Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-12-16 · Civilinė byla Nr. e2-18152-918/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-16
Bylos Nr.
e2-18152-918/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-12913-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Petrevičienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
E. K.
Civilinė byla Nr. e2-18152-918/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-12913-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.10.5.2.8; 2.5.39.2.5.5; 3.2.6.1; 3.2.6.11.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo E. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintu ieškiniu (15-18 b. l.) prašo priteisti iš atsakovo 268,68 Eur turtinę žalą, 27,05 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje (15-18 b. l.) ir dublike (42-44 b. l.) nurodė, kad 2012-10-26 apie 21 val. transporto priemonė „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama savininko E. K., Plytinės g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Vairuotojas duobės išvengti negalėjo, kadangi ji nebuvo pažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais ir kitais atitvarais. Transporto priemonė „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-12-27 – 2012-12-26 laikotarpiu buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (KASKO). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudiminiu. Policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti sugadinimai: nepataisomai sugadintos (reikia keisti) transporto priemonės priekinė ir galinė kairės pusės padangos bei sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis ir galinis kairės pusės ratlankiai. Pagal G. D. IĮ „Ratai visiems“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą nustatyta, kad per eismo įvykį apgadintai transporto priemonei „„Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suremontuoti reikėjo 511,24 Eur. Tokio dydžio žalą ieškovas kompensavo išmokėdamas draudimo išmoką. Išieškant žalą iš atsakovo, iš nustatyto dydžio žalos išskaitomas 242,56 Eur naujų padangų nusidėvėjimas, todėl iš atsakovo prašoma priteisti 268,68 Eur (511,24 Eur-242,56 Eur). Transporto priemonė buvo apžiūrėta kitą dieną po 2012-10-26 įvykusio eismo įvykio, t.y. 2012-10-27. Žalos sąmata sudaryta 2013-05-20, tačiau tą aplinkybę, kad joje nurodyti automobilio sugadinimai yra atsiradę būtent 2012-10-26 eismo įvykio metu patvirtina kiti byloje esantys dokumentai – administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-12-7167439 medžiaga, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, nuotraukos. Kaune esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo savininkas, t. y. atsakovas. Atsakovas pripažįsta, kad yra kelio Plytinės g., Kaune, valdytojas, todėl privalėjo užtikrinti, kad jam priklausantis kelias būtų tinkamos būklės. Policijos pareigūnų sudaryta eismo įvykio schema patvirtina, kad kelias buvo duobėtas. Atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti objekto valdytojas ir savininkas, todėl keliui esant netinkamos būklės buvo patirta turtinė žala. Yra visos būtinos sąlygos atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Ieškovas pretenzija ragino atsakovą atlyginti 268,68 Eur žalą, tačiau atsakovas jos neatlygino. Ieškovas taip pat reikalauja priteisti iš atsakovo 27,05 Eur kompensacines palūkanas. Nurodo, kad jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė ir už jos nevykdymą gali būti reikalaujamos kompensuojamosios palūkanos, skaičiuojamos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau – nuo žalos atsiradimo dienos. Prievolę, kurios vykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo kreditoriaus pareikalavimo. Skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo įvykdyti prievolę. Ieškovas pretenziją atsakovui pareiškė 2013-06-03, nuo šios datos ir skaičiuojamos kompensacinės palūkanos. Ieškovas palaiko savo reikalavimus priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį (26-29 b. l.) ir triplike (49-51 b. l.) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovas, nenustačius visų būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti ir nepagrindus žalos dydžio, savo rizika išmokėjo žalos atlyginimą ir dabar nepagrįstai siekia visos šios išmokos priteisimo iš atsakovo. Ieškovas nepateikė Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų dokumentų, kuriuos privalo pateikti reikalaujant žalos atlyginimo dėl kelių transporto priemonės apgadinimo. Remonto sąmata sudaryta tik 2013-05-20, t. y. praėjus 7 mėnesiams nuo eismo įvykio, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog joje nurodyti kaštai susiję su ieškovo nurodomu eismo įvykiu. Transporto priemonės apžiūros akte nurodyti sugadinimai – priekinio kairės pusės ir galinio kairės pusės ratlankių dažų danga pažeista – nesusiję su eismo įvykiu, tačiau remonto sąmatoje šie ratlankių dažymo darbai vis tiek yra įtraukti į iš atsakovo prašomos priteisti žalos dydį. Be to, vairuotojas, būdamas atidus ir atsakingas, nepažeisdamas Lietuvos Respublikoje galiojančių Kelių eismo taisyklių, turėjo visas galimybes išvengti eismo įvykio. Vairuotojas nebuvo pakankamai atidus, nepasirinko saugaus greičio, dėl to neišvengė duobės, todėl yra ir jo kaltės dėl transporto priemonės apgadinimo. Duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto, o užfiksuoti neaišku kada atsiradę ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių žalos padarymo faktą, kelių nepriežiūrą ir priežastinio ryšio tarp jų egzistavimą. Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ginčo transporto priemonės nepriekaištingą techninę būklę iki eismo įvykio.

