Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-07-04 · Administracinė byla Nr. eI-2796-281/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-07-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-08-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-04
Bylos Nr.
eI-2796-281/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01014-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Egidija Puzinskaitė, Mefodija Povilaitienė, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas
R. T., R. B.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2796-281/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01014-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Gedimino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. T. ir R. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai R. T. ir R. B. teismui pateikė skundą, prašydami panaikinti Migracijos departamento Kontrolės skyriaus 2019-03-04 sprendimą Nr. (15/5-11) 50U-405;407 dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų (duomenys neskelbtini) piliečiams R. T. ir R. B., panaikinimo, taip pat priteisti pareiškėjų naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad ginčijamu sprendimu Migracijos departamentas panaikino pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi, galiojančius iki 2020-10-19. Pareiškėjų manymu, ginčijamas sprendimas grindžiamas deklaratyviais, nepagrįstais bei prieštaringais teiginiais. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas neginčija, jog akcininkams – pareiškėjui ir A. A. priklausanti įmonė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė) vykdo įstatuose ir verslo plane numatytą teisėtą veiklą, t. y. sporto paslaugų teikimą privatiems asmeninis. Atsakovas taip pat neginčija, jog bendrovėje sudarytų darbo sutarčių pagrindu dirba du Lietuvos Respublikos piliečiai. Atsakovas tik teigia, jog darbuotojas – ūkvedys D. Z., dirba bendrovėje, tačiau ne visą darbo laiką, kuris yra numatytas darbo sutartyje. Šią išvadą atsakovas grindžia vieninteliu įrodymu – Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2019-01-28 tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-3639. Ginčijamame sprendime nurodoma, kad tarnybiniu pranešimu nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina fakto, jog darbuotojas D. Z. dirba ne visą darbo laiką.

Pažymėjo, kad darbuotojas – ūkvedys D. Z., darbovietėje adresu: (duomenys neskelbtini), dirba kiekvieną savaitės darbo dieną (nuo pirmadienio iki penktadienio) laiku nuo 5:30 val. iki 11.40 val. ir nuo 20.10 val. iki 23.00 val., todėl Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui atliekant bendrovės patikrinimą ir atvykus 13.57 val. darbovietėje buvo tik treneris N. B., nes ūkvedys D. Z. tuo laiku nedirbo. Bendrovės darbuotojai – treneris ir ūkvedys, retai bendrauja todėl bendrovės patikrinimo metu apklaustas treneris N. B. negalėjo nurodyti tikslių duomenų apie ūkvedį D. Z.. Tiek treneris, tiek ūkvedys nėra atskaitingas ir (ar) pavaldus vienas kitam. Atsakovas turi visus pareiškėjo kontaktinius duomenis, įskaitant ir telefono numerį, tačiau patikrinimo metu, ar po jo, su pareiškėju nebuvo susiekta dėl paaiškinimo pateikimo apie bendrovės darbuotojų darbo laiko apskaitą bei grafikus. Remiantis vien tik bendrovės patikrinimo metu užfiksuotais duomenimis, neanalizuojant kitų faktinių aplinkybių bei bendrovės dokumentų, atsakovo priimtame sprendime nurodyti argumentai dėl bendrovės ūkvedžio D. Z. darbo laiko yra nepagrįsti.

