Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant ieškovui V. C., jo atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, atsakovės A. C. atstovui advokatui Gvidui Byčiui, atsakovei A. C. nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. C. patikslintą ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei A. C.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-09-28 vykusio teismo posėdžio metu atsakovė A. C. parodė, kad nieko nesitarė su ieškovu ir jam nežadėjo jokių pinigų mokėti. O kad jis paliko butą, tai pats pasiūlė, kad jam nereikėtų alimentų mokėti, nes jo draugė nesutinka dėl alimentų mokėjimo dukrai. Pats pasiūlė, kad jis geriau išeina ir palieka savo dalį buto. Ieškovas pats kreditinę kortelę pasiėmė ant savęs. Nieko nepasirašė. Tik teismo metu pasirašė, kad skola yra solidari, nes nežinojo ką tai reiškia. Niekada ieškovas su ją nesitarė ką pirkti, ką daryti. Jis niekada algos neparnešė per 21 metus. Žinojo, kad yra tokio dydžio paskola. Įmoką sumokėjo, nes ieškovas grasino, kad jeigu nemokės, tai jai blogai baigsis. Po pirmo teismo nusigando ir ėjo į banką klausti kaip jai elgtis ir ką daryti. Kreditine kortele niekada nesinaudojo. Ieškovas nesitarė su ja kaip palūkanas turėtų mokėti. Santuokos nutraukimo metu žinojo kokia suma yra likusi, nes dar prieš tai ieškovas jai grasino. Kalba buvo apie 8.000 Lt, o ne apie palūkanas. Pastoviai tik grasinimai buvo ir viskas. Santuokos nutraukimo byloje neprašė atnaujinti proceso. Negali pasakyti kiek asmeninių lėšų ieškovas panaudojo būsto įsigijimui, nes tokių pinigų nematė. (duomenys neskelbtini) esantis butas buvo įsigytas santuokos metu. Jį įsigijo kai kaime pardavė kitą sodybą. Sodyba priklausė jiems abiems. Už sodybą gavo 40.000 Lt, už žemę gavo 12.000 Lt, o už butą sumokėjo 52.000 Lt. Tai buvo 2008 metais. Parduodant žemes, sodybą, perkant butą su ieškovu tarėsi. Bet visur iniciatyva buvo ieškovo. Ji tik tiek, kad sutiko. Įsigiję butą truputį jį tvarkė. Dėjo bute langus, bet dalį langų įdėjo pati, kai pardavė, gyvulius. Nesako, kad atsakovas neprisidėjo prie remonto, bet negali pasakyti iš kokių lėšų. Nupirktas butas buvo truputį paremontuotas, tačiau remontas nebaigtas. Gal ir pripažįsta dalį skolos. Pripažįsta, kad dalį prievolės ir ji turėtų prisiimti. Mano, kad jos prievolės dalis turėtų būti kuo mažesnė, nes jai reikia dukrą išsilaikyti. Tai galėtų būti kokie 3.000 Lt (b.l. 52-53).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Ieškovas V. C. (duomenys neskelbtini)sudarė su UAB Ūkio banko lizingu kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 8.000 Lt dydžio kredito limitas (b.l. 11). Teismo 2010-03-23 sprendimu tarp šalių buvo nutraukta santuoka, kuriame pažymima, jog nuo 2009 metų liepos mėnesio šalys santuokinio gyvenimo negyvena. Šiuo teismo sprendimu buvo patvirtinta tarp šalių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 5 punktu šalys konstatavo, jog prievolė kreditoriui UAB Ūkio banko lizingui pagal (duomenys neskelbtini) lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra A. C. ir V. C. solidarioji prievolė, todėl prieš kreditorių abu atsako solidariai (b.l. 8-9). Iš Kasos pajamų orderių matyti, kad ieškovas V. C. ir gyvendamas kartu ir nutraukus šalių santuoką bankui mokėjo mėnesines palūkanas, o 2011-05-06 padengė likusį 4.000 Lt dydžio įsiskolinimą bankui (b.l. 12-28). Iš UAB Ūkio banko lizingo pažymos matyti, kad iš viso po 2010-03-23 sumokėta bankui 9.622,33 Lt (b.l. 46). Šalys pripažįsta aplinkybę, kad atsakovė vieną kartą yra sumokėjusi palūkanas bankui, tik negali nurodyti kada tai buvo (b.l. 50, 52).

