Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-476-983/2022

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-12-01
Bylos Nr.: eI3-476-983/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03328-2020-3
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Agnė Stankevičienė
Trečiasis asmuo: V. J., VĮ Registrų centras, G. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas: I. P.
Pareiškėjas: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

17.4Statybos užbaigimas
55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI3-476-983/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03328-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 17.4; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės-Bliznikaitės-Povilanskienės ir Agnės Stankevičienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei I. Š.,atsakovės atstovui advokatui A. J.,trečiajam suinteresuotajam asmeniui V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovei I. P., tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centras, V. J., G. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su prašymu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) panaikinti 2015 m. gruodžio 30 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr.UDT-00-151230-02553 (toliau – ir Deklaracija), pateiktos Nekilnojamojo turto registrui, kurios pagrindu įregistruotas statinys, kurios unikalus Nr. 4400-3081-4007, adresu Gvazdikų g. 100, Vilniuje (toliau – ir Statinys, Pastatas, Namas) galiojimą; 2) panaikinti 2014 m. spalio 10 d. išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. PASS-00-141010-00925 galiojimą; 3) įpareigoti statytoją, per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti 2015 m. gruodžio 30 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr.UDT-00-151230-02553 ir Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos pagrindu atliktą statinio, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

Nurodo, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas) bendrosios nuosavybės teise priklauso I. P., G. J. ir V. J.. Žemės sklype Pastatas – vienbutis gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso I. P., o garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Garažas) nuosavybės teise priklauso V. J.. Atliekant Deklaracijos teisėtumo patikrinimą Inspekcija nustatė, kad statytoja teikdama prašymą patvirtinti Deklaraciją, nepateikė sklypo su statiniais geodezinės nuotraukos, kurioje būtų nurodyti atstumai nuo statinių iki sklypo ribų. Pareiškėja 2020 m. birželio 18 d. kreipėsi į statytoją, prašant pateikti informaciją, ar buvo parengta Pastato išpildomoji geodezinė nuotrauka su nurodytais atstumais nuo Pastato iki sklypo ribų bei, ar parengta projekto A laida. Departamentui 2020 m. liepos 9 ir 27 dienomis buvo pateikti prašyti dokumentai. Gavus nurodytus dokumentus ir atlikus visapusišką aplinkybių įvertinimą 2020 m. rugpjūčio 10 d. surašytas deklaracijos patikrinimo aktas Nr. ACCRC-00-200810-00001 (toliau – ir Deklaracijos patikrinimo aktas), kuriame konstatuota, kad Deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, t. y. Statinys pastatytas pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius – Žemės sklypo rytinėje pusėje statinys, kurio statyba užbaigta ginčijama deklaracija pastatytas 1,85 m bei 0,89 m atstumu nuo sklypo ribos, nors projekto sprendiniuose numatyta – 3,30 m atstumu nuo sklypo ribos. Pietinėje pusėje Pastatas pastatytas 0,85 m atstumu nuo sklypo ribos, nors projekte numatytas atstumas – 3,30 m.

Pažymi, kad 2014 m. spalio 10 d. atsakovė Inspekcijai pateikė prašymą išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (registracijos Nr. PNSP-00-141010-0098). Inspekcija 2014 m. spalio 10 d. atsakovei išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. PASS-00-141010-00925 (48 proc. baigtumas) (gyvenamojo namo baigtumo procentas – 48 proc.), kuri ir buvo statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindas. Visgi nustačius, kad statinys statomas esant nukrypimams nuo esminių statinio projekto sprendinių, prašymas išduoti pažymą netenkinamas, surašomas savavališkos statybos aktas ir imamasi teisės aktų nustatytų veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti. Be to, jau pažymos išdavimo metu statinys buvo statomas su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, prašymas pateiktas nepridėjus visų reikiamų pateikti dokumentų, taigi pažyma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 17 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu negalėjo būti išduota, o išduota laikytina neteisėta.

Paaiškina, kad Inspekcija reikalavimus reiškia, savo kompetencijos ribose, vykdydama įstatymų jai numatytas funkcijas. Tik teismui panaikinus ginčijamus dokumentus, bus galima pradėti pažeidimų šalinimo procedūrą, kurios metu bus sprendžiami klausimai dėl galimybės atsakovei įteisinti ginčo statinio statybą laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, t. y. gaunant naują statybą leidžiantį dokumentą, bei parengus visus privalomus dokumentus. Šiuo atveju, teismų praktikoje išaiškinta, kad bylose dėl neteisėtos ar savavališkos statybos padarinių šalinimo visada egzistuoja ir viešasis interesas, juo labiau, kad nagrinėjamu atveju buvo neišlaikyti imperatyvūs norminiai atstumai iki valstybinės žemės bei valstybinės reikšmės miško. Inspekcija, reikalavimus reiškia tiek ir tokios apimties, kiek teisių ir pareigų jai suteikia teisės aktai – panaikinus deklaraciją bei pažymą, t. y. dokumentus, kurių pagrindu statinys įregistruotas nekilnojamojo turto registre, bus pradėta administracinė padarinių šalinimo procedūra, kurios metu atsakovė turės galimybę įteisinti ginčo statinį arba jį pertvarkyti taip, kad atitiktų projekto, pagal kurį buvo išduotas 2014 m. spalio 7 d. Nr. LNS-01-141007-01181, sprendinius, t. y. panaikinus administracinį aktą bus atliekami tolimesni statybos valstybinės priežiūros veiksmai. Inspekcija sutinka, kad tinkamas viešojo intereso gynimas bus pasiektas tuo atveju, kai bus pašalintos visos pasekmės, kurias sukėlė neteisėti administraciniai aktai.

