- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-09
- Bylos Nr.
- 2A-390-115/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- B. N., P. R.
- Trečiasis asmuo
- VšĮ „Vilniaus butai“
- Advokatai
- Artūras Cibulskas
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-390-115/2009
Teisėjas Gintaras Seikalis Procesinio sprendimo kategorija 50.11.2; 99.9; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. balandžio 9d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,
dalyvaujant ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Olgai Arodz
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1375-294/2008 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės patikslintą ieškinį atsakovams B. N. , P. R. , trečiajam asmeniui VšĮ „Vilniaus butai“ dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti ieškovo ir atsakovo B. N. sudarytą 2007-06-26 nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovus. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2007-06-26 buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Nuomininkas neturėjo teisės subnuomoti patalpos, neturėdamas ieškovo sutikimo. Tretysis asmuo patikrino gyvenamąsias patalpas ir nustatė, kad butas neteisėtai subnuomotas, t.y. jame neteisėtai gyvena P. R. . Paaiškino, kad butas yra socialinės paskirties ir skirtas nuomoti mažas pajamas gaunantiems asmenims ir šeimoms. Pažymi, kad patikrinimo metu atsakovas P. R. buvo įspėtas per nurodytą terminą iš patalpų išsikelti. Jei nuomininkas pažeidė sutarties sąlygas, t.y. subnuomojo patalpas neturėdamas ieškovo sutikimo, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Atsiliepimas
Atsakovas B. N. paaiškino, kad nuomos mokestį bei kitus mokesčius moka laiku, bute pats gyvena. P. R. , jo draugo sūnus, atvyko tik kelias dienas pasisvečiuoti, jam patalpos nebuvo subnuomojamos, jis jokių mokesčių ar mokėjimų nėra mokėjęs.
Atsakovas P. R. nurodė, kad patikrinimo metu su filmavimo kameromis atėjo nepažįstami asmenys, paaiškindami, kad jis neturi teisės naudotis nuomojamu butu. Paaiškino, kad tik kelias dienas pas tėvo draugą, t.y. B. N. apsistojo, jokie civiliniai santykiai (nuomos, panaudos) juos nesieja. Kitą dieną po to įvykio jis išvyko iš minėto buto ir daugiau jame nesilankė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-12-09 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 1280 Lt atsakovo atstovavimo išlaidų. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad priešingai nei teigia ieškovas subnuoma P. R. atžvilgiu neįrodyta. Teismas pažymėjo, kad buto patikrinimo aktas, kuriame nurodoma, jog 2007-11-05 bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas P. R. , dar neįrodo subnuomos. Buto patikrinimo akto pastabose pažymėta, kad P. R. nurodė, jog butą nuomojasi, tačiau toks nurodymas nėra patvirtintas P. R. parašu. Daugiau jokių įrodymų dėl subnuomos teismui nepateikta. Todėl teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, padarė išvadą, kad ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas rašytiniais ar kitais įrodymais (LR CPK 178 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Ieškovas nurodo, kad ieškovas pažeidė nuomos sutartį, nes butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovui buvo suteiktas gyvenimui, o jis jį subnuomojo, t.y. nenaudojo buto pagal paskirtį ir taip pažeidė nuomos sutarties sąlygas. Pažymi, kad tiek nuomos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose, tiek socialinio būsto suteikimo klausimus reglamentuojančiuose aktuose vienareikšmiškai nurodyta, kad negalima be nuomotojo sutikimo net laikinai leisti apsistoti bute pašaliniams asmenims. Šiuo atveju pats atsakovas B. N. apsiliepime pripažino, jog leido apsistoti (pernakvoti) P. R. nuomojame bute. Buto, (duomenys neskelbtini), subnuoma, neturint nuomotojo, t.y. Vilniaus miesto savivaldybės, rašytinio sutikimo, yra neteisėta ir pažeidžia ieškovo interesus (LR CPK 329 str. 1 d., 178 str., 185 str., 265 str. 1 d., 330 str., LR CK 1.5 str., 4.98 str., 6.612 str.). Ieškovas pabrėžė, jog savivaldybių socialinis būstas yra nekomerciniu pagrindu nuomojamos savivaldybių gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas gaunantiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti. Kai savivaldybės socialinis būstas nuomojamas tretiesiems asmenims be savivaldybės leidimo, iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo tikslų ir savivaldybės socialinio būsto paskirties. LR CK 6.611 str. numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas naudoja gyvenamąją patalpą ne