Pareiškėjai taip pat nesutinka su ginčijamame sprendime pateiktu paaiškinimu jog D. Z. darbinės funkcijos ir darbų apmintys nereikalauja ūkvedžio kasdienio 8 val. darbo laiko. Atsakovas vertindamas darbuotojo atliekamų funkcijų kiekį, apimtis visiškai nepagrįstai remiasi vien tik akcininko A. A. pateiktu rašytiniu paaiškinimu apie įmonės veiklą. Šis akcininkas 2018 m. nėra buvęs Lietuvos Respublikoje ir reikalus dėl įmonės veiklos derina per atstumą. Asmuo, kuris betarpiškai neturi galimybės dalyvauti bendrovės veikloje, gali ir nenurodyti visų funkcijų, kurias atlieka bendrovės vienas ar kitas darbuotojas. Siekiant objektyvumo, rašytinis paaiškinimas yra parengtas paties akcininko A. A., dėl kalbos barjero galėjo būti nenurodytos visos ūkvedžio funkcijos, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog darbuotojas nedirba aštuonių valandų per dieną. Pareiškėjo teigimu, ūkvedys D. Z. darbo laiku, kiekvieną dieną, prižiūri ir tvarko sporto salės patalpas, užtikrina higienos reikalavimus, išneša šiukšles, perka įvairias patalpoms ir sporto reikmėms reikalingas prekes, t. y. atlieka visas ūkvedžio funkcijas. Dėl šių aplinkybių atsakovas galėjo pareikalauti bendrovės dokumentų, apklausti pareiškėją, kuris būtų detaliai paaiškinęs esamą faktinę situaciją bei pateikęs buhalterinės apskaitos dokumentus. Pats ūkvedys D. Z. taip pat objektyviai negalėjo dalyvauti apklausoje dėl bendrovės veiklos, nes negavo registruota pašto siunta išsiųsto šaukimo į apklausą.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo ginčijamame sprendime nurodytu argumentu, jog darbuotojo trenerio N. B. darbo užmokestis sudaro mažiau kaip du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Bendrovės darbuotojui N. B., darbo sutarties pagrindu, laikotarpiu nuo 2018-09-13 iki 2018-12-31 buvo mokamas 1 500 Eur dydžio sumos darbo užmokestis, o nuo 2019-01-01 iki šiol yra mokamas 1933,5 Eur dydžio sumos darbo užmokestis. Bendrovės darbuotojui, ūkvedžiui D. Z. darbo sutarties pagrindu, laikotarpiu nuo 2018-09-13 iki 2018-12-31 buvo mokamas 425 Eur dydžio sumos darbo užmokestis, o nuo 2019-01-01 iki šiol mokamas 555 Eur dydžio sumos darbo užmokestis. Bendrovės darbuotojams treneriui ir ūkvedžiui, t. y. dviem Lietuvos Respublikos piliečiams, bendrai mokamas darbo užmokestis iki 2018-12-31 sudarė - 1 950 Eur dydžio sumą, o nuo 2019-01-01 iki šiol sudaro - 2 488,5 Eur dydžio sumą.

Pareiškėjas kritikuoja atsakovo teiginius, jog bendrovės darbuotojas negalėjo pateikti informacijos apie tolimesnius bendrovės veiklos planus. Bendrovės darbuotojas treneris N. B. neprivalo turėti informacijos apie bendrovės planus ar veiklos plėtojimą, nes į jo darbo funkcijas tokios pareigos neįeina. Strategija dėl bendrovės veiklos plėtimo yra bendrovės akcininkų, t. y. pareiškėjo ir akcininko A. A., kompetencija. Pareiškėjas pirminės apklausos metu dėl leidimo laikinai gyventi suteikimo nurodė visas faktines aplinkybes, susijusias su verslo plėtra. Šiuo metu esant nestabiliai situacijai migracijos klausimais naujos investicijos į bendrovės veiklą neatliekamos.

Pažymėjo, kad pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje ir nuolatos atlieka bendrovės direktoriaus funkcijas. Bendrovės treneris patvirtino, jog pareiškėjas į sporto klubą atvyksta 1 -2 kartus į savaitę. Dažnai pareiškėjas sporto klubo patalpose būna tuo laiku, kai treneris nedirba. Pareiškėjas, vykdydamas direktoriaus funkcijas, vadovauja bendrovei, organizuoja ir kontroliuoja darbuotojų atliekamas funkcijas, rūpinasi bendrovės veiklos plėtra - ieško administracinių patalpų, trenerių, administruoja bendrovės dokumentų valdymą, užtikriną tinkamą bendrovės sutarčių vykdymą bei atlieka kitas funkcijas.

Atkreipė dėmesį, kad rengiant bendrovės verslo planą, kuris yra pateiktas atsakovui, buvo nuspręsta naudotis profesionalių sporto trenerių, kurie veikia pagal individualios veikos pažymas, paslaugomis. Tačiau pradėjus vykdyti veiklą, siekiant didinti įmonės pelną ir mažinti išlaidas buvo nustatyta, jog bendrovei yra ekonomiškai naudingiau samdyti profesionalų trenerį dirbantį pagal darbo sutartį. Taigi bendrovėje šiuo metu, yra pasamdytas treneris ir nėra naudojamasi trenerių, dirbančių pagal individualios veiklos pažymas, paslaugomis, tačiau tai nekeičia verslo plane numatytų tikslų bei jų įgyvendinimo.

