- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- e2-2479-1060/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00229-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- E. L.
- Kategorijos
viešame parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovui E. L. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovas prašo iškeldinti atsakovą E. L. iš ieškovui M. L. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo E. L. ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (elektroninės bylos apyrašo t. 1., b. l. 1 – 2)
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas 1983 m. liepos 7 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo ieškovo teisės įgijimo momento name gyveno ieškovo motina O. L.. Jos leidimu epizodiškai kartu gyvendavo ir atsakovas E. L.. Pastaruosius du metus atsakovas, ieškovui priklausančiame name, gyvena nuolat. Gyvenamajame name ir priklausiniuose yra atsakovo asmeninių daiktų. Ieškovo motina nuo 2018 m. gruodžio mėnesio persikėlė gyventi pas ieškovą. Gyvenamosios vietos nuomos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nėra sudaryta, atsakovas naudojasi ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu be jo sutikimo, taip pat naudoja elektrą, vandenį, už kuriuos nemoka. Atsakovas visiškai neprižiūri gyvenamosios vietos, nepalaiko elementarios tvarkos, namo nekūrena, jame susikaupę daug šiukšlių, gyvenamasis namas yra apleistas, atsakovas veda asocialų gyvenimo būdą, pas jį lankosi asocialūs asmenys.
Atsiliepimas
3. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo, ieškinys ir jo priedų nuorašai atsakovui įteikti asmeniškai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Atsakovas per nustatytą 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie parengiamojo teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (elektroninės bylos apyrašo t. 1., b. l. 37 – 38).
4. CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. CPK 230 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nėra duomenų apie nurodyto procesinio dokumento nepateikimo priežastis. Į 2019 m. balandžio 23 d. parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, būdamas tinkamai informuotas parengiamojo teismo posėdžio vietą, datą ir laiką. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
5. Nustatyta, kad ieškovas 1983 m. liepos 7 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu asmeninės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 3 – 4). Ieškovui priklausančiame name gyvena atsakovas, nors neturi teisės naudotis ieškovui priklausančia gyvenamąja patalpa. Iš pateiktų nuotraukų matyti, jog ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name, kuriame gyvenam atsakovas, vyrauja netvarka, namas nėra prižiūrimas ir tvarkomas (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 7, 8 ,9) mokėjimo pavedimai, patvirtina, jog ieškovas M. L. moka namo, esančio Ramybės (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius, o būtent už AB „Telia“ teikiamas namų paslaugas, vandenį (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 42, 43, 44). Ieškovas per (duomenys neskelbtini) notaro biurą 2018 m. balandžio 16 d. atsakovui išsiuntė prašymą, reikalaudamas išsikelti atsakovą iš ieškovui priklausančio namo iki 2018 m. birželio 30 d., tačiau iki šiol atsakovas į ieškovo raginimus išsikelti nereaguoja ir toliau gyvena ieškovui priklausančiame name (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 5 – 6).
6. Byloje reiškiamas reikalavimas dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos. Tokio pobūdžio reikalavimas gali būti tenkinamas tik pripažinus, jog asmuo, kurį prašoma iškeldinti, neturi nei daiktinių, nei prievolinių teisių naudotis gyvenamąja patalpa.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.20 straipsniu, daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovas yra namo savininkas, jis turi teisę ir pareigą rūpintis savo turtu, juo naudotis, disponuoti savo nuožiūra, o atsakovas neturi nuosavybės ar kitų daiktinių teisių į turtą, o kartu ir iš tokių teisių kylančio pagrindo naudotis turtu ir taip varžyti atitinkamas ieškovo teises.
8. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog daiktinės teisės į turtą yra ne vienintelis teisėto naudojimosi turtu pagrindas. Teisė naudotis gyvenamąja patalpa gali atsirasti ir iš prievolinių nuomos ar panaudos teisinių santykių. Remiantis CK 6.576 straipsniu, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Remiantis CK 6.629 straipsnio 1 dalimi, neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.
9. Byloje nėra duomenų, kad tarp ieškovo ir atsakovo būtų susiklostę nuomos santykiai, nėra jokių duomenų, kad šalys būtų susitarę dėl nuomos mokesčio mokėjimo, atsakovas visiškai neprižiūri namo, nemoka komunalinių mokesčių už jį. Be to, ieškovo veiksmai parodo, jog tarp šalių nebuvo susiklostę ir faktiniai panaudos teisiniai santykiai, t. y. ieškovas nėra leidęs atsakovui naudotis gyvenamąja patalpa. Nors atsakovui buvo suteiktos pakankamos galimybės savo pozicijai pateikti, ignoruodamas procesą (neteikdamas atsiliepimo į ieškinį bei neatvykdamas į parengiamąjį teismo posėdį) jokių nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tuo atveju, jeigu tarp šalių būtų susiklostę neterminuoti faktinės panaudos teisiniai santykiai, šie santykiai, vadovaujantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi, būtų nutrūkę ieškovui apie atitinkamą ketinimą pranešus atsakovui prieš tris mėnesius. Nuo ieškovo atsakovui pateikto pranešimo iki teismo sprendimo priėmimo yra praėję daugiau nei trys mėnesiai. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog sprendimo priėmimo dieną neegzistuoja ir iš prievolinių santykių kylantis atsakovo naudojimosi gyvenamąja patalpa pagrindas.
10. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovas, kaip turto savininkas, įgijo teisę reikalauti atsakovo iškeldinimo. Atsakovas, gyvendamas ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name be teisinio pagrindo pažeidžia ieškovo teises, apriboja jo galimybę valdyti turtą savo nuožiūra, todėl toks valdymo teisės apribojimas yra naikintinas, iškeldinant atsakovą su visa jam priklausančia manta (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.98 straipsnis, 6.612 straipsnis, 6.629 straipsnio 1 dalis, 6.642 straipsnio 1 dalis).
11. Tenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 350,00 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo valstybei priteisiami 3,54 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Iškeldinti atsakovą E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su manta iš ieškovui M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais(duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) sumokėto žyminio mokesčio (septyniasdešimt penkis eurus) ir 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,54 Eur (tris eurus ir penkiasdešimt keturis centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5660.
Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.