Teigia, jog nagrinėjamu atveju, naujas statybą leidžiantis dokumentas išduotas nebuvo, toks dokumentas nebuvo pateiktas ir Inspekcijai atliekant patikrinimą. Tikrindamas prašymą patvirtinti deklaraciją Inspekcijos administracinio padalinio pareigūnas nepatikrino ir neįsitikino, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktinių. Nepaisant to, pareiškėjos nuomone, aplinkybė, kad Inspekcijos administracinio padalinio pareigūnas netinkamai vykdė savo profesines darbo funkcijas, ir nepatikrino, kad pateikti ne visi privalomi pateikti dokumentai ir Statinys pastatytas ne pagal statinio projekto sprendinius, neteisėtos Deklaracijos ir pažymos nepadaro teisėtomis ir nėra pagrindas laikyti, kad dokumentai neturi būti panaikinti, nepaisant iš to kylančių pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė prašymą palaikė jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos prašymą su pareiškėjos prašymu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 punkte įtvirtinta, kad tuo atveju kai savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Šio termino atnaujinimo galimybės galiojantys teisės norminiai aktai nenumato. Šiuo atveju, Deklaraciją pareiškėja patvirtino bei jos pagrindu registro ir kadastro tvarkytojas Nekilnojamojo turto registre ir kadastre Namo bei savininko duomenis įregistravo 2016 m. birželio 8 d. Pareiškėja patikrinusi Deklaraciją 2020 m. rugpjūčio 10 d. surašė Deklaracijos patikrinimo aktą, kuriame konstatuotas savavališkos statybos faktas, t. y. 2020 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjai tapo žinoma apie Deklaracijos galimą neteisėtumą. Pradinį prašymą panaikinti Deklaraciją ir teisinę Namo registraciją pareiškėja teismui pateikė 2020 m. spalio 12 d. Atitinkamai, prašymą pareiškėja pateikė teismui praleidusi tiek bendrąjį, tiek ir specialųjį įstatymų leidėjų nustatytą naikinamąjį terminą prašymui pateikti.

Pažymi, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 (galiojusiu iki 2017 m. sausio 1 d.) patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (toliau – ir Reglamentas). Reglamento 35.1 punkte numatyta, kad pastačius naują vieno ar dviejų būtų namą pareiškėja (jos padalinys) tvirtina deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistruoja. Reglamento 39 punktas įpareigoja pareiškėją prieš tvirtinant deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistruojant patikrinti Namo išdėstymą sklype ir atstumus nuo Namo ir Žemės sklypo ribų. Vertinant tai, kad Deklaraciją Inspekcija patvirtino ir ją įregistravo, atsakovės nuomone, pareiškėja Deklaracijos tikrinimo metu nenustatė Deklaracijos trūkumų, kuriuos pareiškėja nurodo prašyme teisme arba laikė, kad tokie trūkumai yra tik formalūs ir neesminiai.

Pastebi, kad Namo ašių nužymėjimą Žemės sklype atliko trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. (žemės sklypo pardavėjas) ir būtent kaip vėliau iš plano turinio atsakovei tapo žinoma, Namas buvo pastatytas arčiau nei projekte nurodytu atstumu nuo Namo iki Žemės sklypo ir miesto miško valstybinės žemės sklypo ribos. Tad teikdama Deklaraciją pareiškėjai tvirtinti ir registruoti atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti, jog jos Deklaracijoje pateiktas pareiškimas apie statybos atitikimą projekto reikalavimams neatitinka tikrovės. Įregistruodama Deklaraciją pareiškėja sukūrė atsakovei teisėtą lūkestį, jog Namas iš tiesų, kaip Deklaracijos pateikimo metu ir manė atsakovė, buvo pastatytas nepažeidžiant galiojančių teisės norminių aktų reikalavimų arba tokie pažeidimai nebuvo esminiai.

