Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teikimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018-07-24 nutarimo Nr. 89-30 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam T. K. (toliau ir – nuteistasis), asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – komisija) 2018-07-24 priėmė nutarimą Nr. 89-30 taikyti T. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.

T. K. nuteistas Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-07-24 nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, skirta galutinė subendrinta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-12-29 nuosprendžiu, ir skirta galutinė subendrinta dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apygardos teismo 2017-11-10 nuosprendžiu Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-07-24 nuosprendis pakeistas, T. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė sumažinta iki dviejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo. Nuteistajam bausmės pradžia 2017-02-20, bausmės pabaiga 2019-05-18, 1/3 dalį bausmės atliko 2017-11-18; neatliktos bausmės dalis 2018-07-24 yra devyni mėnesiai dvidešimt keturios dienos.

Nutarime nurodoma, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2018-07-19 Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, protokolu Nr. 137-38 bei vadovaudamasi BVK 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir socialinio tyrimo išvadą, atsižvelgdama, kad nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį.

Nutarime taip pat nurodoma, kad T. K. anksčiau teistas vieną kartą. Nusikaltimams būdingas privatinės nuosavybės, turtinių teisių ir turtinių interesų nusikalstamų veikų modelis, nusikaltimai sunkėja. Nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Nesilaikė rašytinio įpareigojimo neišvykti bei įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Bylos tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu bei atlikdamas bausmę kaltę pripažįsta. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė.

Pasak socialinio tyrimo išvados, T. K. iki nuteisimo gyveno Elmininkų k. Anykščių raj. pas močiutę A. K., čia ketina gyventi ir lygtinio paleidimo atveju. Iki nuteisimo nedirbo, registravosi darbo biržoje. Nuo 2016 metų vasaros įsidarbino staliumi, bet iš darbo išėjo savo noru, nes nebenorėjo dirbti. Gyveno iš socialinės pašalpos, vėliau įsidarbino naktiniu sargu, tačiau darbą metė, nes atsibodo dirbti, tad vėl registravosi darbo biržoje, dirbo neoficialius darbus. Nuo 10 klasės nustojo lankęs mokyklą, nėra gavęs jokių kvalifikacijų, dešimt klasių baigė tik Vilniaus mokymų centre. Buvo pradėjęs mokytis Alantos profesinės technikos mokykloje staliaus specialybės, tačiau po trijų mėnesių mokslą metė. Šiuo metu mokosi IIIC Vilniaus mokymų centro gimnazijos klasėje. Neturi įgijęs jokios specialybės ar profesijos.

Nuteistasis nuo 2017-12-06 pataisos įstaigoje dirba maisto dalintoju, nuo 2018-02-08 dirba inventoriaus sandėlio darbininku. Turi ieškinių 855,64 euro sumą, iki 2018 metų birželio iš darbo užmokesčio atlyginta 268,80 euro. Savanoriškai priteistų ieškinių nemoka, teigia, kad trūksta pinigų pragyvenimui. Pinigus išleidžia tik savo reikmėms. Nesugeba planuoti ir per daug išlaidauja.

Socialinius ryšius T. K. palaiko su tėvu, močiute ir seserimis, gyvenančiomis Kaune ir Londone. Mama jo neaugino, jį užaugino močiutė. Nevedęs, vaikų neturi.

Anksčiau turėjo draugų, su kuriais lankė vakarėlius, vartojo alkoholį, rūpėjo būti draugų kompanijoje. Gali būti lengvatikis ir lengvai pasiduodantis kitų manipuliacijoms. Šiuo metu alkoholio nevartoja, suvokia, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui, tačiau išlieka destabilizuojančios aplinkos įtaka. Nuteistasis sunkiai geba išskirti savo asmeninius trūkumus. Bendravimo metu T. K. geba laikytis įprastų taisyklių, mandagus, pagarbus. Kalbėdamas apie nusikaltimus, teigia, kad juos įvykdydavo negalvodamas apie pasekmes, veikdavo impulsyviai, negalėdamas atsiriboti nuo draugų. Tik susidūręs su įkalinimu stengiasi ieškoti sprendimų, kurie padėtų pasimokyti iš ankstesnio patyrimo. Patirtis sprendžiant sunkumus ribota, kartojo klaidas. Paviršutiniškai analizuoja situaciją, linkęs neigti turįs sunkumų ar problemų. Tikslų siekimo žingsniai nėra pakankami konkretūs. Išvados rengėjai daro prielaidą, kad nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumai, impulsyvumas, sunkumai sprendžiant problemas ir pasekmių įvertinimo stoka gali būti susiję su nusikalstamu elgesiu, o jo ankstenė neigiama patirtis probacijos preižiūroje gali būti vertinama kaip nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys.

T. K. vykdo vidaus tvarkos taisykles, dienotvarkės ir režimo reikalavimus, per bausmės atlikimo laiką nebaustas ir neskatintas. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Užbaigė dalyvavimą adaptacijos programoje, nepalaiko kriminalinės subkultūros tradicijų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvauja integracijos į visuomenę programos paskaitose, teisinio ir socialinio švietimo programoje, tačiau dalį užsiėmimų praleidžia, jo turimos žinios vertinamos silpnai.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad T. K. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (vertinama 72 balais, iš kurių 28 statiniai veiksniai, 44 – dinaminiai), pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra vidutinė, rizika, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals, išlieka, tačiau pastebimos šios rizikos mažėjimo tendencijos.

