- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-01
- Bylos Nr.
- 1S-143-875/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08526-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis
- Kaltinamasis
- G. M., E. Ž.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamųjų G. M. ir E. Ž. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutarties panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutartimi atmestas kaltinamųjų gynėjo advokato R. Dobrovolskio prašymas dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sujungimo. Nutartyje konstatuota, kad nors bylose nagrinėtini įvykiai ir yra susiję, jose kaltinamuoju patrauktas tas pats nusikalstamas veikas galimai padaręs asmuo, tačiau b. b. Nr. (duomenys neskelbtini) numatoma apklausti net septynis liudytojus, neįtrauktus į b. b. Nr. (duomenys neskelbtini) apklaustinų asmenų sąrašą. Sujungus minėtas baudžiamąsias bylas, šioje byloje procesas užtruktų ilgiau, kas galimai pažeistų kaltinamojo E. Ž. bei nukentėjusiųjų interesą išnagrinėti bylą greičiau ir ekonomiškiau.
Šalies argumentai
2. Skundu kaltinamųjų G. M. ir E. Ž. gynėjas advokatas R. Dobrovolskis prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutartį.
2.1. Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teisme Pakruojo rūmuose nepradėtos nagrinėti baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje gina kaltinamąją G. M. ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje gina kaltinamuosius G. M. ir E. Ž.. Prašyme sujungti bylas buvo nurodęs, kad abiejose bylose yra tie patys liudytojai, įvykiai yra tiesiogiai susiję dėl pasipriešinimo pareigūnams ir G. M. vairavimo neblaiviai, kaltinamieji visiškai prisipažįsta dėl pasipriešinimo, todėl atsižvelgiant į ekonomiškumo principą, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnio nuostatas, įvertinant, jog atskirai nagrinėjant bylas yra sunkinama kaltinamosios G. M. teisinė padėtis ir nepagrįstai didinami proceso kaštai.
2.2. Akcentuoja tai, kad tiek E. Ž. tiek G. M. prisipažįsta iš dalies, nes E. Ž. nesutinka su nustatytu sveikatos sutrikdymo laipsniu, net baigus ikiteisminį tyrimą teikė prašymą papildyti jį gaunant duomenis apie nukentėjusio kojos buvusį sužalojimą iki pasipriešinimo, todėl nėra net svarstytinas klausimas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, analogiška situacija yra susiklosčiusi byloje dėl G. M. vairavimo neblaiviai, jog ji prisipažįsta tik dalyje padarytos nusikalstamos veikos. Akivaizdu, jog abi bylos nebus nagrinėjamos sutrumpintu įrodymų būdu. Vienoje byloje (G. M.) yra nurodyti keturi liudytojai, kurie turi būti apklausti ir byloje dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams, todėl jau dabar akivaizdu, jog vienu metu vykdant dviejų bylų nagrinėjimą bus didinami kaštai, o būtent: byla Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta nagrinėti 2022 m. lapkričio 14 d., o byla Nr. (duomenys neskelbtini)paskirta jau kitą dieną – 2022 m. lapkričio 15 d., taigi dėl iš esmės tuo pačiu metu vykusių įvykiu tie patys proceso dalyviai į teismą rinksis dvi dienas iš eilės, bylas nagrinės skirtingi teisėjai, kas akivaizdžiai didins proceso kaštus ir bus neekonomiška. Byloje nagrinėjamos tos pačios įvykio aplinkybės, todėl nesuprantama ir nesuvokiama, kodėl dėl vieno įvykio reikalingi du atskiri procesai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas
4. Pagal BPK 254 straipsnio 1 dalį teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali šio kodekso 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną. Kada kelios bylos gali būti sujungiamos į vieną, baudžiamojo proceso įstatymai konkrečiai nereglamentuoja ir apie tai sprendžia pats bylą nagrinėjantis teismas. Tačiau pagal galiojančią praktiką teismo sujungiamos bylos, kuriose keli asmenys kaltinami bendrininkavimu vienoje ar keliose nusikalstamose veikose arba kuriose vienas asmuo kaltinamas kelių nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-746/2016). Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-895/2016, dar pažymėta, kad teismas bylos nagrinėjimo metu gali bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną, jeigu tai padeda tas bylas išnagrinėti greičiau.