Trečiasis asmuo E. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Vadovaujantis CPK 441 str., byla nagrinėjama teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai apie teismo posėdį informuoti viešo paskelbimo būdu tinklalapyje www.teismai.lt CPK 133 str. 3 d. nustatyta tvarka. Proceso dalyviai papildomų dokumentų, prašymų dėl taikos sutarties tvirtinimo ar bylos perdavimo mediacijai nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad draudėjas E. K. apdraudė transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių draudimu (KASKO) (draudikas AB „Lietuvos draudimas“, transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 195309574, draudimo galiojimo laikotarpis 2011-12-27 – 2012-12-26). 2012-10-26 transporto priemonė „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama savininko E. K., Plytinės g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Policijos pareigūnai parengė 2012-10-26 eismo įvykio schemą, vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė, Kauno apskrities VPK KP 2012-10-26 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, pažymėjo, kad vairuotojas duobės išvengti negalėjo, kadangi ji nebuvo pažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais ir kitais atitvarais, duobė buvo apsemta vandens (37-40 b. l.). E. K. 2012-10-26 kreipėsi į ieškovą su prašymu išmokėti draudimo išmoką už nurodyto eismo įvykio metu apgadintą automobilį. Transporto priemonės apžiūros 2012-10-27 akte nurodyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti sugadinimai: nepataisomai sugadintos (reikia keisti) transporto priemonės priekinė ir galinė kairės pusės padangos bei sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis ir galinis kairės pusės ratlankiai. Pagal G. D. IĮ „Ratai visiems“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, remonto sąmatą, ieškovo parengtą pranešimą apie nuostolių dydį, nustatyta, kad per eismo įvykį apgadintai transporto priemonei „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suremontuoti reikėjo 511,24 Eur (1765,21 Lt). Trečiajam asmeniui, 2013-04-23 sumokėjusiam už automobilio remontą G. D. IĮ „Ratai visiems“ iš savo lėšų, ieškovas 2013-05-28 „Swedbank“, AB banko pavedimu sumokėjo 511,24 Eur draudimo išmoką. Išieškant žalą iš atsakovo, iš nustatyto dydžio žalos ieškovas išskaito 242,56 Eur naujų padangų nusidėvėjimą, todėl iš atsakovo prašoma priteisti 268,68 Eur (511,24 Eur-242,56 Eur). 2013-06-03 pretenzija ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl 386,24 Eur žalos atlyginimo, tačiau atsakovas gera valia žalos atlyginti nesutiko.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Išmokėjus draudimo išmoką, pasikeičia žalos atlyginimo santykio šalys – t. y. nukentėjusįjį asmenį pakeičia draudikas, kuris perima jo teisę reikalauti iš žalos padariusio asmens atlyginti žalą. Toks santykio šalių pasikeitimas (draudimo išmokos išmokėjimo faktas) nepanaikina žalos atlyginimo prievolės, nes, priešingu atveju, susidarytų teisiškai nelogiška situacija, jog atsakingo už padarytą žalą asmens padarytus nuostolius (jų dalį, patenkančią į draudimo įmokų ribas) padengtų pats nuostolį patyręs asmuo, taip sudarant sąlygas šiam išvengti atsakomybės. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą; neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas).

Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado.

Atsakovas neneigė, kad gatvė – Plytinės g., Kaune – jam priklauso nuosavybės teise. Atsakovas, būdamas vietinės valdžios (savivaldos) institucija, kuriai nuosavybės teise priklauso vietinės reikšmės keliai ir gatvės, jų naudojimo priežiūrą, taisymas, saugos eismo sąlygų ir priemonių įgyvendinimas, privalėjo tinkamai vykdyti nustatytas pareigas ir funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., Kelių įstatymo 4 str. 3 d., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 1 d. ir 2 d.). Atsakovas privalėjo nuolat vykdyti kelio dangos bei kelio konstrukcijų būklės apžiūras, todėl galėjo ir privalėjo laiku pastebėti kelio dangos būklės pokyčius bei užkirsti kelią tolimesniam kelio dangos irimui. Duobė atsiranda per ilgą laiką, todėl turėjo būti pastebėta, kelio danga suremontuota arba, negalint to padaryti dėl svarbių priežasčių, pažymėta atitinkamais ženklais ar atitvarais. Atsakovas duomenų, patvirtinančių nepriekaištingą Ivinskio g., Kaune, būklę ar kad kelio duobė buvo aiškiai paženklinta, nepateikė. Konstatuotina, kad atsakovas nevykdė įstatymų numatytos pareigos nuolat tikrinti kelio dangos būklę, nesiėmė jokių priemonių kelio dangos Plytinės g., Kaune, būklei pataisyti ir suremontuoti ar tinkamai pažymėti saugiam eismui kliudančius darinius.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad eismo įvykis įvyko transporto priemonei įvažiavus į nepažymėtą kelio duobę ir būtent dėl atsirado ieškinyje nurodyti apgadinimai. Nors atsakovas tvirtina, kad nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių transporto priemonės apgadinimų pobūdį ir mastą, tačiau ieškovo pateikti dokumentai: draudimo liudijimas, pranešimas apie eismo įvykį, eismo įvykio schema, Kauno apskrities VPK KP nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, duomenys apie automobilio apgadinimus, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, automobilio remonto sąmata, su dubliku pateiktos nuotraukos neabejotinai patvirtino ieškinyje nurodyto eismo įvykio fakto buvimą ir šio įvykio kilimo aplinkybes. Teismui nekilo abejonių dėl įvykio fakto, kad 2012-10-26 transporto priemonė „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama savininko E. K., Plytinės g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, dėl to buvo apgadinti apdrausto automobilio kairės pusės ratai ir ratlankiai. Atsakovas, neigdamas šią aplinkybę, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių patį įvykį ir transporto priemonės sugadinimo faktą.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui, nes vairuotojas, kaip rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo visas galimybes išvengti įvažiavimo į duobę. Kaip matyti iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta, todėl nebuvo nustatyta ir administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsakovo nurodytas aplinkybes paneigia ir eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos su įvykiu susijusios aplinkybės – jo vieta, nepažymėta gatvėje esanti duobė ir jos dydis, dislokacija automobilio atžvilgiu, kiti reikšmingi atstumai. Ieškovo teigimu, vairuotojas duobės išvengti negalėjo, kadangi ji nebuvo pažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais ir kitais atitvarais. Be to, eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu (spalio mėnesį apie 21 val.). Šios aplinkybės apsunkino vairuotojo galimybę išvengti važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės. Atsakovo argumentai, kad vairuotojas, būdamas rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo visas galimybes išvengti įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję eismo įvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta. Dėl šių aplinkybių konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui, teismui nėra pagrindo.