Lygtinio paleidimo atveju T. K. planuoja grįžti gyventi į turimą gyvenamąją vietą, pas močiutę A. K. į Elmininkų k. Anykščių raj. 2018-05-30 gautas teigiamas atsakymas dėl apgyvendinimo galimybės. 2018-06-25 gautas UAB „Vilungė“ laikinai einančio direktoriaus pareigas raštas, jog T. K. galės būti priimtas dirbti dažytoju.

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam T. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

T. K. tik iš dalies atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, jis atliko atitinkamą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (šiuo metu yra atlikęs daugiau kaip vieną trečdalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės), vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika vis dar vertinama kaip vidutinė.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visapusiškai įvertina ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir veikos, už kurios padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, jos pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę, turimus teistumus, praeityje taikytą lygtinį paleidimą. BK 41 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog iš bausmės paskirčių dvi yra šios – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi atlikti adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kuriais vadovaujantis turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismas, susipažinęs su Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pateiktais duomenimis, nuteistojo asmens byla nustatė, kad T. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus, vienas kurių – sunkus (plėšimas), susijęs su itin dideliu pavojumi visuomenei, du apysunkiai, vienas – nesunkus. Pažymėtina, kad kaltę dėl padarytų veikų nuteistasis pripažino, tačiau nusikalto laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis daug kartų buvo baustas administracinėmis nuobaudomis; nuosprendžiu jam buvo skirta sunkesnio nusikaltimo sankcijos vidurkio nesiekianti bausmė.

Vertinant nuteistojo asmens bylos duomenis, yra pagrindas konstatuoti, kad T. K. ne visiškai atitinka lygtinio paleidimo pagrindą – jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, ir nors pastebimos šios rizikos mažėjimo tendencijos, tačiau pakartotinio nusikalstamumo rizika išlieka, o jos įvertinime iš 72 net 44 balai yra dinaminiai, tai yra, jie gali keistis. Teismas atkreipia dėmesį, kad T. K., lygtinai paleistas, ketina gyventi pas 1934 metais gimusią močiutę A. K., gyvenančią Elmininkų k. Anykščių raj., tačiau jo pasirinkta galima darbo vieta yra bendrovėje, kuri registruota Kaune. Pirma, ši aplinkybė akivaizdžiai apsunkina intensyvios priežiūros vykdymą. Antra, susipažinus su nuteistojo požiūriu į darbą, visuomenei naudingą veiklą, su jo darbo biografija (iš esmės, jos neturi, ankstesnius darbus mesdavo, nes dirbti nepatiko arba atsibodo, darbo įgūdžių nėra išsiugdęs ir bausmės atlikimo vietoje, nes dirbo maisto dalintoju, sandėlio darbininku, yra įpratęs gyventi iš socialinių pašalpų), yra pagrindas išvadai, jog faktorių, sulaikančių nuo naujų nusikaltimų, T. K. laisvėje neturės.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į socialinio tyrimo išvadoje pažymėtą T. K. požiūrį į lėšų tvarkymą ir pajamas: savanoriškai ieškinių neatlygina, moka tik tiek, kiek išskaičiuojama iš jo gaunamo atlyginimo, likusias lėšas išleidžia vien savo reikmėms tenkinti, kas rodo, jog savo asmeninį interesą iškelia žymiai aukščiau nei nuo jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusių žmonių interesai.

Tarp kitų paskirčių bausmė turi paskirtį sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Socialinio tyrimo išvadoje yra fiksuota, kad egzistuoja prielaidos, jog T. K. būdingas impulsyvumas, jis gali būti lengvatikis, pasiduoti kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje; nors nuteistasis rodo tam tikrą motyvaciją nebevartoti alkoholio ar mažinti vartojamo alkoholio kiekį, tačiau išlieka destabilizuojančios aplinkos įtaka. Teismas atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, kad T. K. kartą jau nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, iš esmės nevykdė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir skirtų įpareigojimų, o nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdė bausmės atlikimo metu.

Teismas teigiamai vertina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdė socialinės reabilitacijos priemones, dalyvavo specializuotose, švietėjiškose programose, tačiau kartu pažymėtina, kad ženkliau T. K. elgesys į gerąją pusę iš esmės nepasikeitė – jis, nors nė kartą nebaustas, tačiau nė vieną kartą ir neskatintas. Todėl teismui kyla abejonių, kad nuteistojo asmeninė motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje yra stipri.

Spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą teismas įvertina ir visuomenės interesą. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi atlikti adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teikimą nagrinėjančio teismo nuomone, T. K. nuosprendį priėmęs teismas įvertino visas reikšmingas bylai teisingai išnagrinėti aplinkybes ir, siekdamas bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, tarp kurių yra tiek siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, parinko adekvačią bausmę, kurios gana didelės dalies T. K. dar nėra atlikęs.

Nurodytų aplinkybių visuma neleidžia padaryti neabejotiną išvadą, kad T. K. pasitaisė, yra tvirtai motyvuotas keisti gyvenimo būdą ir ateityje lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Teismas daro išvadą, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, nes bausmės tikslai šiai dienai dar nėra pasiekti, ir nėra objektyvių duomenų teigti, kad nuteistasis visuomenei nebepavojingas ir jį toliau įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos, todėl komisijos nutarimas netvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti tvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2018-07-24 nutarimą Nr. 89-30 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam T. K..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.