Teigia, jog šiuo atveju buvo nustatyta, kad Namas pastatytas pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, in concreto Žemės sklypo dalies: rytinėje pusėje Namas pastatytas 1,85 m bei 0,89 m atstumu nuo Sklypo dalies ribos, o projekto sprendiniuose numatytas 3,30 m atstumas nuo Žemės sklypo dalies ribos, pietinėje pusėje Namas pastatytas 0,85 m atstumu nuo Žemės sklypo dalies ribos, o projekte numatytas 3,30 m atstumas. Atsakovė šių faktinių aplinkybių neginčija ir pasitiki matininkės atliktais matavimais, tačiau taip pat nurodo, kad pažeidimas nėra per visą Pastato ilgį ir plotį, o tik dviejuose Namo kampuose, nes Namas stovi kiek įstrižai sklypo ribos. Be to, šiuo konkrečiu atveju tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus skyrius) (tvirtinusio Planą dar prieš registruojant Namą ir mačiusio, jog nėra išlaikyti įstatymų leidėjų nustatyti atstumai nuo Pastato iki sklypo ribos), tiek ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros viešojo intereso skyriaus gynimo prokurorės, vertinimu pareiškėjos nustatyti Namo statybos neatitikimai Projekto sprendiniams (neišlaikyti įstatymų leidėjų nustatyti ir projekte numatyti atstumai nuo Namo iki Žemės sklypo ribos) tėra tik formalūs ir esmingai nepažeidžiantys viešojo intereso. Be to, reikalavimas panaikinti Deklaraciją, ypač vertinant tai, kad Deklaraciją patvirtino ir ją įregistravo pareiškėja, vykdydama jai pavestas funkcijas, o prieš Namo registravimą Nekilnojamojo turto registre, planą patvirtino NŽT Vilniaus skyrius, atsakovės nuomone laikytinas neatitinkančių proporcingumo principo.

Tvirtina, kad net ir tuo atveju jei teismas panaikintų Deklaraciją atsakovė neturi jokios galimybės išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro Namo teisinę registraciją. Atsakovė net hipotetiškai negali būti teismo įpareigota išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro Namo teisinę registraciją, nes tokią funkciją įstatymų leidėjai priskiria Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui ir teismas negali įpareigoti atsakovę atlikti tai ko neįmanoma atlikti.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą, prašo sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra.

Nurodo, jog atliekant Deklaracijos teisėtumo patikrinimą buvo nustatyta, kad nagrinėjamu atveju statytoja teikdama prašymą patvirtinti deklaraciją, nepateikė sklypo su statiniais geodezinės nuotraukos, kurioje būtų nurodyti atstumai nuo statinių iki sklypo ribų. 2020 m. birželio 18 d. kreiptasi į statytoją, prašant pateikti informaciją, ar buvo parengta Pastato išpildomoji geodezinė nuotrauka su nurodytais atstumais nuo Pastato iki sklypo ribų bei, ar parengta projekto A laida. Departamentui 2020 m. liepos 9 ir 27 dienomis raštais buvo pateikti prašyti dokumentai. Gavus nurodytus dokumentus ir atlikus visapusišką aplinkybių įvertinimą 2020 m. rugpjūčio 8 d. surašytas deklaracijos patikrinimo aktas Nr. ACCRC-00-200810-00001, kuriame konstatuota, kad Deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų. Nustatyta, kad statinys pastatytas pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius - sklypo rytinėje pusėje statinys, kurio statyba užbaigta ginčijama deklaracija pastatytas 1,85 m bei 0,89 m atstumu nuo sklypo ribos, nors projekto sprendiniuose numatyta – 3,30 m atstumu nuo sklypo ribos. Pietinėje pusėje Pastatas pastatytas 0,85 m atstumu nuo sklypo ribos, nors projekte numatytas atstumas – 3,30 m. Surašydama Deklaraciją ir kreipdamasi dėl jos patvirtinimo, statytoja deklaravo, kad statinys pastatytas pagal UAB „LMN architektai“ parengtą statinio projektą, pagal kurį išduotas statybos leidimas ir nurodė, kad žinoma įstatymų nustatyta atsakomybė už joje pateiktų duomenų atitiktį tikrovei.

Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Registrų centras“ atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą, prašo sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra.

Nurodo, kad pareiškėja prašo panaikinti Deklaracijos, kurios pagrindu Registre buvo įregistruotas Pastatas, galiojimą ir įpareigoti statytoją per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti Deklaracijos ir 2015 m. gruodžio 14 d. bylos pagrindu atliktą Pastato teisinę registraciją Registre. Visgi teismui tenkinus tokį reikalavimą, pareiškėja nepasiektų pageidaujamo teisinio rezultato, kadangi teismui panaikinus Deklaraciją, liktų galiojanti Inspekcijos išduota 2014 m. spalio 10 d. pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. PASS-00-141010-00925, kuria buvo patvirtintas 48 proc. baigtumo to paties Pastato statybos teisėtumas, ir kurios pagrindu Registre 2014 m. spalio 13 d. buvo įregistruotas nebaigtas statyti Pastatas ir I. P. nuosavybės teisė į jį. Tokiu atveju Pastato kadastro ir registro duomenys turėtų būti atstatyti į padėtį, buvusią iki 2016 m. birželio 8 d. atliktos teisinės registracijos. Registro tvarkytojas neturi duomenų, kad pažyma būtų nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka. Esant galiojančiai pažymai, patvirtinančiai nebaigto statyti Gyvenamojo namo statybos teisėtumą ir I. P. nuosavybės teises, Registre negalėtų būti išregistruojamas nebaigtas statyti Pastatas ir I. P. nuosavybės teisė į jį.

Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuotieji asmenys V. J. ir G. J. atsiliepime į pareiškėjos prašymą su pareiškėjos prašymu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog iš esmės pritaria Inspekcijos prašyme pateiktiems motyvams. Šiuo atveju, tretieji suinteresuotieji asmenys nutraukę bendradarbiavimą su UAB „LMN architektai“, nebederino jokių projektavimo darbų. Tolimesni projektavimo darbai buvo vykdomi ne trečiųjų suinteresuotųjų asmenų vardu. Be to, atsakovė klaidina teismą, jog yra gavusi trečiųjų suinteresuotųjų asmenų bei NŽT leidimus. Pamini, jog Namo vieta atsakovei priklausančiame Žemės sklype brėžinyje pažymėta kitoje vietoje, brėžinyje fiksuojamas grubus SLD esančio projekto pažeidimas. Toks statinys privalo būti naujai suderintas bei gautas naujas leidimas. Tretieji suinteresuotieji asmenys ne kartą kreipėsi dėl prašymo, kuriame būtų pateikti duomenis apie statybos užbaigtumą, tačiau originalas nebuvo pateiktas. Trečiųjų suinteresuotųjų asmenų vertinimu, atsakovės viešajai įstaigai „Registrų centras“ pateikti dokumentai grubiai pažeidžia SLD projektą.

Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos prašymą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje iš esmės nagrinėjamas 2015 m. gruodžio 30 d. Deklaracijos Nr. UDT-00-151230-02553 apie statinio statybos užbaigimą / statinio paskirties pakeitimą patvirtinimą ir įregistravimą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, pateiktos Nekilnojamojo turto registrui, kurios pagrindu įregistruotas statinys, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojui V. J. išdavė statybos leidimą Nr. LNS-01-140925-01114, kuris suteikė teisę statyti naują gyvenamosios paskirties (vieno buto) gyvenamąjį namą, pagal projektuotojo UAB „LMN architektai“ parengtą Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Sodų bendrija (duomenys neskelbtini) statybos projektą Nr. 2014/03. 2014 m. spalio 6 d. prašymo pagrindu minėtas statybos leidimas buvo perrašytas statytojos I. P..

I. P. 2014 m. spalio 10 d. Inspekcijai pateikė prašymą išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (registracijos Nr. PNSP-00-141010-0098). Inspekcija 2014 m. spalio 10 d. I. P. išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. PASS-00-141010-00925 (48 proc. baigtumas) (gyvenamojo namo baigtumo procentas – 48 proc.), kuri ir buvo statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindas.

Pareiškėja 2015 m. gruodžio 30 d. pateikė prašymą Nr. PUD-00-15-02609 patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą. Deklaracija 2015 m. gruodžio 30 d. buvo patvirtinta Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento ir jai suteiktas numeris Nr. UDT-00-151230-02553. Deklaracija buvo užbaigta gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statyba. Deklaracijos ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos (registro Nr. 44/1472238) pagrindu, kurioje nurodytas statinio baigtumas – 100 proc. duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (įrašas galioja nuo 2016 m. birželio 8 d.).

Inspekcijai atliekant Deklaracijos teisėtumo patikrinimą buvo nustatyta, kad nagrinėjamu atveju statytoja, teikdama prašymą patvirtinti deklaraciją, nepateikė sklypo su statiniais geodezinės nuotraukos, kurioje būtų nurodyti atstumai nuo statinių iki sklypo ribų. 2020 m. birželio 18 d. raštu Nr. 2D-8109 „Dėl informacijos pateikimo“ Inspekcija kreipėsi į statytoją, prašant pateikti informaciją, ar buvo parengta Pastato išpildomoji geodezinė nuotrauka su nurodytais atstumais nuo Pastato iki sklypo ribų bei, ar parengta projekto A laida. Departamentui 2020 m. liepos 9 ir 27 dienomis raštais Nr. 1D-9555 ir 1D-10354 buvo pateikti prašyti dokumentai. Gavus nurodytus dokumentus ir atlikus visapusišką aplinkybių įvertinimą, 2020 m. rugpjūčio 8 d. surašytas deklaracijos patikrinimo aktas Nr. ACCRC-00-200810-00001, kuriame konstatuota, kad Deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, išanalizavus turimus dokumentus, Inspekcija nustatė, kad Statinys pastatytas pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius - sklypo rytinėje pusėje statinys, kurio statyba užbaigta ginčijama Deklaracija pastatytas 1,85 m bei 0,89 m atstumu nuo sklypo ribos, nors projekto sprendiniuose numatyta - 3,30 m atstumu nuo sklypo ribos. Pietinėje pusėje Pastatas pastatytas 0,85 m atstumu nuo sklypo ribos, nors projekte numatytas atstumas -3,30 m.

Pareiškėja 2020 m. spalio 12 d. su prašymu kreipėsi į teismą, kuriuo prašo panaikinti Deklaraciją.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Statybos valstybinė priežiūra be kita ko apima statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir statybos užbaigimo procedūrų atlikimą (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 28 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą ir įregistravimą panaikina teismas. Pagal Priežiūros įstatymo (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-459 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 13 dalį, jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieneri metai. Teismui panaikinus šiuos dokumentus, Inspekcija atlieka savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras šio įstatymo nustatyta tvarka.

Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą. Prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai, priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai. Praleidus kreipimosi į teismą nustatytą terminą, jis gali būti atnaujinamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Statybos įstatymo (nauja redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.) 24 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 straipsnio redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad, užbaigus statinio kapitalinį remontą, pakeitus statinio (patalpų) paskirtį, pastačius, rekonstravus ar atnaujinus (modernizavus) vieno ar dviejų butų namą, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikiama statytojo (užsakovo) Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. Naujo vieno ar dviejų butų namo ar nesudėtingo statinio statybos ir šių statinių rekonstravimo atvejais deklaraciją apie statybos užbaigimą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tvirtina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, o konservacinio prioriteto, kompleksinėse saugomose teritorijose ir jų apsaugos zonose deklaraciją tvirtina ir institucija, pagal kompetenciją atsakinga už šių teritorijų apsaugą. Statybos įstatymo (nauja redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.) 24 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 straipsnio redakcija) 4 dalyje nustatyta, kad iki statinio įregistravimo nekilnojamojo turto registre deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą gali panaikinti statytojas arba teismas, po statinio įregistravimo – teismas.

Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (toliau – ir Reglamentas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.), 8.3 punkte (2011 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. D1-411 punkto redakcija) numatyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą (toliau – Deklaracija) – statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo, paveldėtojo) (toliau – Statytojas) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus Reglamento 8.2 punkte nurodytus) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas.

Reglamento 35.1 punkte (2011 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. D1-411 punkto redakcija) numatyta, kad padalinys tvirtina Deklaraciją ir ją įregistruoja, kai pastatomas naujas vieno buto namas.

Pagal Reglamento 39 punktą, prieš tvirtindamas Deklaraciją, Padalinio pareigūnas patikrina, ar: 39.1. Statytojas atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus; 39.2. prie prašymo pridėti visi privalomi pateikti dokumentai; 39.3. Deklaracija užpildyta pagal nustatytus reikalavimus ir patvirtinta saugomos teritorijos direkcijos (kai tai privaloma); 39.4. projekte nurodyti statinio bendrieji rodikliai, susiję su statinio išorės matmenimis, atitinka faktinius; esant nesutapimams, Padalinio pareigūnas pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių [6.14] 88 punkte nurodytą galimos paklaidos apskaičiavimo principą nustato, ar šie nesutapimai yra leistini; 39.5. statiniai pastatyti projekte numatytoje vietoje; leistini nukrypimai apskaičiuojami pagal Reglamento 39.4 punkte nurodytus galimų paklaidų apskaičiavimo principus; 39.6. nepažeisti teisės aktų reikalavimai dėl statinių išdėstymo sklype, atstumų iki sklypo ribų (jei projekto rengti neprivaloma); dėl Deklaracijoje nurodytų statinių nėra surašyti savavališkos statybos aktai (39.1–39.7 papunkčiai).

Reglamento 40 punkte numatyta, kad padalinio vadovas ar kitas Inspekcijos viršininko įgaliotas Padalinio pareigūnas, nustatęs, kad 39 punkte nurodyti reikalavimai įvykdyti, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Deklaraciją patvirtina, Deklaracijos kiekvieno lapo viršutiniame dešiniajame kampe įrašydamas „Patvirtinta“, po šiuo žodžiu uždeda asmens spaudą, pasirašo ir įrašo datą. Jei statinys yra konservacinio prioriteto, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar jų apsaugos zonose, nustatęs, kad statinių statyba nepažeidžia saugomos teritorijos apsaugos reglamento reikalavimų, Deklaraciją iki jos patvirtinimo Padalinyje analogiškai patvirtina ir saugomos teritorijos direkcijos įgaliotas valstybės tarnautojas. Deklaracijos patvirtinimo faktas užfiksuojamas IS „Infostatyba“ arba Inspekcijos DVIS, jei to atlikti IS „Infostatyba“ nėra galimybės. Vieną patvirtintos Deklaracijos egzempliorių saugo Padalinys, kitas grąžinamas kartu su pateiktais dokumentais, išskyrus kompiuterines laikmenas su statinio projekto ir kitų dokumentų įrašais, Deklaracijos pateikėjui. Patvirtintose Deklaracijose nurodytų statinių statybos teisėtumas, atsižvelgiant į finansavimą, administracinius išteklius, pasirinktinai patikrinamas pagal Padalinių metinius darbo planus Inspekcijos nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus; apie tai, grąžinant patvirtintą Deklaraciją, informuojamas Deklaracijos pateikėjas.

Pagal Reglamento 48 punktą, neteisėtai išduoto akto ar neteisėtai surašytos Deklaracijos galiojimą panaikina teismas.

Taigi, teismas visu pirma, turi patikrinti, ar nebuvo praleistas Priežiūros įstatymo (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-459 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 13 dalyje nustatytas terminas, t. y. jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieneri metai.

