- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-16
- Bylos Nr.
- 1A-301-107-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Rasa Valentinienė, Juozapas Surblys
- Nuteistasis
- R. N.
- Civilinis ieškovas
- S. A.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų S. A., V. A. atstovo pagal įstatymą R. A. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009-04-17 nuosprendžio, kuriuo R. N., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Iš UAB (duomenys neskelbtini) priteista V. A. 3 000 litų, S. A. – 1 000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.
Iš R. N. R. A. priteista 400 litų advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. N. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 25 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime, kelio Plungė–Vėžaičiai sankryžoje su šalutiniu keliu, vedančiu į Kulių miestelį, vairuodamas automobilį „Iveco 59-12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, tuo pažeidė KET 53 punkto reikalavimus, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, sukdamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „Mercedes-Benz 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo V. M., priklausančio UAB (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė KET 196 punkto reikalavimus, dėl to automobiliai susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužaloti automobilio „Iveco 59-12“ keleiviai: V. A., kuriam dėl poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, kairio šlaunikaulio lūžimo viduriniame trečdalyje su poslinkiu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, G. V., kuriai dėl pjautinės žaizdos veide padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, L. M., kuriai dėl galvos sumušimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, S. A., kuriai dėl muštinės žaizdos viršugalvio kairėje, dešinio riešo ir kairiojo peties sumušimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, E. D., kuriai dėl galvos sumušimo su minkštųjų audinių paburkimu kairėje viršugalvio dalyje, abiejų kelių sąnarių sumušimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų S. A. ir V. A. atstovas pagal įstatymą R. A. teigia, kad priteistas civilinis ieškinys pagal nusikalstama veika padarytų pasekmių sunkumą yra pernelyg mažas, toks neturtinės žalos atlyginimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
Apeliantas aiškina, kad CK 6.251 str. numatyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį taikytinas visiško žalos atlyginimo principas, tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio integrum) visa apimtimi objektyviai negali būti įgyvendintas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigine išraiška neįmanoma. Įstatyme numatyta pinigine satisfakcija siekiama kaip įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas. Juos pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą turi nustatyti teismas.
Apeliantas aiškina, kad CK 6.250 str. 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikalstamų veiksmų asmens sveikatai arba dėl asmens gyvybės atėmimo. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų S. A. ir V. A. atstovas pagal įstatymą R. A. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai argumentuodamas, jog žala padaryta neatsargiais UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo veiksmais, žalos atlyginimui priteisė simbolines sumas. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusiajai S. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau turi būti atsižvelgta į tai, kad autoįvykio metu atsiradusios pasekmės tebėra iki šiol, nukentėjusi duktė priversta lankytis pas gydytojus, vartoti vaistus ir visiškai neaišku, kada ji išgis galutinai, ar išnyks neigiamos pasekmės.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad siekiant protingos ieškovų ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, būtų teisinga priteisti V. A. 20 000 litų, o S. A. – 15 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Apeliantas nurodo, kad priteistinas žalos atlyginimas mažintinas po 1 726 litų, nes šias pinigų sumas nukentėjusiesiems išmokės UADB „Ergo Lietuva“.
Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų S. A. ir V. A. atstovas pagal įstatymą R. A. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. nuosprendį pakeisti, priteisti nukentėjusiajam V. A. 18 274 litų, nukentėjusiajai S. A. 13 274 litų neturtinei žalai atlyginti.
Civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas A. V. atsikirtime į apeliacinį skundą mano, kad apeliacinis skundas turėtų būti atmestas, teigia, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, civilinis ieškinys išspręstas teisingai, teismas įvertino įmonės ekonominę padėtį ir jos galimybes atlyginti padarytą neturtinę žalą. A. V. atkreipia dėmesį į tai, kad kiti nukentėjusieji, kuriems taip pat buvo padaryti analogiški sveikatos sutrikdymai, savo teisės į neturtinės žalos atlyginimą atsisakė ir ieškinių nereiškė. Civilinio atsakovo atstovas A. V. siūlo atsižvelgti ir į tai, kad po 1 726 litus neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlygins UADB „Ergo Lietuva“.
Civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas A. V. prašo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. A. ir S. A. atstovo pagal įstatymą R. A. apeliacinį skundą atmesti.
Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovas pagal įstatymą R. A., nukentėjusiųjų atstovas G. P. prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras, civilinio atsakovo atstovas, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl priteistos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajam V. A. keistina (BPK 328 str. 4 p.).
2008 m. sausio 16 d. Plungės rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas kaltininkui R. N. ir nukentėjusiesiems susitaikius (t. 1, b. l. 86–87). Šį nutarimą patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas. 2007-12-05 R. N. buvo pažadėjęs iki 2008-06-01 nukentėjusiųjų atstovui R. A. už vaikų sužalojimą atlyginti 10000 litų (t. 1, b. l. 75), tačiau pažado neištesėjo, todėl pagal R. A. skundą 2008-06-18 ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas (t. 1, b. l. 95–96). Duomenų, kad nuteistasis turi kokį nors nuosavybės teise įregistruotą nekilnojamąjį turtą, byloje nėra. Jo penkių asmenų šeima pragyvena iš jo uždarbio UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 171, 172, 173).
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Neturtinės žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiajai šaliai pasipelnyti.
Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Pažymėtina, kad teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus. Teisingumas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau kartu būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.
Apylinkės teismas, nustatydamas V. A., S. A. atlygintinos neturtinės žalos dydžius, rėmėsi nukentėjusiųjų atstovo pagal įstatymą R. A. nurodytomis aplinkybėmis dėl sužalojimo pasekmių ir dėl to patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumus dėl nukentėjusiųjų gydymo ligoninėje ir ambulatoriškai, atsižvelgė į padarytų sužalojimų sunkumą, draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ išmokų nukentėjusiesiems dydžius, kaltininko tyčią. R. N. padarė neatsargų nusikaltimą. Civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 2008 metų pelnas sudarė tik 38064 Lt (t. 1, b. l. 103). Civilinio atsakovo atstovas A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad prašoma priteisti neturtinė žala bendrovei, kurioje dirba dvylika žmonių, per didelė, gautas bendrovės pelnas investuojamas į automobilių remontą, reikalaujamos atlyginti žalos priteisimas bendrovei turėtų neigiamų pasekmių, abiem nukentėjusiesiems bendrovė būtų buvusi pajėgi sumokėti tik penkis tūkstančius litų (t. 2, b. l. 25–26).
Byloje yra duomenų apie tai, kad draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ ryšium su autoįvykiu nukentėjusiajam V. A. neturtinei žalai atlyginti priskaičiavo 500 EUR (1726,40 Lt, o nukentėjusiajai S. A. 250 EUR (863,20 Lt). Nukentėjusiųjų atstovui pagal įstatymą R. A. 2008-04-04 ir 2008-06-02 draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ pagal pateiktus dokumentus atlygino 684,20 Lt gydymosi ir transporto išlaidų (t. 2, b. l. 32–33).
