- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- I1-605-279/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02274-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.), Dalia Pranckienė, Irena Varžinski
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namų, Pravieniškių pataisos namams, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) pateiktu skundu (b. l. 1-4) prašo teismo panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo jam skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 (trisdešimt) parų ir panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini „Dėl A. B. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimu jam buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 (trisdešimt) parų. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. apie 10-15 minučių bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokojo kameros duris ir kitą inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Pareiškėjo teigimu jokio pažeidimo jis nepadarė, nes 2019 m. liepos 24 d. apie 22.00 val. jis užsidėjęs ausines žiūrėjo televizorių. Nurodo, kad kameroje buvo laikomi keturi nuteistieji, kiekvienas iš jų turėjo po televizorių, visi žiūrėjo skirtingas programas. Kad netrukdytų vienas kitam visi nuteistieji televizorių žiūrėjo užsidėję ausines. Bežiūdėdamas televizorių jis užmigo. Apie 01.30 val. jį pažadino triukšmas, kuris apie 02.00 val. liovėsi. Tada į kamerą atėjo budintys pareigūnai ir kaukėti, specialia apranga apsirengę pareigūnai. Panaudojus jėgą, nuteistieji buvo išvesti į lauką, o kameroje buvo atliekama krata. 2019 m. liepos 25 d. apie 22.00 val. jis buvo supažindintas su nutarimu, kuriuo jam skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 (trisdešimt) parų. Pareiškėjo teigimu nuobauda paskirta nemotyvuotai, nes pažeidimo padarymo faktą įrodo tik pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kurie pareiškėjo teigimu neatitinka tikrovės. Pareiškėjas nurodo, kad pažeidimas buvo užfiksuotas vaizdo registratoriumi, kuriuo ir prašo vadovautis nagrinėjant bylą.
Teismo posėdyje pareiškėjas pakartojo skunde nurodytus argumentus ir motyvus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą su skundu nesutinka (b. l. 14 – 18). Teigia, jog pareiškėjo skundas nepagrįstas ir atmestinas. Nurodo, kad pareiškėjui nuobauda skirta pagrįstai ir teisėtai, jam pažeidus nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimus.
Pravieniškių PN-AK atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė.
Kalėjimų departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas pagrįstas ir tenkintinas.
Byloje ginčas kilęs dėl nutarimo, kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda, pagrįstumo ir teisėtumo.
Iš bylos medžiagos (b. l. 5) matyti, kad pareiškėjui pagal 2019 m. liepos 25 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini „Dėl nuteistojo nubaudimo“ buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 (trisdešimt) parų. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. apie 10-15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tokiu būdu šiurkščiai pažeidinėdamas viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus, bei nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Atsakovas konstatavo, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 50 punktą bei nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-362.
Šį atsakovo nutarimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini „Dėl A. B. skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, kad pagrindo panaikinti paskirtąją nuobaudą nėra (b. l. 6-7).
BVK 110 straipsio 3 dalyje įtvirtinta, kad už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nesilaikymą nuteistiesiems gali būti skiriamos įstatymu numatytos nuobaudos (BVK 142, 143 straipsniai).
Nuteistiesiems apskundus nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką, be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žiūrėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. Taigi taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y. kad atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma nustačius teisės pažeidimo sudėtį. BVK 143 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Nutarimas skirti vieną iš BVK 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo (BVK 143 straipsnio 1 dalis). Taigi, nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu (žiūrėti LVAT 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013). LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013 pažymėta, kad BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (LVAT 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013; LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).