Teismas pažymi, jog speciali norma, apribojanti Inspekcijos teisę kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo vienerių metų terminu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo, įsigaliojo priėmus Priežiūros įstatymą, įstatymų leidėjui nenumačius riboto šios normos taikymo ar specialaus įsigaliojimo termino (29 straipsnis), todėl nuo įstatymo įsigaliojimo momento turi būti taikoma visiems ja reguliuojamiems santykiams. Kitoks reguliavimo aiškinimas ir taikymas prieštarautų konstituciniam asmenų lygybės prieš įstatymą principui. Tais atvejais, kai statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimas įvykęs iki įstatymo įsigaliojimo, vienerių metų terminas Inspekcijai kreiptis į teismą turi būti skaičiuojamas nuo taikomos naujos normos įsigaliojimo momento (2014 m. sausio 1 d.).

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, jog Deklaracija buvo patvirtinta 2015 m. gruodžio 30 d. Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento ir 2016 m. birželio 8 d. jai suteiktas numeris Nr. UDT-00-151230-02553, t. y. Deklaracijos ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu, kurioje nurodytas Statinio baigtumas – 100 proc. duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad į teismą pareiškėja kreipėsi 2020 m. spalio 12 d., t. y. pasibaigus aptartam terminui (vėliausiai pareiškėja su prašymu galėjo kreiptis 2017 m. birželio 8 d.), kas sudaro savarankišką pagrindą pareiškėjos prašymą atmesti.

Pažymėtina, jog pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo atveju rėmėsi Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto norma, kurioje nurodyta, kad šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais Inspekcija turi teisę kreiptis į teismą. Prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai. Praleidus kreipimosi į teismą nustatytą terminą, jis gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pareiškėjos pozicija, jog Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas 2 mėnesių terminas nebuvo praleistas. Bylos medžiaga patvirtina, jog Inspekcija 2020 m. rugpjūčio 10 d. surašė deklaracijos patikrinimo aktą Nr. ACCRC-00-200810-00001, kuriame konstatavo, kad Deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, o į teismą Inspekcija kreipėsi 2020 m. spalio 12 d. (2020 m. spalio 10 d. nedarbo diena, todėl termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (ABTĮ 65 str. 4 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjos atstovė teismo posėdžio nurodė, jog šiuo atveju nesivadovavo Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalies norma, kadangi jos nuomone šiai situacijai netaikomas minėtas teisinis reguliavimas, tačiau negalėjo pateikti argumentų, kurių pagrindu būtent šiai situacijai vienerių metų terminas kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo nėra taikomas (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalis). Be kita ko, teismui pateiktame pareiškėjos prašyme apskritai nebuvo pasisakyta dėl Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalies normos taikymo. Teismas pastebi, jog Priežiūros įstatyme nėra įtvirtinta, jog Inspekcija vienais atvejais gali ir/ar turi vadovautis 14 straipsnio 13 dalimi, o kitais atvejais vadovautis 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Kaip matyti, tiek Priežiūros įstatyme 14 straipsnio 13 dalyje, tiek 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyti terminai Inspekcijai yra privalomi, todėl jų turi būti laikomasi. Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto terminas nėra praleistas, tačiau Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalies vienerių metų terminas taip pat yra privalomas, o teisės aktai nenumato išimtinių atvejų, kuriais jo galima nesilaikyti. Šio termino atnaujinimo galimybės galiojantys teisės aktai nenumato, tai yra naikinamasis terminas, kurį praleidus, Inspekcija teisę kreiptis į teismą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo praranda. Tokią minėtos teisės normos taikymo praktiką yra suformavęs ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas (žr. 2021 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2887-502/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2222-415/2021).

Pažymėtina, jog deklaracijos apie statybos užbaigimą pateikimas tvirtinimui yra privataus asmens veiksmas, tokios deklaracijos patvirtinimas yra viešojo administravimo subjekto sprendimas. Todėl šiuo atveju turėtų būti keliamas klausimas ne tik dėl statytojų pareigos pateikti teisingus duomenis, bet ir dėl pareiškėjos (ne) tinkamai atliktos pareigos patikrinti, ar statytojas įvykdė teisės aktuose nustatytus reikalavimus, ką iš esmės byloje esantys duomenys paneigia. Teismo vertinimu, šiuo atveju negali būti vienareikšmiškos išvados, kad dėl netinkamo statybos proceso užbaigimo yra kaltas statytojas, nes jis pateikė neteisingus duomenis, o tai, kad Inspekcijos padalinio pareigūnas tinkamai nepatikrinęs dokumentų nusprendė, kad galima deklaraciją tvirtinti, nereiškia, jog kaltė šiuo atveju turėtų būti perkeliama statytojui. Vis tik, statybos užbaigimo procese galutinį sprendimą dėl deklaracijos (ne) patvirtinimo priima padalinio pareigūnas. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad dėl Inspekcijos pareigūnų aplaidumo, patvirtinus teisės aktų neatitinkančią deklaraciją, dėl ko ji turėtų būti panaikinama, yra paneigiamos statytojos teisės ir laisvės, teisėti lūkesčiai. Atsakovė, teikdama deklaraciją patvirtinimui, o Inspekcijos pareigūnams nepaneigus jos teisėtumo, manė, kad jos statybos vykdomos teisėtai, todėl laikytina, jog pareiškėja pažeidė ne tik gero administravimo principą, kuris įpareigoja valdžios institucijas tarnauti žmonėms, bet ir teisėtų lūkesčių principą.