Šalies argumentai

Skundžiamame sprendime nevertinti įrodymai, kurie buvo pateikti kartu su pareiškėjų prašymu dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo. Priimtas sprendimas yra grindžiamas tik bendrovės patikrinimo metu atlikta trenerio apklausa bei akcininko A. A. rašytiniu paaiškinimu, nors šių įrodymų turinys nepatvirtina atsakovo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas atsakovui teikė tikrovę atitinkančią informaciją, visus dokumentus, įrodymus, kurių jis reikalavo, tačiau dėl paties atsakovo neveikimo ar netinkamo veikimo sprendime nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka realios bendrovės kasdieną vykdomos veiklos. Atsakovo priimtas sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, t. y. konstatavus, jog egzistuoja užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė ar kad užsienietis siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, turi būti aiškiai nurodoma, kokios faktinės aplinkybės, įrodymai patvirtina atsakovo teiginius.

Pareiškėjai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad vykdant užsieniečio kontrolę, išnagrinėjus dokumentus ir įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes, buvo konstatuota, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, siekė tik formaliai atitikti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir teikė tikrovės (faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie bendrovės darbuotojus. Nustatyta, kad vienas iš dviejų bendrovėje įdarbintų Lietuvos Respublikos piliečių bendrovėje visam darbo laikui įdarbintas tik formaliai ir faktiškai nedirba 8 val. per dieną, darbuotojams nėra mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi turėti, todėl vadovaudamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, Migracijos departamentas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Priimdamas ginčijamą sprendimą, Migracijos departamentas neapsiribojo vien tik Migracijos valdybos pateiktu tarnybiniu pranešimu ar A. A. pateiktais rašytiniais paaiškinimais, bet įvertino aplinkybes turimų duomenų visumoje. Nors Migracijos departamento Imigracijos skyrius prašė pateikti išsamų kiekvieno bendrovės darbuotojo ir A. A. 2018-04-04-2018-10-04 atliktų darbų, vykdytų funkcijų aprašymą, tačiau Migracijos departamentui pateiktame paaiškinime tik abstrakčiai (nepateikiant jokios konkrečios informacijos) nurodoma, kad A. A. generuoja naujas idėjas, į kurias taip pat ketina investuoti tam tikras lėšas.

Atliekant bendrovės patikrinimą, nuvykta bendrovės deklaruojamu veiklos vykdymo adresu: (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šiuo adresu veikia bendrovei priklausantis sporto klubas (duomenys neskelbtini) (patalpose yra įrengta nedidelė treniruoklių sporto salė). Darbo vietoje buvo rastas tik treneris N. B., kuris buvo apklaustas. Nors treneris teigė, jog bendrovėje dar dirba ūkvedys (duomenys neskelbtini), tačiau nežinojo nei jo pavardės, nei telefono numerio. N. B. paaiškino, kad ūkvedys atvažiuoja (jį iškviečia direktorius) tik tada, kai reikia ką nors pataisyti (dažniausiai ūkvedys kviečiamas dėl šviesos, kai reikia pakeisti lempas), o sutaisęs išvažiuoja. Šios aplinkybės patvirtino Migracijos departamentui sukeltą įtarimą, kad bendrovės darbuotojas D. Z., einantis ūkvedžio pareigas, bendrovėje visam darbo laikui buvo įdarbintas tik formaliai ir iš tikrųjų nedirba bendrovėje 8 val. per dieną, 5 dienas per savaitę. Bendrovės veiklos patikrinimo metu sporto klube bendrovės direktoriaus, t. y. pareiškėjo, ir ūkvedžio D. Z. nebuvo, nors jų darbo sutartyse nėra nuostatos dėl nuotolinio darbo, todėl jų apklausti nepavyko. Pareiškėjų deklaratyvus teiginys, kad D. Z. dirba iki ir po N. B. darbo laiko, yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir tėra gynybinė pozicija. Pareiškėjų pozicijos nepagrindžia ir prie skundo pridėti D. Z. darbo laiko grafikai, nes nėra aišku, kada minėti grafikai buvo sudaryti ir kodėl juose nėra įrašytas ir kitas bendrovės darbuotojas N. B., be to, darbo laiko grafikas pats savaime nėra įrodymas, kad bendrovės ūkvedys realiai bendrovėje pagal tokį grafiką dirbo.