5. Baudžiamojo proceso paskirties esmei būdingi proceso greitumo, procesinės lygybės, viešumo, teisingo bylos išnagrinėjimo principai. Proceso greitumo reikalavimas įpareigoja tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tiek teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kaip įmanoma greičiau.
6. Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose 2022 m. rugpjūčio 11 d. gauta baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kurioje G. M. kaltinama tuo, kad 2022 m. kovo 12 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 19.20 val., kelyje (duomenys neskelbtini), pavartojusi alkoholinio sidro ir stiprių alkoholinių gėrimų - degtinės, sėdo už automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir, būdama neblaivi, šią transporto priemonę vairavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios automobilių stovėjimo aikštelės, žinodama, kad yra neblaivi ir bandant policijos pareigūnams ją sulaikyti bei vėliau sulaikius, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai – nekoordinuoti judesiai, svirduliavo, nerišli kalba, iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, bei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra, kad žinodama, jog 2020 m. lapkričio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams ir, būdama supažindinta su šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę: 2022 m. kovo 12 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 19.20 val., kelyje (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teismo buvo uždrausta vairuoti kelių transporto priemones, tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Tokiais veiksmais kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.
7.1. Byla paskirta nagrinėti teisėjai R. R.. Kaltinimą palaiko Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė A. M., kurios kaltinamajame akte nurodyta, kad yra galimybė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Susipažinus su teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiais kaltinamosios G. M. parodymais matyti, kad G. M. kaltę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pripažįsta visiškai, pagal BK 243 straipsnį pripažįsta iš dalies.
7. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose 2022 m. rugsėjo 30 d. gauta baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. spalio 28 d. nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kurioje G. M. kaltinama tuo, kad pasipriešino valstybės tarnautojui, t. y., 2022 m. kovo 12 d. laikotarpiu nuo 19.22 val. iki 19.38 val. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, iš automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipus vairuotojai G. M. ir E. Ž., prie jų priėjus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnams: uniformuotam vyresniajam tyrėjui V. A. ir neuniformuotam vyriausiajam patruliui K. M., prisistačius policijos pareigūnais ir parodžius tarnybinį pažymėjimą, reikalaujant G. M. ir E. Ž. nepasišalinti iš įvykio vietos ir laukti kitų atvykstančių pareigūnų, įtarus, kad minėtą automobilį vairavo akivaizdžiai neblaivi G. M., eidama (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą, t. y., stūmė rankomis nuo savęs policijos pareigūną vyriausiąjį patrulį K. M., vieną kartą dešinės rankos kumščiu bandė suduoti policijos pareigūnui K. M. į veido sritį bei kaire koja įspirti, po to tuo mačiu metu, (duomenys neskelbtini) – L. Š. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnams: vyresniajam tyrėjui V. A. ir vyriausiajam patruliui K. M. sulaikius E. Ž., jį laikant prispaustą prie žemės, ji žodžiais reikalavo jį paleisti, priėjo prie policijos pareigūno K. M. iš nugaros pusės ir vieną kartą kumščiu sudavė į viršugalvį ir taip sukėlė fizinį skausmą, ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – odos nubrozdinimą pakaušyje bei sudavė ne mažiau kaip du kartus V. A. į kairės pusės galvos sritį ir taip sukėlė fizinį skausmą, ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – kairės momeninės srities poodinę kraujosruvą, taip pasipriešino valstybės tarnautojams Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniajam tyrėjui V. A. ir vyriausiajam patruliui K. M.. Tokiais veiksmais kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje. E. Ž. kaltinamas tuo, kad tuo pačiu metu ir tomis pačiomis aplinkybėmis pasipriešino valstybės tarnautojui, bei eidamas (duomenys neskelbtini) gatvės panaudojo fizinį smurtą V. A. atžvilgiu: stūmė rankomis jį nuo savęs, ne mažiau kaip keturis kartus spyrė jam į kairės kojos kelią, po to, tuo pačiu metu, (duomenys neskelbtini) bandant policijos pareigūnams sulaikyti, būdamas pargriautas ant žemės muistėsi, mosikavo rankomis ir spyrė iš kojos ne mažiau kaip du kartus policijos pareigūnui V. A. į kairės kojos kelią bei tokiais savo veiksmais V. A. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, taip pasipriešino valstybės tarnautojui - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniajam tyrėjui V. A., tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.