Iš skundžiamo nutarimo (b. l. 5) matyti, kad nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. apie 10-15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių. Pareiškėjas šioje byloje neigia, kad jis padarė nutarime nurodytą pažeidimą, nes pasak jo 2019 m. liepos 24 d. apie 22.00 val. jis užsidėjęs ausines žiūrėjo televizorių. Iš Kalėjimų departamento sprendimo (b. l. 6-7) matyti, kad pareiškėjo kaltė padarius nutarime nurodytą pažeidimą įrodo Pravieniškių PN-AK 3-ojo Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. liepos 24 d. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini (b. l. 21), 2019 m. liepos 25 d. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini (b. l. 22) (toliau – Tarnybiniai pranešimai), vaizdo registratoriumi užfiksuota medžiaga. Iš byloje esančių tarnybinių pranešimų matyti, kad 2019 m. liepos 24 d. apie 22.20 val. masinis triukšmas ir neramumų kėlimas prasidėjo 11-12 būrių kamerose, o po kelių akimirkų ir iš 9-10 būrio kamerų, t. y. kur buvo laikomas pareiškėjas. Iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 27) matyti, kad pareiškėjas ginčo metu buvo laikomas 10 būryje. Kaip skunde nurodė pareiškėjas jo kameroje buvo laikomi keturi nuteistieji (įskaitant pareiškėją). Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti, kurie konkretūs nuteistieji daužė kameros duris, nes kaip minėta pareiškėjo kameroje buvo laikomi keturi nuteistieji (įskaitant pareiškėją). Kad galimybės, kurie nuteistieji daužė kameros duris nebuvo galimybės nustatyti buvo užfiksuota ir Pravieniškių PN-AK pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Pažymėtina ir tai, kad nors Kalėjimų departamento sprendime ir nurodyta, kad 2019 m. liepos 24 d. pažeidimas buvo užfiksuotas vaizdo registratoriumi, tačiau vaizdo registratoriaus užfiksuotos medžiagos atsakovas byloje nepateikė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nutarime užfiksuota, kad nuteistieji niokojo kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tačiau atsakovas jokio akto dėl sugadinto inventoriaus į bylą nepateikė.
Lietuvos Respublikos administracinių bylos teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat protingumo ir teisingumo kriterijumi.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinus bylos įrodymus, darytina išvada, jog skundžiamame 2019 m. liepos 25 d. nutarime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas 2019 m. liepos 24 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, nevykdydamas skundžiamame nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad atsakovas pateiktais įrodymais nepaneigė pareiškėjo teiginio, kad pažeidimo padarymo metu jis žiūrėjo televizorių. Nurodytos reikšmingos aplinkybės leidžia manyti, kad nutarime dėl pareiškėjo nubaudimo nurodytas kaltinimas tik formalus, neatitinka faktinių aplinkybių ir nuobauda jam skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų aplinkybių teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės).
Teisėjų kolegijos vertinimu, objektyvaus ir nešališko vertinimo, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl nutarimu skirtos nuobaudos, neatliko ir Kalėjimų departamentas.
Teismas pažymi, kad įstatymo viršenybės principas ir jo suponuojamas reikalavimas viešojo administravimo institucijai veikti tik jai suteiktų įgalinimų ribose išskirtinę reikšmę įgyja, kai viešojo administravimo institucija atlieka tyrimą ir priima sprendimą, kad asmuo pažeidė jam taikomus teisės aktų reikalavimus. Viešojo administravimo institucijos sprendimas, pripažįstantis, kad asmuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, paprastai asmeniui sukelia ne tik konkrečias neigiamas teisines pasekmes (teisių suvaržymą ar atėmimą, pareigų atsiradimą ar pasikeitimą), bet ir kitas neigiamas pasekmes (geros reputacijos praradimą ar pablogėjimą, dvasinius išgyvenimus). Todėl tirti įtariamus teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir priimti sprendimą, konstatuojantį, kad jie buvo pažeisti, viešojo administravimo institucija gali tik dėl kaltinimo apimties, tada, kai pažeidimas yra įrodytas aiškiai ir nedviprasmiškai, o visos abejonės tokiais atvejais turi būti vertinamos asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, naudai. Priešingu atveju būtų nepaisoma pagrindinių šiuolaikinės demokratinės ir teisinės valstybės principų.
Pagal nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes neginčijamų bei pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiai paneigiančių pareiškėjo argumentus bei patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė nutarime nurodytą nusižengimą, nėra. Kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu. Esant minėtoms aplinkybėms nuobaudos skyrimas pareiškėjui negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas tenkintinas, skundžiami aktai naikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo A. B. skundą tenkinti.
Panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo A. B. paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 (trisdešimt) parų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini „Dėl A. B. skundo išnagrinėjimo“
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.