- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- 1A-229-354/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58012-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė, Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- L. K.
- Advokatai
- Vilmantas Poškus
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. K. paskirta galutinė sumažinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d.
Š. teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš L. K. Valstybinei ligonių kasai patirtoms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms atlyginti priteista 159,41 eurų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. L. K. nuteista už tai, kad ji sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2017 m. lapkričio 6 d., apie 16 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia pastūmė rankomis N. P., dėl to ši galva trenkėsi į durų staktą ir nukrito ant grindų, bei toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, suėmusi rankomis nukentėjusiajai už plaukų, purtė jos galvą, spyrė ir sudavė kumščiais nukentėjusiajai ne mažiau kaip dvylika smūgių į šonus, veidą ir tokiu būdu padarė N. P. sunkų sveikatos sutrikdymą: pakauškaulio lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, dešinės momeninės srities muštinę žaizdą, akių vokų poodines kraujosruvas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji L. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas skirti jai švelnesnę bausmę.
2.1. Skunde nuteistoji nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu ji (L. K.) savanoriškai pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, parodymų nuo pirmos apklausos momento nekeitė, jie buvo nuoseklūs, todėl išvadas dėl savo nusikalstamos veikos padarė ir ateityje laikysis įstatymų ir nusikalstamų veikų nebedarys. Mano, kad toks nusikalstamos veikos pripažinimas visiškai atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
2.2. Apeliantė pažymi, jog yra dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), todėl įvertinus tas aplinkybes, kad ji neigiamai vertina savo poelgį dėl nusikalstamos veikos padarymo, turi pastovų pragyvenimo šaltinį, yra pagrindas manyti, kad ji gerbs įstatymus ir ateityje nebenusikals.
2.3. L. K. teigia nesutinkanti su nuosprendžio išvada, kad šiuo atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį nėra pagrindo. Mano, kad šioje byloje BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas, o kartu šioje baudžiamojoje byloje ir BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymas yra, ir tai būtų pagrįstas jos (L. K.) atžvilgiu, nes atitinka visus būtinus šiai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatai keliamus reikalavimus – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdus gailestis, pradėjimas atlyginti padaryta žalą Valstybinei ligonių kasai. Apeliantė teigia, jog supranta bausmės paskirtį, t. y. ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nurodo suprantanti konstitucinio teisingumo principo paskirtį, todėl, įvertinus jos asmenį, yra pagrindas manyti, kad minėto principo šioje byloje įgyvendinimas bus pasiektas ir skyrus jai švelnesnę bausmę nei laisvės atėmimo bausmė.
2.4. Apeliantė prašo atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybės. Mano, kad šiuo atveju įvertinus jos (L. K.) nusikalstamos veikos pavojingumą (nukentėjusiajai nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių sveikatai), jos jauną amžių, tai, kad ji yra dirbanti, padarytą nusikalstamą veiką pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, pasižada ateityje gerbti įstatymus ir nebenusikalsti, yra BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindai paskirti švelnesnę bausmę.
3. Apygardos teismo posėdyje nuteistoji L. K. ir jos gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Nuteistosios L. K. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Nuteistoji L. K. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantė prašo paskirti jai švelnesnę bausmę pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
5.1. Bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2014).
5.2. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinkanti visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau ji yra betikslė, t. y. nepasiekianti visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekianti iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2014).
5.3. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir L. K. paskirti švelnesnę bausmę nei numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, būdama teista 2 kartus, bausta administracine tvarka. Pažymėtina ir tai, kad L. K. ankstesniais teismo nuosprendžiais buvo paskirtos laisvės apribojimo bausmės, tačiau 2015 m. sausio 9 d. teismo nuosprendžiu jai paskirtą laisvės apribojimo bausmę ji vengė atlikti, todėl minėta laisvės apribojimo bausmė Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartimi jai buvo pakeista į arešto bausmę (1 t., b. l. 63–77, 78–81). Taigi, šios aplinkybės rodo, jog apeliantė yra linkusi nusikalsti ir nekeičia savo elgesio, išvadų iš jai anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau darė naujus teisės pažeidimus, todėl sprendžiama, jog L. K. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. Pažymėtina ir tai, jog nors apylinkės teismas pagrįstai pripažino L. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau buvo nustatytos ir dvi L. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jos padarymui, bei nusikalstama veika padaryta recidyvisto (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), tai šiuo atveju didina L. K. pavojingumą. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagrįstai atsižvelgė į L. K. asmenybę ir jos elgesį nusikalstamos veikos darymo momentu ir po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. į tai, kad L. K. nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo intensyvius smurtinius veiksmus, po panaudotų smurtinių veiksmų nukentėjusios atžvilgiu išėjo į lauką, nesistengė suteikti pagalbos nukentėjusiajai (pati nukentėjusioji išsikvietė greitąją pagalbą). Apygardos teismas pažymi, kad nors apeliantė skunde akcentuoja savo jauną amžių, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu ji jau buvo pilnametė (20 m.), ne kartą buvo teista, todėl suvokė savo veiksmų galimas neigiamas teisines pasekmes, tačiau vis vien pasirinko teisei priešingą veikimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, jaunas apeliantės amžius, įsidarbinimas, atlyginimas Valstybinei ligonių kasai priteistą žalą (2 t., b. l. 65), pasižadėjimas daugiau nenusikalsti yra įprastos ir daugeliui bylų būdingos, tačiau ne išimtinės aplinkybės, dėl kurių įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas padarytam pažeidimui bei kaltininko asmenines savybes apibūdinančioms aplinkybėms, vertinant jas kaip visumą. Taigi, L. K. ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas neleidžia daryti išvados, jog nagrinėjamu atveju už padarytą nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
5.4. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nukentėjusioji nereiškė civilinio ieškinio L. K. ir jai atleido, L. K. už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė daug mažesnę bausmę nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 135 straipsnio 1 dalies laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 5 metai 1 mėnuo 15 dienų). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajai L. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per griežta, yra adekvati apeliantės ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl švelninti L. K. paskirtos bausmės nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios L. K. apeliacinį skundą atmesti.