pagal paskirtį. Ieškovas mano, kad gyvenamųjų patalpų naudojimas ne pagal paskirtį yra esminis socialinio būsto nuomos sutarties pažeidimas (LR CK 6.217 str.). Pirmos instancijos teismas atmetė ieškinį vadovaudamasis LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad objektyvių įrodymų dėl subnuomos santykių buvimo teismui nepateikta. Tačiau ieškovas mano, kad nurodytos aplinkybės, paremtos LR CK 1.5 str. įtvirtintais principais, nesudaro pagrindo atmesti ieškinį. Teismui buvo pateikti įrodymai - VšĮ „Vilniaus butai“ surašytas gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), 2007 m. lapkričio 5 d. patikrinimo aktas, patvirtinantis, kad atsakovas B. N. nuomojamame socialiniame bute negyvena, o butą subnuomoja P. R. bei įspėjimas dėl neteisėtai užimtos ginčo gyvenamosios patalpos atlaisvinimo (LR CPK 178 str.). Ieškovas mano, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai netaikė LR CK 4.98 str. ir 6.612 str. bei atmetė ieškinį. Teismas visiškai neįvertino pateikto ginčo gyvenamosios patalpos 2007 m. lapkričio 5 d. patikrinimo akto bei įspėjimo, kurie įrodo, kad gyvenamoji patalpa buvo subnuomojama atsakovui P. R. . LR CK 6.612 str. numato, jog asmenys, savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę be nuomos sutarties, iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamojo patalpa jiems nesuteikiama. Kadangi P. R. nors ir buvo įspėtas dėl neteisėtai užimtos ginčo gyvenamosios patalpos atlaisvinimo bei raktų grąžinimo, tačiau raktų negrąžino, tai įrodo, kad atsakovas P. R. ginčo patalpų neatlaisvino ir turi būti iškeldintas teismo tvarka. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad byla nėra sudėtinga, todėl mano, jog pirmos instancijos teismas ieškovo atstovui priteisė per didelę atstovavimo išlaidų sumą.
Atsiliepimas
Atsakovas B. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, įrodančių jog tarp atsakovų B. N. ir P. R. buvo sudaryta subnuomos sutartis. Pažymi, kad patikrinimo aktas neatitinka tikrovės, nes atsakovas P. R. ginčo bute buvo apsistojęs kelioms dienoms kaip B. N. svečias. Nei įstatymas, nei prašoma nutraukti buto nuomos sutartis nenumato draudimo savivaldybės buto nuomininkui šiame bute priiminėti svečius. Atsakovas pažymi, kad ieškovas neteisingai aiškina LR CK 6.611 straipsnio nuostatas, nes šią normą būtų galima taikyti tik tuomet, jeigu butas būtų naudojamas ne gyvenamajai paskirčiai. Dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovas nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai buvo priteistos vadovaujantis LR CPK 99 str. nuostatomis ir LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, todėl suma laikytina pagrįsta, neviršija nustatytų maksimalių įkainių.
Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-12-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį patenkinti. Tretysis asmuo nurodo, kad LR CK 6.611 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jei nuomininkas ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį. 2007-11-05 VšĮ „Vilniaus butai“ darbuotojai, atlikus patikrinimą, nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo subnuomojamas P. R. , t.y. naudojamas ne pagal paskirtį, todėl mano, kad nuomos sutartis su atsakovu turi būti nutraukta, o atsakovas iškeldintas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra atmestas ieškinys nutraukti ieškovo ir atsakovo B. N. 2007-06-26 sudarytą nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovus B. N. ir P. R. iš socialinio būsto, t.y. buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas.
Ieškovas teigia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes atsakovas B. N. jam suteiktą socialinį būstą gyventi pačiam be nuomotojo sutikimo subnuomojo kitam asmeniui ir taip butą naudoja ne pagal paskirtį, pažeisdamas iš esmės nuomos sutarties sąlygas. Socialinio būsto sutarties sąlygų pažeidimą ieškovas įrodinėja 2007-11-05 patikrino aktu, kuriame nurodyta, kad ieškovui suteiktame bute gyvena P. R. , kuris pripažino šio buto subnuomos iš B. N. faktą (b.l., 15-16). Tačiau teismas sprendime nurodė, kad socialinio būsto subnuomos fakto akte O. R. savo parašu nepatvirtino. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas B. N. pripažino, kad jis leido kelias dienas pagyventi pas jį pažįstamam asmeniui, tačiau buto nenuomojo. Šią aplinkybę teisme patvirtino P. R. , kuris taip pat nurodė, kad po patikrinimo bute daugiau nenakvojo(b.l. 133-134). Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė socialinio būsto subnuomos fakto ir savivaldybės ieškinį atmetė.
Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad pateiktas 2007-11-05 surašytas aktas negali patvirtinti socialinio būsto subnuomos fakto, kadangi įrašas pastabose nėra atskirai patvirtintas P. R. parašu, o byloje nėra pateikta daugiau įrodymų, kurie patvirtintų šio asmens gyvenimą bute subnuomos teisėmis. Byloje taip pat nėra ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad socialiniame būste negyventų pats B. N. . Pažymėtina, kad ši aplinkybė nėra nurodyta akte ir nėra pateikta įrodymų kur tokiu atveju gyvena tikrasis buto nuomininkas. Tuo tarpu, kad B. N. gyvena socialiniame būste patvirtina pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 54) ir abiejų atsakovų parodymai teisme. Šios aplinkybės negali paneigti ir B. N. neradimas namuose patikrinimo metu, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu jis privalėjo būti namuose. Kolegija taip pat pažymi, kad nuomojamas ginčo butas yra tik vieno kambario, todėl subnuomoti jį kitam asmeniui atsakovas faktiškai neturėjo galimybės, kadangi pastoviai būtų priverstas gyventi su subnuomininku tame pačiame kambaryje. Tai rodo, kad apelianto argumentai dėl buto subnuomos yra nepagrįsti, o iškeldinti atsakovą P. R. nėra pagrindo, nes jis bute faktiškai negyveno ir po patikrinimo daugiau net nenakvojo. Ieškovas nurodo, kad P. R. gyvena bute, nes negrąžino jam buto rakto. Tačiau raktą jam faktiškai buvo davęs buto nuomininkas B. N., todėl P. R. grąžinti raktą ieškovui neprivalėjo. Tai rodo, kad rakto negrąžinimas ieškovui negali paneigti atsakovų nurodytų aplinkybių, kad P. R. iš buto išėjo kitą dieną po patikrinimo.
Ieškovas nurodo, kad LR CK 6.611 str. numato, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas naudoja gyvenamąją patalpą ne pagal paskirtį. Ieškovas taip pat nurodo, kad savivaldybių socialinis būstas yra nekomerciniu pagrindu nuomojamos savivaldybių gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas gaunantiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti. Todėl suteikto būsto naudojimas ne pagal paskirtį yra esminis buto nuomos sutarties pažeidimas (LR CK 6.217 str.1d.).
Kolegija pažymi, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 str.2d. nurodytus pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio. Iš 2007-06-26 pasirašytos Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 40.6p. matyti, kad sutartis gali pasibaigti, jeigu nuomininkas be nuomotojo raštiško sutikimo subnuomoja turtą arba kitaip leidžia kitiems asmenims juo naudotis. Kaip jau buvo minėta anksčiau, tai socialinio būsto subnuomos faktas nėra įrodytas. Faktiškai yra nustatyta, kad P. R. tikrai 2007 metų lapkričio mėnesį kelias naktis nakvojo socialiniame būste, leidus atsakovui B. N. , kuriam butas suteiktas. Tai rodo, kad norint nutraukti sutartį su atsakovu ir jį iškeldinti iš socialinio būsto, yra būtina konstatuoti, kad B. N. padarytas pažeidimas(leidimas nakvoti kelias naktis bute kitam asmeniui) yra esminis sutarties pažeidimas. Kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad socialinis būstas yra skirtas tik mažas pajamas gaunantiems asmenims ir jų šeimos nariams apgyvendinti. Tačiau kolegija mano, kad vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, numatytais CK 1.5 straipsnyje, ši aplinkybė negali drausti socialiai remtiniems asmenims be nuomotojo sutikimo kelioms naktims apnakvyndinti pas save atvykusius gimines, pažįstamus ir kitus asmenis, jeigu tai nėra susiję su socialinio būsto subnuoma ir naudojimu pagal kitą paskirtį. Tuo pačiu kolegija mano, kad kelioms dienoms atvykę anksčiau nurodyti asmenys negali būti laikomi laikinais gyventojais, apie kurių atvykimą kiekvienu atveju yra būtina pranešti nuomotojui (CK 6.596 str. 1 d.), o nepranešimas galėtų būti laikomas esminiu sutarties sąlygų pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, kad nutraukti su atsakovu socialinio būsto nuomos sutartį dėl ieškovo nurodytų aplinkybių pagrindo nėra. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovo ir atsakovo pasirašyta nuomos sutartis galėtų būti nutraukta kitu įstatymo numatytu pagrindu. Todėl kolegija sprendžia, kad savivaldybės ieškinį pirmos instancijos teismas atmetė pagrįstai ir tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir iš esmės priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).
Ieškovas nesutinka ir su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą, priteistinos vadovaujantis CPK 93, 96, 98 str. Atsakovui šioje byloje yra suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, už kurią iš savivaldybės į valstybės biudžetą yra priteista 1280 Lt. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ši byla nėra didelės apimties ir sudėtinga, todėl priteistas iš savivaldybės atlygintinas valstybei advokato pagalbos išlaidas mažina iki 800Lt. Už teisinę pagalbą apeliacinėje teismo instancijoje, iš ieškovo priteistina valstybei 250Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1375-294/2008 iš esmės palikti nepakeistą, sumažinant iki 800,0Lt iš Vilniaus miesto savivaldybės į valstybės biudžetą priteistas atsakovo atstovavimo išlaidas.
Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės į valstybės biudžetą 250,0Lt atsakovo atstovavimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.