8.1. Byla paskirta nagrinėti teisėjai K. J.. Kaltinimą palaiko Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras G. V., kurio kaltinamajame akte nurodyta, kad nėra galimybės atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Susipažinus su byloje esančiais kaltinamosios G. M. parodymais matyti, kad G. M. pripažįsta, kad nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir bandydama išsilaisvinti iš pareigūno galėjo jam suduoti ir taip sukelti fizinį skausmą, gailisi, tačiau E. Ž. kaltę pripažįsta iš dalies - kad nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, tačiau nepripažįsta, kad pastumdamas galėjo sukelti fizinį skausmą.
8. Kaip matyti iš bylų medžiagos, abiejose bylose kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai dėl tuo pačiu metu, bei toje pačioje vietoje galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, abi baudžiamąsias bylas sieja tie patys kaltinamieji, įrodymų šaltiniai bei jų analizė taip pat tie patys, t. y., kaltinimai G. M. ir E. Ž. pareikšti padarius nusikalstamas veikas vieno ir to paties įvykio metu bei jie abu dalyvavo šiuose įvykiuose tiesiogiai. Svarbu ir tai, kad prie apklaustinų asmenų sąrašo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta 17 liudytojų, iš kurių 9 tie patys asmenys kviestini ir į baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai nurodo advokatas, nesujungus šių baudžiamųjų bylų, procesas užtruktų dėl posėdžių derinimo siekiant apklausti tuos pačius asmenis dėl tų pačių ar susijusių nusikalstamų veikų, tiriant tuos pačius įrodymus. Tai gali pakenkti bylos nagrinėjimo teisme išsamumui, teisingam nusikalstamų veikų aplinkybių nustatymui ir kaltinamų asmenų kaltės klausimo išsprendimui. Sujungus šias baudžiamąsias bylas į vieną, jos bus išnagrinėtos greičiau ir ekonomiškiau, tokiu būdu taip pat bus užtikrintas įstatymo leidėjo imperatyvus nurodymas išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaujantis rungimosi ir teisingo bylos nagrinėjimo principais.
9. Svarbu tai, kad abiejų bylų teisminis nagrinėjimas dar nepradėtas, kaltinamieji neapklausti, jų pozicija teisme neaiški, iš tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad kaltinamieji kaltes pripažįsta ne visa apimtimi, todėl apylinkės teismo argumentai dėl galimumo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, grindžiami tik perspektyvinio pobūdžio išvada ir vertintini kaip prielaidos, kurios nesudaro pagrindo išvadai, kad bylų sujungimas užtruktų ilgiau ir pažeistų kaltinamojo E. Ž. teises, juo labiau, pats kaltinamojo gynėjas prašo sujungti bylas, kuriose abu kaltinamuosius gina vienas ir tas pats gynėjas advokatas R. Dobrovolskis.
10. Pažymėtina, kad bylų sujungimo tikslas – išspręsti baudžiamąsias bylas per kiek įmanomai trumpesnį laiko tarpą. Tačiau baudžiamojo proceso paskirtis yra nusikalstamas veikas atskleisti ne tik greitai, bet ir išsamiai bei tinkamai pritaikant įstatymą, t. y., siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp teisingumo vykdymo ir proceso operatyvumo. Remdamasis baudžiamųjų bylų medžiaga, konstatuotina, kad abi baudžiamąsias bylas sieja tie patys asmenys, įrodymų šaltiniai bei jų analizė. Nesujungus šių baudžiamųjų bylų, procesas užtruktų dėl posėdžių derinimo, siekiant apklausti tuos pačius asmenis dėl tų pačių ar susijusių nusikalstamų veikų. Todėl apeliacinis teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes pažymi, kad bylų sujungimas atitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Atsižvelgiant į tai, kad teisme baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) gauta pirmiau, sujungus baudžiamąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini).
11. Svarbu pažymėti ir tai, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjant baudžiamąją bylą paaiškėtų naujos aplinkybės, kurios akivaizdžiai trukdytų užbaigti teisminį nagrinėjimą ir priimti šioje byloje sprendimą, teismas galės spręsti bylos išskyrimo klausimą, tačiau tik turėdamas tam pakankamus bylos duomenis bei įvertinęs, ar tokio sprendimo priėmimas nepakenks bylos išnagrinėjimo išsamumui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
kaltinamųjų G. M. ir E. Ž. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – kaltinamųjų G. M. ir E. Ž. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio prašymą tenkinti ir sujungti baudžiamąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) į vieną baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.