Abejonės dėl pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje kilo dėl to, kad pareiškėjai nebuvo rasti nurodytos gyvenamosios vietos adresu. Be to, pareiškėjų argumentas, kad iki teisminio proceso pabaigos bendrovės plėtra yra sustabdyta, patvirtina Migracijos departamento išvadą, kad pareiškėjo ir akcininko A. A. tikslas Lietuvos Respublikoje yra neužsiimti teisėta veikla, o tik gauti leidimą laikinai gyventi ir taip įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje. Pareiškėjai su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė bendrovės darbuotojų darbo sutartis, kurios buvo sudarytos netaikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso nurodytų nuotolinio darbo sutarties sudarymo ypatumų, taigi darbuotojų darbo sutarčių formos nesudarė pareiškėjams galimybės dirbti nuotoliniu būdu.

Kadangi nustatyta, kad bendrovės darbuotojas – ūkvedys D. Z., bendrovėje visam darbo laikui įdarbintas tik formaliai, padaryta išvada, jog bendrovėje visą darbo laiką dirba tik vienas asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis N. B.. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais teigia, kad taikytinas reglamentavimas reiškia reikalavimą, kad bendrovėje nuolat dirbtų daugiau kaip vienas darbuotojas ir kad jie dirbtų visą atitinkamo mėnesio darbo laiką, nepaisant to, kiek darbuotojų bepasikeistų tuo laikotarpiu. Migracijos departamento duomenimis, N. B. darbo užmokestis sudaro mažiau kaip du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Atsižvelgiant į tai, jog buvo nustatyta, kad D. Z. įdarbinimas bendrovėje buvo formalus, pareiškėjų skunde pateikti skaičiavimai yra nereikšmingi. Kadangi Migracijos departamento atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad faktiškai bendrovėje dirba tik N. B., todėl tik jam mokamas atlyginimas turi būti vertintinas pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Kontrolės skyriaus sprendimo dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų (duomenys neskelbtini) piliečiams R. T. ir R. B., teisėtumo bei pagrįstumo.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas R. T. 2018-09-13 pateikė prašymą Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi, pagrįsdamas, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pareiškėja R. B. 2018-09-17 pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodydama, kad Lietuvos Respublikoje gyvena sutuoktinis, vadovaudamasi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Migracijos departamentas 2018-10-11 pranešimu informavo pareiškėją R. T., kad jam išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis dvejus metus. Tos pačios dienos pranešimu informuota ir pareiškėja R. B., kad leidimas laikinai gyventi jai išduotas ir galioja iki galios sutuoktinio R. T. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas ginčijamu 2019-03-04 sprendimu panaikino pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi vadovaudamasis Įstatymo „Dėl užsieniečio teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais bei 50 straipsnio 3 dalimi.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas; teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019-01-01) 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, arba įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 21 ar 22 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Teismas pažymi, kad Departamentas savo ginčijamą sprendimą grindė aplinkybėmis, jog (duomenys neskelbtini) nėra visą darbo laiką dirbančių darbuotojų, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius.

Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu nustatomi atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindai, įskaitant ir atsakovės ginčijamame sprendime nurodytus – kai duomenys, kuriuos užsienietis pateikė, siekdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, kai užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu ir jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Vadovaujantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, reikalavimas, įtvirtintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte (kuriuo remiantis panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje), yra imperatyvaus pobūdžio, t. y. norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad pareiškėjas (jo įmonė) atitiktų šį reikalavimą. Neatitikimas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimui yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5201-261/2017).

Taigi viena iš būtinųjų sąlygų keliamų bendrovei, kurios akcininkas ar vadovas yra užsienietis, yra reikalavimas, jog tokioje įmonėje visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir būtų mokamas ne mažesnis nei Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo ginčijamas sprendimas priimtas nustačius, jog (duomenys neskelbtini) darbuotojai galimai dirba ne visą dieną ir jiems mokamas darbo užmokesčio dydis neatitinka teisės aktų reikalavimų, teismas nagrinės leidimo laikinai gyventi panaikinimą šiais pagrindais.

Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog (duomenys neskelbtini) deklaruojamu veiklos vykdymo adresu (duomenys neskelbtini), veikia bendrovei priklausantis sporto klubas (patalpose įrengta treniruoklių salė). Tačiau iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad, Migracijos departamento vertinimu, ne visi (duomenys neskelbtini) darbuotojai dirba visą darbo laiką, kaip to reikalauja Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, o mokamas darbo užmokestis Įstatyme nustatytų dydžių neatitinka. Todėl nagrinėjamu atveju teismas nevertins rašytinių dokumentų, kurie susiję išimtinai su kasdiene sporto klubo veikla (prekių įsigijimas, klientų sąrašai), tačiau analizuos tuos duomenis, kurie patvirtina arba paneigia Migracijos departamento išvadas dėl darbuotojų darbo laiko ir jiems mokamo darbo užmokesčio.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas R. T. yra (duomenys neskelbtini) akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso 778 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurios vienos nominali vertė yra 28,96 Eur. (duomenys neskelbtini) 2018-09-12 pasirašė darbo sutartį su N. B., kuris priimtas eiti trenerio pareigas, nustatytas 1 500 Eur darbo užmokestis, darbo laikas 5 dienos per savaitę po 8 val. per dieną, 40 val. per savaitę. Darbuotojo N. B. darbo sutartis pakeista, numatant 1 933 Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių).

Taip pat (duomenys neskelbtini) 2018-09-04 sudarė darbo sutartį su pareiškėju, kuris priimtas eiti direktoriaus pareigas, numatant jam 425 Eur per mėnesį atlyginimą, darbo laikas – 8 val. per dieną, 40 val. per savaitę. Darbo sutartis su pareiškėju pakeista, nustatant 555 Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių).

(duomenys neskelbtini) 2018-09-13 pasirašė dar vieną darbo sutartį su D. Z., kuris priimtas eiti ūkvedžio pareigas, sulygtas darbo užmokestis – 425 Eur, nustatytas darbo laikas 5 dienos per savaitę po 8 val. per dieną, 40 val. per savaitę. Darbuotojo D. Z. darbo sutartis pakeista, numatant 555 Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių).

Pareiškėjai teismui kartu su papildomais paaiškinimais taip pat pateikė 2019-03-29 sudarytą darbo sutartį su L. A., kuris priimtas dirbti administratoriumi, nustatytas darbo laikas – 8 val. per dieną, 5 darbo dienos per savaitę, taip pat sulygtas minimalus mėnesinis atlyginimas.

Pagal teismui pateiktą D. Z. darbo laiką grafiką matyti, kad ūkvedžiui nustatytas toliau nurodytas darbo laikas: ūkvedys pradeda darbą 5.30 val., pietų pertrauka nuo 9 val. iki 9.40 val. 11.40 val. baigia darbą ir po to vėl pradeda dirbti 20.10 val., nuo 21.10 val. iki 21.30 val. turi pietų pertrauką ir baigia darbą 23 val. Pagal pateiktus darbo laiko grafikus matyti, kad taip nurodyta D. Z. darbo diena 5 dienas per savaitę trunka po 8 val.

Padarydamas išvadą, kad ūkvedys bendrovėje faktiškai nedirba visą laiką, atsakovas rėmėsi bendrovės darbuotojų bei akcininko paaiškinimais. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) akcininkas A. A. 2018-11-29 paaiškinime Migracijos departamentui dėl darbuotojo D. Z. nurodė, kad jis yra ūkvedys, daro smulkius remontus, esant reikalui sporto klube sutvarko baldus, įrenginius, prižiūri santechniką, elektrinius prietaisus, keitė kriauklės čiaupą, remontavo treniruoklio ratukus. (duomenys neskelbtini) dirbantis treneris N. B. paaiškinime Migracijos departamentui nurodė, kad bendrovėje dirba ūkvedys, tačiau jo pavardės negalėjo pasakyti, nurodyti telefono numerio taip pat. Treneris paaiškino, kad ūkvedį iškviečia direktorius jeigu reikia ką nors sutaisyti, pataisęs – išvažiuoja, lankosi maždaug kartą į savaitę, teigė, kad fiksuotų ūkvedžio darbo valandų nėra, nuolatos sporto klube ūkvedys nebūna. Pačio D. Z. Migracijos departamentas apklausti negalėjo, nes į apklausą neatvyko, telefonu nesusiekė, apie atvykimo priežastis neinformavo. Matyti, kad Migracijos valdybos pareigūnams nuvykus į sporto klubą, esantį (duomenys neskelbtini), ūkvedžio darbe nebuvo.