Teismo vertinimu, privatiems asmenims nagrinėjamu atveju negali būti perkeliama našta užtikrinti, kad valdžios institucijos nesilaikė taisyklių ir jų pagrindu suformuotų procedūrų. Todėl klaidos padarymo riziką turėtų prisiimti valstybė ir šios klaidos neturėtų būti taisomos privačių asmenų sąskaita.

Teismas taip pat pastebi, jog nors pareiškėja prašyme argumentuoja, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad bylose dėl neteisėtos ar savavališkos statybos padarinių šalinimo visada egzistuoja ir viešasis interesas ir pamini, jog nagrinėjamu atveju buvo neišlaikyti imperatyvūs norminiai atstumai iki valstybinės žemės, t. y. Pastatas pastatytas 1,85 m bei 0,89 m, ir 0,85 m atstumu nuo sklypo ribos, nors projekto sprendiniuose numatyta, kad pastatas turi stovėti 3,30 m atstumu nuo sklypo ribos, neturint valstybinės žemės patikėtinio – NŽT rašytinio sutikimo. Visgi byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė teisės aktų numatyta tvarka gavo NŽT sutikimą (NŽT Vilniaus skyriaus 2022 m. liepos 8 d. raštas Nr.49ST-(14.49.5E)) statyti ginčo Statinį atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, neišlaikant teisės aktuose numatytų minimalių atstumų iki žemės sklypo ribos su valstybinės žemės sklypu. Be kita ko, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius 2022 m. birželio 27 raštu Nr. A51-/22(3.3.2.26E-MTA) atsakovei ir NŽT pateikė išvadą apie tai, kad ginčo statinio ir kitų statinių statyba atsakovės žemės sklypo dalyje, neišlaikant atstumų iki ribos su valstybinės žemės sklypu, neturės neigiamos įtakos valstybinės reikšmės miško priežiūros atlikimui. Taigi, prieš tai paminėtos aplinkybės patvirtina, jog nors ir nebuvo išlaikytas imperatyvūs norminis atstumas iki valstybinės žemės, tačiau NŽT atsižvelgdama į esančią situaciją, sutiko jog Statinys stovėtų neišlaikant minėto atstumo, tačiau tuo pačiu pabrėžė, jog esant tokiai situacijai neturi būti pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesai, aukštesniojo lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai. Svarbu paminėti, jog byloje taip pat pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. sausio 14 d. nutarimas Nr. 2VI-1 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, kuriuo buvo nutarta atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Taigi, nustačius, jog atsakovė gavo NŽT Vilniaus skyriaus sutikimą dėl Statinio, neišlaikant imperatyvaus norminio atstumo iki valstybinės žemės, bei į Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teismas vertina, kad kiti pareiškėjos argumentai (cituojama teismų praktika) susiję su viešojo intereso gynimu laikytini niekuo nepagrįstais.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, pareiškėjos reikalavimas panaikinti Deklaraciją atmestinas kaip nepagrįstas. Prašymo reikalavimas panaikinti 2014 m. spalio 10 d. išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. PASS-00-141010-00925 galiojimą ir reikalavimas dėl įpareigojimo laikytini išvestiniais iš reikalavimo panaikinti Deklaraciją. Teismui netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, atmestini ir išvestiniai skundo reikalavimai.

Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas nepasisako ir jų nevertina. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją).

Šiuo atveju atsakovė prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų gali būti tenkinamas, kadangi teismo sprendimas priimtas jos naudai.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nustatyta, kad atsakovė patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia 2021 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 21063 (2 057 Eur), 2022 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 22076 (968 Eur). Taip pat minėtų sąskaitų 2021 m. rugsėjo 13 d. ir 2022 m. lapkričio 7 d. mokėjimo nurodymais.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Iš atsakovės pateiktos išlaidų detalizacijos matyti, kad atsakovė prašo teismo priteisti už kliento pateiktų dokumentų analizę – 1,5 val; atsiliepimo į Inspekcijos prašymą surašymą – 8,5 val; atsiliepimo į patikslintą Inspekcijos prašymą surašymą – 5 val; dalyvavimas teismo posėdžiuose administracinėje – 2 val; 2021 m. rugsėjo 3 d. prašymą perkelti teismo posėdį – 30 min; 2022 m. lapkričio 22 d. prašymą perduoti ginčą teisminei mediacijai – 30 min; 2022 m. vasario 3 d. prašymą perkelti teismo posėdį – 30 min; 2021 m. gruodžio 6 d. dalyvavimas teisminės mediacijos sesijose ir komunikavimas su jos dalyviais – 120 min; 2022 m. kovo 1 d. prašymą inicijuoti tarpinstitucinį pasitarimą – 90 min; 2022 m. kovo 1 d. dalyvavimas tarpinstituciniame pasitarime – 60 min; 2022 m. balandžio 29 d. prašymą išduoti sutikimą statyti statinius neišlaikant teisės aktuose numatyto atstumo iki sklypo ir valstybinio žemės sklypo ribos – 60 min; 2022 m. lapkričio 7 d. prašymą priimti naujus rašytinius įrodymus – 60 min.

