- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-23
- Bylos Nr.
- T-2102-720/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio M. P. teikimą dėl R. D. paskirtos baudos pakeitimo areštu, viešaisiais darbais, arba bausmės vykdymo nutraukimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R. Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju. D. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (625 Lt, kas atitinka 181,01 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Šalies argumentai
Antstolis M. P. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su teikimu dėl R. D. paskirtos baudos pakeitimo areštu, jei nuteistasis sutiks - viešaisiais darbais, arba nutraukti bausmės vykdymą. Antstolio M. P. pateiktame prašyme dėl baudos pakeitimo areštu ar viešaisiais darbais nurodyta, kad vykdant vykdomąjį raštą Nr. 1-29-605 dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. D., a. k. 3810031475 Valstybės naudai, nustatė, kad R. D. „Swedbank“, AB banke turi sąskaitą, kurioje piniginių lėšų nėra, kitose kredito įstaigose skolininkas sąskaitų neturi. Registruoto kilnojamojo/nekilnojamojo turto skolininko vardu nėra. VSDFV duomenimis skolininkas nedirba. Pajamų iš kurių skolininkas galėtų sumokėti skolą neturi. Teikime taip pat nurodyta, kad skolininko atžvilgiu vykdomas išieškojimas 4 vykdomosiose bylose (skolos nesumokėtos). Skolininkas R. D. geranoriškai neįvykdė teismo paskirtos baudos, priverstinėmis vykdymo priemonėmis baudos nepavyksta išieškoti skolininkui neturint turto ir pajamų, todėl baudos, kaip bausmės vykdymas, yra neefektyvus. Vykdant baudos išieškojimą nėra pasiekiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai dėl skolininko nemokumo. Dėl šių priežasčių paskirta bauda yra keistina kita bausmės rūšimi.
D. R. neatvykus į teismo posėdį, šaukimai neįteikti, nes byloje nurodytais adresais jis negyvena, teikimas išnagrinėtas D. R. nedalyvaujant.
Prokurorė teismo posėdžio metu prašė teikimo patenkinti ir bausmės vykdymą nutraukti, taikyti nuosprendžio vykdymo senatį.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 str. 1 d. apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas tuomet, kai: 1) jis nebuvo įvykdytas per tam tikrą terminą, nuodytą šiame straipsnyje; ir 2) per nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir 3) nepadaro naujos nusikalstamos veikos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apkaltinamasis nuosprendis laikomas neįvykdytu, jeigu jis nebuvo nukreiptas vykdyti arba buvo nukreiptas vykdyti, tačiau realiai nebuvo vykdomas.
Vykdomosios bylos duomenimis, Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 22 d. nuosprendis įsiteisėjo 2005 m. kovo 15 d., o Vykdomasis raštas išduotas 2006 m. gruodžio 29 d.
Iš prie teikimo pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis M. P. 2007 m. vasario 1 d. išsiuntė R. D. raginimą sumokėti 625 litų, kas atitinka 181,01 eurų skolą ir bylos vykdymo išlaidas. 2010 m. gruodžio 2 d. antstolis M. P. pakartotinai išsiuntė R. D. siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. 2016 m. lapkričio 30 d. R. D. išsiųstas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Taip pat buvo pateiktas užklausimas Lietuvos Respublikos Gyventojų registrui apie R. D. draudėją, periodus ir draudžiamąsias pajamas, užklausimas Valstybinio ginklo registrui dėl R. D., užklausimas Lietuvos Respublikos valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui. Buvo nustatyta, kad R. D. „Swedbank“, AB banke turi sąskaitą, kurioje piniginių lėšų nėra, kitose kredito įstaigose skolininkas sąskaitų neturi. Registruoto kilnojamojo/nekilnojamojo turto skolininko vardu nėra. VSDFV duomenimis skolininkas nedirba. Pajamų iš kurių skolininkas galėtų sumokėti skolą neturi.
Pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 16 str. baudą priverstinai išieško antstolis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 6 d. numato, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, nuteistojo sutikimu gali pakeisti šią bausmę viešaisiais darbais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 7 d. numato, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Iš bylos duomenų matyti, kad patikrinus R. D. galimybę sumokėti nuosprendžiu paskirtą 5 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, akivaizdu, kad nuteistasis neturėjo lėšų, iš kurių būtų buvę galima išieškoti paskirtą baudą. Tai pat byloje nėra jokių duomenų, kad R. D. būtų vengęs atlikti jam paskirtą baudą, o antstolis iki 2016 m. gruodžio mėnesio nesiėmė jokių priemonių, kad paskirta bauda būtų pakeista kita bausme, kas rodo, ne nuteistojo vengimą mokėti baudą, o antstolio aplaidžius veiksmus vykdyti išieškojimo pareigą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Antstolis pateikdamas užklausas ir vykdydamas išieškojimą iš R. D., nors jau tuomet matydamas, jog realiai išieškoti baudą nėra jokių galimybių, tik didino vykdymo išlaidas, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų baudą pakeisti kita bausme.
Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad bausmę vykdantis pareigūnas apkaltinamojo nuosprendžio nevykdė tyčia. Pažymėtina ir tai, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio nuostatas, antstolis šiuo konkrečiu atveju nevykdė jam tiesiogiai civilinio proceso kodekse paminėtame straipsnyje nurodytų pareigų, t. y. antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas suėjo 2008 m. kovo 15 d.
Asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma tuomet, kai egzistuoja aukščiau nurodytų, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų visuma. Šiuo atveju yra visos trys sąlygos - apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas suėjęs, R. D. nevengė atlikti jam paskirtos bausmės.
Patikrinus Lietuvos teismų duomenų bazę LITEKO, nustatyta, kad R. D. daugiau nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų, už kurias jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu būtų pripažintas kaltu.
Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis yra besąlyginis asmens, padariusio nusikalstamą veiką, atleidimo nuo bausmė pagrindas. Suėjus baudžiamojo įstatymo nustatytam apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui, kai įvykdytos aukščiau visos nurodytos sąlygos, teismas privalo taikyti asmeniui Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 str. nuostatas – tai teismo pareiga, o ne teisė.
Esant išvardintoms aplinkybėms, antstolio teikimas tenkintinas, bausmės vykdymas nutrauktinas, suėjus senaties terminui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalies b) punktu., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi, 361, 362 ir 364 straipsniu, teismas
nutaria:
antstolio M. P. teikimą patenkinti.
Nutraukti Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 22 d. nuosprendžio vykdymą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senačiai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.