Pagal teismui pateiktą D. Z. darbo laiką grafiką, matyti, kad ūkvedžiui nustatytas toliau nurodytas darbo laikas: ūkvedys pradeda darbą 5.30 val., pietų pertrauka nuo 9 val. iki 9.40 val. 11.40 val. baigia darbą ir po to vėl pradeda dirbti 20.10 val., nuo 21.10 val. iki 21.30 val. turi pietų pertrauką ir baigia darbą 23 val. Pagal pateiktus darbo laiko grafikus matyti, kad taip nurodyta D. Z. darbo diena 5 dienas per savaitę trunka po 8 val. Teismas atkreipia dėmesį, kad šie darbo laiko grafikai pasirašyti tik paties pareiškėjo, tačiau darbuotojo D. Z. parašo nurodytoje vietoje nėra. Pagrįsdamas aplinkybę, kad pareiškėjas galimai dirbo 8 val. per dieną, pareiškėjas pateikė 2018 lapkričio mėn. – 2019 m. vasario mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Pažymėtina, kad pateikti rašytiniai dokumentai savaime neįrodo aplinkybės, kad ūkvedys faktiškai dirbo darbo grafike nurodytomis valandomis, nes kaip matyti iš bendrovės darbuotojo bei akcininko paaiškinimų, ūkvedys visą darbo sutartyje nurodytą laiko darbo vietoje nebuvo.

Nors pareiškėja pateikė aukščiau nurodytus dokumentus dėl darbuotojo D. Z. darbo laiko (duomenys neskelbtini), tačiau teismo vertinimu, Migracijos departamento patikrinimo metu užfiksuoti paaiškinimai bei nustatytos aplinkybės tokių pareiškėjo pateiktų duomenų realumą paneigia. Kaip matyti tiek iš akcininko A. A., tiek iš darbuotojo N. B. paaiškinimų, ūkvedys D. Z. dirbo ne visą darbo laiką, kuris buvo nurodytas jo darbo sutartyje, t. y. faktiškai dirbo ne 8 valandas per dieną, tačiau būdavo iškviestas į sporto klubą esant tokiam poreikiui.

Ūkvedžio pareigoms priimtas asmuo (D. Z.) pagal darbo sutarties 11.1 papunktį įsipareigojo, negalėdamas atvykti į darbą dėl ligos ar kitų priežasčių, ne vėliau kaip iki neatvykimo dienos 10 val. apie tai pranešti darbdaviui, išskyrus, kai apie tokį neatvykimą darbdaviui yra žinoma. Nors Migracijos departamento apklaustas akcininkas bei bendrovės darbuotojas patvirtino, kad ūkvedys iškviečiamas į darbo vietą tik konkretiems ūkio darbams atlikti ir tik esant tokiam poreikiui, byloje nėra duomenų, kad toks ūkvedžio elgesys direktoriui būtų neįprastas, ar kad ūkvedys būtų teikęs pranešimus darbdaviui dėl negalėjimo atvykdyti į darbą jo grafike nurodytu laiku. Teismas pažymi, kad ūkvedžio darbas pagal savo pobūdį (pagal pareiškėjo pateiktas pareigybės funkcijas) galėjo būti atliekamas tik darbo vietoje, nes yra susijęs su darbo patalpų, jose esančių įrengimų, elektros instaliacijos tvarkymu, prižiūrėjimu ir kitų remonto ar atitinkamų daiktų taisymo darbų atlikimu darbo vietoje. Pareiškėjai teismui nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Migracijos departamento ginčijamame sprendime nurodytų teiginių, kad ūkvedys faktiškai darbo vietoje visą darbo laiką nedirbo, t. y. pareiškėjai nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, kad ūkvedys faktiškai ir realiai dirbo visą darbo dieną, o ne tik formaliai, kaip užfiksuota darbo sutartyje bei grafike.