Tarp neteisėtų atsakovo Kauno miesto savivaldybės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes atsakovas, kaip Kauno miesto gatvių savininkas, netinkamai prižiūrėjo gatvę, nepažymėjo vietos, kur buvo kelio duobė, įspėjamaisiais ženklais, nesuremontavo gatvės, todėl yra atsakingas už padarytą žalą. Ginčo atveju yra visos trys sąlygos, reikalingos deliktinei atsakomybei atsirasti pagal CK 6.271 straipsnio sąlygas. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato kitaip, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, toks reikalavimo teisės perėmimas yra susijęs su draudimo išmokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-17 nutartis civilinėje byloje; 2011-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011). Subrogacijos teisę siekiantis įgyvendinti pareiškėjas privalo įrodyti, kad jis buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis, kad draudikas išmokėjo pagrįsto dydžio draudimo išmoką, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą (CK 6.1015 str.). Abejonių, kad ieškovas buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis ir kad draudikas išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką, nėra, nes tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Kadangi už patirtą žalą atsako būtent atsakovas – Kauno miesto savivaldybė, todėl ieškovo reikalavimas, subrogacijos teise, priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės patirtą žalą yra visiškai pagrįstas (CK 6.1015 str. 1 d.).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės. Draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (2010-03-31 redakcija) bei transporto priemonių draudimo liudijime numatytą draudimo sąlygų variantą, pasirinktą draudėjo. Nurodytų taisyklių 9 dalies 9.1 punkte numatyta, jog nuostolių dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Draudiko įgaliotas asmuo užfiksavo automobilio sugadinimus, atsiradusius minėto eismo įvykio metu, draudikas, t. y. ieškovas apskaičiavo draudimo išmokos dydį nustatydamas, jog dėl šio eismo įvykio metu apgadinto automobilio išmokėtina 511,24 Eur draudimo išmoka. Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad draudimo išmoka buvo nustatyta vadovaujantis Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių pagrindu, įvertinus tai, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė, todėl atlyginami tokio dydžio ir rūšies nuostoliai ir tokia tvarka, kaip numatyta sutartyje. Atsakovas, nors ir nesutikdamas su ieškiniu ir ginčydamas ieškovo nustatytos ir pašomos priteisti žalos dydį, nepateikė jokių įrodymų, kad nustatyti transporto priemonės sugadinimai negalėjo atsirasti dėl paties eismo įvykio mechanizmo, t. y. kad atsiradę apgadinimai yra nebūdingi trečiojo asmens nurodytoms įvykio aplinkybėms. Nagrinėjamoje byloje transporto priemonės techninės apžiūros aktas, remonto sąmata, PVM sąskaita faktūra neginčijamai patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Teismas neturi pagrindo abejoti automobiliui padarytos žalos dėl įvažiavimo į nepažymėtą duobę dydžio pagrįstumu. Nurodytos išlaidos automobilio remontui ir keičiamų detalių įsigijimui pagal automobilio sugadinimo pobūdį laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis, apskaičiuotos atsižvelgiant tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus. Jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių žalos dydį, atsakovas į bylą nepateikė. Išieškant žalą iš atsakovo, iš nustatyto dydžio žalos išskaityta 242,56 Eur naujų padangų nusidėvėjimui, todėl iš atsakovo reikalaujama 268,68 Eur (511,24 Eur-242,56 Eur) turtinės žalos atlyginimo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus, įvertinus, kad žalos atsiradimą šiuo atveju sąlygojo būtent atsakovui teisės aktais priskirtų pareigų nevykdymas, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, nenustačius CK 6.251 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, ieškinys tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 268,68 Eur turtinė žala.

Atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškovu, kyla pareiga mokėti palūkanas, kurios laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais (CK 6.37 straipsnis, 6.261 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės kompensuojamosios palūkanos nuo nesumokėtos žalos sumos, skaičiuojant nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013-06-03) iki ieškinio paruošimo dienos (2015-07-20), kurių dydis yra 27,05 Eur.

Atsakovui praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš jo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos –15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė Laisvės al. 96, Kaunas, 268,68 Eur (du šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 68 ct) turtinę žalą, 27,05 Eur (dvidešimt septyni eurai 5 ct) kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (295,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Petrevičienė