Ieškovas teismo prašo priteisti iš atsakovės pusę sumos kurią sumokėjo bankui po santuokos nutraukimo – 4.677,16 Lt, o atsakovė su tokiu reikalavimu nesutinka nurodydama, kad ji kortele nesinaudojo, kam buvo pinigai išleisti nežino, su ja ieškovas nesitardavo, o pasirašydama santuokos nutraukimo sutartį nesuprato ką reiškia žodis „solidarus“.

Dėl reikalavimo priteiti įsiskolinimą.

Kaip matyti ieškovas ir atsakovė prieš kreditorių UAB Ūkio banko lizingą buvo atsakingi solidariai (b.l. 8-9). Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir abu, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 6 d.). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti. Šiuo atveju šalys santuokos nutraukimo metu pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią konstatavo, jog prievolė kreditoriui UAB Ūkio banko lizingui pagal (duomenys neskelbtini) lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra A. C. ir V. C. solidarioji prievolė, todėl prieš kreditorių abu atsako solidariai. Šią sutartį teismas patvirtino 2010-03-23 sprendimu ir patvirtino šalių įsipareigojimus vienas kitam minėtos kreditavimo sutarties atžvilgiu (b.l. 8-9). Taigi, po šios sutarties patvirtinimo viena iš šalių grąžinusi įsiskolinimą kreditoriui įgijo regreso teisę į kitą solidarią pareigą grąžinti skolą kreditoriui turintį bendraskolį. Ši sutartis ir teismo sprendimas turi įstatymo galią ir turi būti vykdomi. Ieškovė, nors ir nurodydama, kad pasirašydama sutartį nesuprato žodžio „solidarus“, tačiau kartu neneigia, kad paimtus pinigus ieškovas galėjo panaudoti šeimos poreikiams – tais pačiais metais šalių įsigytam butui remontuoti, taip pat naudodamasis teisine advokato pagalba neatnaujino proceso civilinėje byloje 2-112-829/2010 ir neginčijo sudarytos santuokos nutraukimo sutarties, o iš dalies pripažino ieškinį teigdama, kad jos prievolės dalis turėtų būti 3.000 Lt. Iš UAB Ūkio banko lizingo pateiktos pažymos matyti, kad po 2010-03-23 bankui buvo sumokėta 9.622,33 Lt, todėl pusę šios sumos – 4.811,16 Lt turėtų padengti atsakovė (b.l. 46). Kad šią sumą bankui sumokėjo ieškovas, šalys neginčija. Tai patvirtina į bylą pateiktos kasos pajamų orderių kopijos (b.l. 21-28). Šalys neneigia, kad po 2010-03-23 vieną kartą palūkanas sumokėjo ir atsakovė A. C.. Tai patvirtina ir UAB Ūkio banko lizingas pateikta pažyma, kurioje pažymėta ir tai, kad po 2010-03-23 kortele su limitu buvo naudotasi, o panaudota kredito suma yra 518 Lt, plius 18 Lt, kurie buvo atskaičiuoti už grynųjų pinigų išėmimą – iš viso 536 Lt (b.l. 46, 60). Teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstus ieškovo nurodytus argumentus, kad šias sumas panaudojo atsakovė, kuri galėjo paimti namuose visą laiką paliekamą kortelę ir žinodama PIN kodą ja pasinaudoti, kadangi jis tiksliai negalėjo nurodyti kada atsakovė galėjo pinigus nuo kortelės nuimti, taip pat kad būtų matęs kaip ši tai darė. Jei, kaip nurodo ieškovas, jis yra girdėjęs ir žino, kad atsakovė važiavo su žentu ir ėmė pinigus su jo vardu paimta mokėjimo kortele, nepaaiškinamai ir neatsakingai elgėsi jos neužblokuodamas, nereikalaudamas atsakovės kortelę atiduoti ir leido šia kortele pasinaudoti net tris mėnesius. Kas panaudojo 518 Lt dydžio sumą laikotarpiu nuo 2010-03-30 iki 2010-06-22 negali nurodyti ir UAB Ūkio banko lizingas. Teismas sprendžia, kad už šios pinigų sumos panaudojimą turi būti atsakingas tik kortelės turėtojas V. C., su kuriuo sutartis buvo sudaryta, todėl 4.811,16 Lt dydžio suma, kurios ieškovas turėtų teisę reikalauti regreso tvarka iš atsakovės, mažintina 134 Lt, kuriuos atsakovė sumokėjo UAB Ūkio banko lizingui, taip pat 536 Lt, kurie buvo panaudoti po šalių santuokos nutraukimo, iš viso 670 Lt, ir iš atsakovės ieškovui priteistina 4.141,16 Lt dydžio pinigų suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šiuo atveju ieškovas patikslintu reikalavimu prašė priteisti iš atsakovės 4.677,16 Lt dydžio įsiskolinimą. Šis reikalavimas turėjo būti apmokėtas 140 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p). Byloje pateiktas mokėjimo kvitas patvirtina, kad ieškovas kreipdamasis į teismą savo reikalavimą apmokėjo 90 Lt dydžio žyminiu mokesčiu, kadangi jis iš dalies (50 proc.) buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo (b.l. 4).