Teismas pareiškėjo teiginius, jog N. B. galėjo netiksliai nurodyti aplinkybes, susijusias su ūkvedžio atliekamu darbu, nes šie asmenys nebendrauja, laiko tik gynybine pareiškėjų pozicija. Pažymėtina, kad N. B. pateikti paaiškinimai buvo pakankami nustatyti aplinkybei, kad ūkvedys darbe visą jam darbo sutartimi nustatytą laika nebūna, o atvažiuoja tik esant reikalui. Tokias aplinkybes patvirtinus ir bendrovės akcininkui A. A. nėra pagrindo daryti išvados, kad N. B. nurodytos aplinkybės yra neteisingos. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kad jeigu jis būtų apklaustas, būtų patvirtinęs aplinkybes dėl D. Z. faktiškai dirbto darbo laiko bendrovėje nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos, nes Migracijos departamentui suteikta diskrecijos teisė atlikti tyrimą pasirenkant apklausiamus asmenis, o nesant prieštaravimų tarp bendrovės darbuotojo ir akcininko nurodytų aplinkybių dėl D. Z. darbo bendrovėje, papildomos apklausos neatlikimas nelaikomas tyrimo trūkumu ir ginčijamo sprendimo neteisėtu nepaverčia.

Dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojams mokamo darbo užmokesčio pasakytina, jog pagal Sodros duomenis, darbuotojui N. B. 2019 m. rugsėjo mėn. mokėtas 900 Eur atlyginimas, nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. – 1500 Eur, o 2019 sausio mėn. mokėtas 1 933,5 Eur atlyginimas neatskaičius mokesčių. Tuo tarpu ūkvedžiui 2019 m. rugsėjo mėn. mokėtas 255 Eur darbo užmokestis, nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. mokėtas 425 Eur darbo užmokestis, o 2019 m. sausio mėn. – 555 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog ūkvedys buvo įdarbintas tik formaliai ir jo darbo sutartyje nurodytos darbo laiko sąlygos neatitiko faktiškai dirbto jo laiko, apskaičiuojant mokamą darbo užmokestį vertintinas tik realiai pareigas atlikusio N. B. atlyginimas. Lietuvos statistikos departamento paskelbtas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2018 m. antrąjį ketvirtį sudarė 926,7 Eur, o du tokie dydžiai – 1 853,4 Eur, 2018 III ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje siekė 935,7 Eur, o du tokie dydžiai – 1 871,4 Eur. Taigi N. B. mokamas atlyginimas buvo mažesnis nei du vidutiniai ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžiai.

Taigi pareiškėjai, kreipdamiesi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, patvirtino, kad atitinka sąlygas tokiam leidimui gauti. Nors leidimas laikinai gyventi jiems buvo išduotas, pagal Migracijos departamento tyrimo metu surinktą informaciją matyti, kad bendrovė, kurios akcininkas yra pareiškėjas, neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygos. (duomenys neskelbtini) neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų visų reikalavimų, nes joje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, t. y. ūkvedžio pareigas einantis D. Z. faktiškai dirba ne visą darbo laiką nurodytą darbo sutartyje, be to, darbuotojui N. B. mokamas darbo užmokestis buvo mažesnis nei Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti du vidutiniai ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžiai.

Pareiškėjų pateikta nuomos sutartis, automobilio registracijos dokumentai, telefono numerio abonento pajungimo dokumentai, keliautojo deklaracija nepaneigia atsakovo Migracijos departamento nustatytų Įstatymo pažeidimų dėl (duomenys neskelbtini) veiksmų dėl darbuotojų faktinio darbo ir jiems mokamo darbo užmokesčio.

Pagal Įstatymo 50 straipsnio 3 dalį, jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimai laikinai gyventi taip pat panaikinami, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai R. B. leidimas laikinai gyventi buvo išduotas būtent tuo pagrindu, kad leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turi jos sutuoktinis R. T.. Todėl konstatavus, jog leidimas laikinai gyventi pastarajam panaikintas pagrįstai, atsakovas pagrįstai leidimą laikinai gyventi panaikino ir R. T. sutuoktinei R. B..

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų ginčijamas Migracijos departamento Kontrolės skyriaus 2019-03-04 sprendimas Nr. (15/5-11) 50U-405;407 dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų (duomenys neskelbtini) piliečiams R. T. ir R. B., panaikinimo, priimtas tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl panaikinti šio sprendimo, vadovaujantis pareiškėjų nurodomais ar kitais motyvais, teismas neturi pagrindo. Todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėjai skunde taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų R. T. ir R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija Povilaitienė Egidija Puzinskaitė Gediminas Užubalis