Z. vartojo alkoholį, tuo pažeisdamas BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, o nuobauda paskirta laikantis BVK 143 straipsnyje numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos. Taigi Alytaus PN 2015-06-23 nutarimas Nr. 49-1786 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-07-31 sprendimas Nr. 2S-3390 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ yra pagrįsti ir teisėti, pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl skundas dėl nuobaudos panaikinimo netenkintinas (ABTĮ 57 str. 1 d.).

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjo kaltinimas nevykdžius teisėtų pareigūnų reikalavimų, susietas su jo atsisakymu tikrintis neblaivumą. Tačiau toks kaltinimas, teismo vertinimu, yra perteklinis ir šalintinas iš ginčijamo nutarimo, nes ne atsisakymas tikrintis neblaivumą, o atsisakymo atlikti neblaivumo (girtumo), apsvaigimo patikrinimą padariniai – pripažinimas, kad nuteistasis vartojo alkoholį, yra pagrindas skirti jam nustatytas nuobaudas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto.

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), t.y. Alytaus PN 2015-06-23 nutarimu Nr. 49-1786 „Dėl nuteistojo nubaudimo“. Teismas jau aukščiau pasisakė, kad Alytaus PN 2015-06-23 nutarimas Nr. 49-1786 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTĮ 57 str.).

Neturtinę žalą pareiškėjas taip pat kildina iš to, kad kameroje, kurioje pareiškėjas buvo laikomas iki drausmės komisijos posėdžio, buvo laikomi rūkantys nuteistieji, tačiau ten buvo bloga ventiliacija, prieš uždarant į kamerą nebuvo išduotas čiužinys, patalynė, šaukštas, todėl negalėjo pavalgyti.

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad 08,10 valandą pareiškėjas buvo išvestas iš lokalinio sektoriaus į uždarąją zoną ir kameroje buvo laikomas iki drausmės komisijos posėdžio, kuris įvyko 13,00 -14,00 valandą (b.l. 7-8, 40). Nėra jokio ginčo dėl to, kad pareiškėjui nebuvo išduotas čiužinys, patalynė. Nėra jokio ginčo ir dėl to, kad kameroje pareiškėjas buvo pamaitintas ir joje vėdinimas veikė per langus.

BVK 144 straipsnio 5 dalis numato, kad kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisėtvarkos pažeidimui ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, izoliuoti, jis gali būti laikinai uždarytas į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį. Toks nuteistojo laikinas izoliavimas galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus atvykimo į pataisos įstaigą, bet ne ilgiau kaip dvidešimt keturioms valandoms ir nelaikomas nuobauda. Jeigu už padarytą režimo pažeidimą paskiriama nuobauda – uždaryti nuteistąjį į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį arba perkelti į kamerų tipo patalpas, laikino izoliavimo laikas įskaitomas į bendrą nutarimu paskirtos nuobaudos laiką.

Atsakovo atstovas negalėjo teismui pateikti objektyvių ir įtikinamų argumentų, kad toks pareiškėjo išvedimas iš lokalinio sektoriaus į uždarąją zoną ir laikymas kameroje iki drausmės komisijos posėdžio buvo būtinas, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai buvo laikomas kameroje iki drausmės komisijos posėdžio.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai pareikšti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti prašomą priteisti sumą, kaip yra nagrinėjamu atveju. Įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą yra asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, pareiga. Teismo funkcija patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, ar asmens, prašančio atlyginti neturtinę žalą, nurodytos pasekmės yra susiję priežastiniu ryšiu su jo nurodytos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-70/2014).

Įvertinus pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjo išvedimas 2015-06-23 iš lokalinio sektoriaus į uždarąją zoną ir laikymas kameroje iki drausmės komisijos posėdžio, galėjo sukelti jam papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).

Teismas, įvertinęs šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą 2015-06-23, t.y. laikymą kameroje iki drausmės komisijos posėdžio. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 250 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (b.l. 74). Pareiškėjui S. Z. teismo posėdžiuose atstovavo advokatas M. K., tačiau iš pinigų priėmimo kvito Nr. 753734 (b.l. 75) matyti, kad pinigai buvo sumokėti advokatui R. M.. Šiai aplinkybei išsiaiškinti reikalingi papildomi advokato paaiškinimai, todėl pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo gali būti išspręstas ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo S. Z. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad S. Z. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Alytaus pataisos namuose 2015 m. birželio 23 d. buvo pažeista.

Likusioje dalyje S. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėJanina Vitunskienė