Ieškinį patenkinus iš dalies (89 proc.), iš atsakovės ieškovui priteisina 82 Lt sumokėto žyminio mokesčio, o likusi dalis žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovas buvo atleistas – 43 Lt priteisini iš atsakovės į valstybės biudžetą (140 Lt – 89 proc. = 125 Lt (82 Lt ieškovui ir 43 Lt valstybei)); taip pat paskirstytinos ir teismo patirtos išlaidos už procesinių dokumentų šalims įteikimą – iš atsakovės 24 Lt, o ieškovo 2 Lt (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 700 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 67), todėl ieškinį patenkinus iš dalies (proporcingai atmestų reikalavimų daliai) iš ieškovo atsakovei priteistina 77 Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, nors ieškovas ir yra iš dalies atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui iš atsakovės priteistina 82 Lt, o iš ieškovo atsakovei – 77 Lt, teismas įskaito iš šalių viena kitai priteistinas bylinėjimosi išlaidas ir sprendžia, kad iš atsakovės ieškovui priteistina 5 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-04-04 sprendimu buvo nuspręsta teikti ieškovui V. C. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl skolos priteisimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 5). Iš pateiktos pažymos bei ieškovės atstovo advokato O.Radimono paaiškinimo matyti, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų paruošimu ir advokato atstovavimu teisme, sudarė 400 Lt (b.l. 39). Šios išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p., priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir į valstybės biudžetą išieškotinos šalių, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai – 356 Lt iš atsakovės, o 44 Lt iš ieškovo, kadangi tik 50 procentų ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Respublikos CPK 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 259 str., 268-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), keturis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt vieną litą 16 ct (4.141,16 Lt) skolos, penkis litus (5 Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), tris šimtus penkiasdešimt šešis litus (356 Lt) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovui, taip pat dvidešimt keturis litus (24 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (įmokos kodas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 5630, įmokos kodas žyminiams mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, – 5660).

Priteisti iš ieškovo V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), keturiasdešimt keturis litus (44 Lt) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos jam teikimu, taip pat du litus (2 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (įmokos kodas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 5630, įmokos kodas žyminiams mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.