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 1 398,5 Eur (2020 m. II ketvirtis). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už atsiliepimą į ieškinį (skundą) parengimą (2020 m. spalio 12 d.) taikomas koeficientas – 2,5 (2,5 x 1 398,5 Eur = 3 496,25 Eur). Prašoma priteisti už atsiliepimo parengimą 850 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteistina atsakovei.

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 1 566,4 Eur (2021 m. II ketvirtis). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už atsiliepimą į ieškinį (skundą) parengimą taikomas koeficientas – 2,5 (2,5 x 1 566,4 Eur = 3 916 Eur). Prašoma priteisti už patikslinto atsiliepimo parengimą (2021 m. gruodžio 1 d.) 500 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteistina atsakovei.

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 1 780,5 Eur (2022 m. II ketvirtis). Rekomendacijų 8.19 punktas numato, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą nustatytas koeficientas – 0,1 (0,1 x 1 780,5 Eur = 178,05 Eur). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 8 d. teismo posėdis prasidėjo 14.36 val. ir baigėsi 16.07 val. (viso 1 val. 31 min.) Pažymėtina, jog pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Prašoma priteisti už atstovavimą teismo posėdžio metu 200 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.19 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteistina atsakovei. Rekomendacijų 8.20 punktas numato, kad kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą nustatytas koeficientas – 0,1. Prašoma priteisti 150 Eur suma už kliento pateiktų dokumentų analizę neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.19 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteistina atsakovei.

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 1 517,4 Eur (2021 m. I ketvirtis). Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) nustatytas koeficientas – 0,1 (0,1 x 1 517,4 Eur = 151,74 Eur). Prašoma priteisti už prašymo perkelti teismo posėdį parengimą (2021 m. rugsėjo 3 d.) 50 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.17 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteistina atsakovei.

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 1 598,1 Eur (2021 m. III ketvirtis). Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) nustatytas koeficientas – 0,1 (0,1 x 1 598,1 Eur = 159,81 Eur). Prašoma priteisti už prašymo perkelti teismo posėdį parengimą (2022 m. vasario 3 d.) 50 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.17 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteistina atsakovei.

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 1 679,3 Eur (2021 m. IV ketvirtis). Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) nustatytas koeficientas – 0,1 (0,1 x 1 679,3 Eur = 167,93 Eur). Prašoma priteisti už prašymą išduoti sutikimą statyti statinius neišlaikant teisės aktuose numatyto atstumo iki sklypo ir valstybinio žemės sklypo ribos parengimą (2022 m. balandžio 29 d.) 100 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.17 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteistina atsakovei.

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 1 780,5 Eur (2022 m. II ketvirtis). Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) nustatytas koeficientas – 0,1 (0,1 x 1 780,5 Eur = 178,05 Eur). Prašoma priteisti už prašymo perduoti ginčą teisminei mediacijai parengimą (2022 m. lapkričio 12 d.) 50 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.17 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteistina atsakovei.

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 1 566,4 Eur (2021 m. II ketvirtis). Rekomendacijų 8.19 punktas numato, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą nustatytas koeficientas – 0,1 (0,1 x 1 566,4 Eur = 156,64 Eur). Prašoma priteisti 200 Eur (2 val) už dalyvavimą teisminės mediacijos sesijose ir komunikavimas su jos dalyviais (2021 m. gruodžio 6 d.) suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.19 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteistina atsakovei.

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 1 598,1 Eur (2021 m. III ketvirtis). Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) nustatytas koeficientas – 0,1 (0,1 x 1 598,1 Eur = 159,81 Eur). Prašoma priteisti už prašymo inicijuoti tarpinstitucinį pasitarimą (teisminės mediacijos metu) parengimą (2022 m. kovo 1 d.) 150 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.17 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteistina atsakovei.

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 1 598,1 Eur (2021 m. III ketvirtis). Rekomendacijų 8.19 punktas numato, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą nustatytas koeficientas – 0,1 (0,1 x 1 598,1 Eur = 159,81 Eur). Prašoma priteisti 100 Eur (1 val) už dalyvavimą tarpinstituciniame pasitarime (teisminės mediacijos metu) (2022 m. kovo 1 d.) suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.19 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteistina atsakovei.

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 1 780,5 Eur (2022 m. II ketvirtis). Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) nustatytas koeficientas – 0,1 (0,1 x 1 780,5 Eur = 178,05 Eur). Prašoma priteisti už prašymo priimti naujus rašytinius įrodymus parengimą (2022 m. lapkričio 7 d.) 100 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.17 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteistina atsakovei.

Taigi, atsakovės prašoma priteisti 3 025 Eur suma už teisines paslaugas atitinka maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį. Ši suma, įvertinus nurodytus argumentus, nelaikytina per didele, atitinka teisingumo ir protingumo principus, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina atsakovei iš pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atmesti.

Priteisti atsakovei I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 3 025 Eur (tris tūkstančius dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėJūratė Bliznikaitė-PovilanskienėAgnė Stankevičienė