Nagrinėjant bylą apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovas pagal įstatymą R. A. kolegijai pateikė medicininių dokumentų, kuriais remdamasis tvirtino, kad nukentėjusiųjų vaikų sveikata negerėja, autoįvykio pasekmės jaučiamos ir toliau, ryšium su tuo vaikams medicininė pagalba tebeteikiama ir šiuo metu. Šiems teiginiams patvirtinti 2009 m. rugsėjo 16 d. kolegija paskyrė ekspertizę nukentėjusiųjų S. A. ir V. A. sveikatos sutrikdymo sunkumui nustatyti (t. 2, b. l. 88–89). Atlikus ekspertizę, ekspertizės akto Nr. EG 1599/09 (03) išvadomis konstatuota, kad S. A. sveikata eismo įvykio metu 2007-10-25 buvo sutrikdyta nežymiai. Teismo medicininiu požiūriu, jokių liekamųjų reiškinių S. A. dėl patirtų sužalojimų nekonstatuota. Buvę tęstiniai gydymai yra dar ankstesnių S. A. nesveikatų kitų buvusių traumų pasireikštis. Nėra jokio objektyvaus pagrindo prielaidai, kad S. A. nesveikatų paūmėjimas ar pasireikšties dydis kito ar būtų kaip nors siejamas su nagrinėjamo 2007-10-25 autoįvykio metu patirtais sužalojimais (t. 2, b. l. 92–97). Atlikus ekspertizę, ekspertizės akto Nr. EG 1574/09 (03) išvadomis konstatuota, kad V. A. sveikata eismo įvykio metu 2007-10-25 buvo sutrikdyta nesunkiai. V. A. eismo įvykio metu patyrė traumą, kuri pasireiškė poodine kraujosruva kairėje šlaunyje, kairio šlaunikaulio (uždaru) lūžimu viduriniame trečdalyje. Kitos ligos ir jų komplikacijos su 2007-10-25 eismo įvykiu nesusijusios. Teismo medicininiu požiūriu V. A. nebuvo konstatuota dėl eismo įvykio patirtos traumos liekamųjų reiškinių, esančių suluošinimo atitikties, nėra objektyvaus pagrindo prielaidai, kad 2007-10-25 autoįvykyje patirta trauma pasunkino ankstesnes nesveikatas ar paženklino anksčiau buvusį neįgalumą. V. A. kojos suplonėjimas nėra negrįžtamas ir nusistovėjusiu liekamuoju reiškiniu, sunkaus suluošinimo atitiktimi nelaikomas (t. 2, b. l. 98–102).
Esant tokioms bylos aplinkybėms, didinti priteistos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai S. A., kurios sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, pagrindo nėra, tačiau nukentėjusiajam V. A., kurio sveikata dėl šlaunikaulio lūžimo buvo sutrikdyta nesunkiai, priteistą neturtinės žalos kompensaciją padidinti pagrindo yra. Kaip matyti iš specialisto aktų tiriamosios dalies (t. 1, b. l. 19, t. 2, b. l. 98–102), nukentėjusysis V. A. buvo sužalotas 2007-10-25 15.15 val., į ligoninės stacionarą paguldytas tik 17.30 val., visą tą laiką kentė skausmą. Šlaunies operacija atlikta 20 val., operacija truko 1 val., tolimesniam ambulatoriniam gydymui išrašytas 2007-11-01. 2007-11-09 Gydytojų konsultacinė komisija išdavė pažymą dėl mokymosi namuose iki 2007-12-31. Šlaunikaulio sutvirtinimai (Ender strypai) pašalinti 2008-04-08, sutvirtinimų pašalinimas truko 20 min. Šie duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis V. A. dėl sužalojimo eismo įvykio metu patyrė ilgalaikį skausmą, gydymas užtruko ilgai. Sveikatos sugrąžinimas susijęs su dviejų chirurginių operacijų darymu, ir tai susiję su dvasiniais išgyvenimais, nukentėjusysis turėjo nepatogumų ir dėl mokymosi proceso, kurį laiką negalėjo lankyti mokyklos. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad buvo sužalotas žmogus, kurio sveikata dėl įgimtos širdies ligos, kitų susirgimų ir be eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo silpna, buvo reikalingos ir didesnės namiškių pastangos vaiko sveikatai iki buvusios prieš eismo įvykį sugrąžinti. Apylinkės teismo nuosprendyje patirto skausmo, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų niuansai detaliau nenagrinėti, apie juos užsiminta labai abstrakčiai. Atsižvelgiant į nutartyje aptartas aplinkybes, teismo priteista nukentėjusiajam V. A. kompensacija neturtinei žalai atlyginti didintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., kolegija nutaria :
Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio pakeisti:
priteisti iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) penkis tūkstančius (5000) litų neturtinei žalai atlyginti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.