Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A. (toliau – S. A.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu, skiriant S. A. sumažintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas S. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 3 d. iki 2021 m. kovo 1 d.

Kardomąją priemonę suėmimą nuspręsta palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai, iš S. A. priteisiant 3956,12 (tris tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus dvylika centų) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. A. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. gegužės 3 d., nuo 0.00 val. iki 3.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sukėlęs žodinį konfliktą su L. B., tyčia vieną kartą dūrė nenustatytu virtuviniu peiliu L. B. į krūtinę ir padarė jam krūtinės ląstos priekinės sienos žaizdą su širdies perikardo ir kairiojo skilvelio pažeidimu, tokiu būdu sunkiai sutrikdė L. B. sveikatą.

3. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis S. A. ir jo gynėja advokatė J. J. sutiko su apeliacinio skundo motyvais, prašė jį tenkinti, sumažinti nuteistajam skirtą bausmę arba jos vykdymą atidėti BK 75 straipsnio pagrindu. Prokuroras, nesutikdamas su pateikto apeliacinio skundo motyvais, prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. A. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijamas jo veiksmų juridinis vertinimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje, neturi pagrindo, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinamas. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. A. paskirta bausme, teigiant, jog ji yra per griežta, prašant ją sušvelninti.

5. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė.

6. Tuo tarpu įvertinus S. A. skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę, jos rūšį bei dydį, atsižvelgiant į nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą bei padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad S. A. skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl švelninti ją remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

7. Bylos duomenims, S. A., veikdamas tiesiogine tyčia, įvykdė vieną sunkų baigtą nusikaltimą, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo L. B. sveikata. Svarbu tai, kad šis nusikaltimas S. A. nebuvo pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamą veikų padarymą jis buvo teistas ne kartą. Nors, kaip teisingai pažymėta ir nuteistojo apeliaciniame skunde, vien tik buvę S. A. teistumai, įvertinus dar ir tai, kad visos praeityje nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos jam dar būnant nepilnamečiu, negali nulemti griežčiausios bausmės skyrimo kaltininkui, tačiau ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis neabejotinai vertinama kaip asmenį charakterizuojanti aplinkybė, ir be kitų duomenų, į kuriuos atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą, todėl šių duomenų ignoravimas, sprendžiant asmeniui paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumo bei proporcingumo klausimą, negalimas.

8. Ankstesni nuteistojo teistumai, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumas bei ciniškos S. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – be jokios aiškios dingsties, tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju metu, dūrė jam peiliu į gyvybiškai svarbią nukentėjusiojo kūno vietą (krūtinę), tokiu būdu, sukeldamas pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines S. A. nuostatas, jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, kad jo delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos įvykdymas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Akivaizdu, kad net ir ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais S. A. atžvilgiu taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas) ar jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, nebuvo pakankamos siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja ir savo tikslų laisvėje nesiekia teisėtais būdais ir priemonėmis. Net ir realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas pataisos įstaigoje jokios teigiamos įtakos S. A. elgesiui neturėjo. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę, 2019 m. lapkričio 29 d. nuteistasis buvo paleistas iš Alytaus pataisos namų ir praėjus vos kiek daugiau nei pusei metų jis padarė naują skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (teistumui neišnykus), kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį S. A. nepavyksta, o tai vėlgi jį charakterizuoja labiau neigiamai. Juo labiau, kad jo daromos nusikalstamos veikos savo pobūdžiu sunkėja.

9. Šios išvados kontekste įvertintina ir tai, kad praeityje nuteistasis S. A. buvo ne tik teistas, bet ir baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už tai, kad būdamas nepilnametis vartojo narkotines ir/ar psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK) 44 straipsnio 2 dalis), o skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kas buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis negeba kritiškai vertinti savo praeityje buvusio neteisėto elgesio, jokių pastangų jo korekcijai nededa, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju, taikant jam švelnesnę bausmę, asmuo laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

10. Šios išvados kontekste svarbu ir tai, kad būdamas jauno amžiaus, turėdamas vos pradinį išsilavinimą, nuteistasis S. A. būdamas laisvėje niekur nesimokė ir įgyti išsilavinimo, padėsiančio jam įsitvirtinti darbo rinkoje, nesiekė. Nors, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, išėjęs į laisvę po laisvės atėmimo bausmės atlikimo S. A. vertėsi individualia veikla, ką patvirtina ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, tačiau vien tik šis faktas nesudaro pagrindo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jam skirtą bausmę, kadangi darbo turėjimas nesustabdė nuteistojo nuo nusikalstamo elgesio, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju tai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo galimo neteisėto elgesio ateityje. Juo labiau, jog sprendžiant iš LITEKO sistemoje esančių duomenų, nuteistasis yra dirbęs ir praeityje, tačiau, jokios teigiamos įtakos jo elgesiui tai neturėjo, nuo 2014 m. iki 2016 m., dar būdamas nepilnametis, S. A. jau buvo teistas 5 kartus.

11. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai dėl jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailesčio padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Ši aplinkybė skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į ją buvo atsižvelgta skiriant S. A. vos kiek didesnę nei BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, ją BK 64¹ straipsnio pagrindu dar ir sumažinant vienu trečdaliu. Vertinti šią aplinkybę pakartotinai ir dar labiau sušvelninti asmeniui skirtą bausmę, nėra pagrindo. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo teiginiai dėl jo įsipareigojimo atlyginti turtinę žalą Kauno teritorinei ligonių kasai. Šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, todėl pasikliauti vien tik jokiais nepagrįstais nuteistojo teiginiais dėl jo įsipareigojimo atlyginti turtinę žalą, ir remiantis šia aplinkybe sušvelninti jam skirtą bausmę, vėlgi nėra pagrindo.

12. Nors nuteistojo apeliaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas nukentėjusiojo pozicijai, nurodant, kad jis slėpė tikrąsias įvykio aplinkybes, civilio ieškinio nuteistajam nereiškė, kas, pasak S. A., lėmė neteisėto ir nepagrįsto procesinio sprendimo dėl jam paskirtos bausmės priėmimą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie duomenys jokios reikšmės nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimui neturi. Be to, sprendžiant iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo L. B. parodymų visumos, asmuo nuosekliai ir detaliai papasakojo vertinamo įvykio aplinkybes, nurodė jam durtinį sužalojimą peiliu padariusį asmenį – S. A., todėl tvirtinti, jog jis slėpė tikrąsias vertinamo įvykio faktines aplinkybes ar juo labiau melavo, nėra pagrindo.

13. Atsižvelgiant į išdėstytą, vertinti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę kaip aiškiai per griežtą, nėra pagrindo. Ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Priimant tokį procesinį sprendimą svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

14. Aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste nuteistojo S. A. gynėjos apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išreikštas prašymas atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip pat atmestinas. Kaip numatyta BK 75 straipsnio 3 dalyje, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą skundžiamu nuosprendžiu S. A. buvo pripažintas kaltu, patenka į BK XVIII skyrių, todėl taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra galimybės. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad tokios galimybės įstatymų leidėjas asmeniui, padariusiam BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nenumatė.

15. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

16. 2021 m. balandžio 26 d. Kauno apygardos teisme gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 225 (du šimtus dvidešimt penkis) eurus, ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam S. A. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

17. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

18. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliaciniu skundu nuteistasis išreiškė pageidavimą dalyvauti teismo posėdyje, todėl rašytinis jo apeliacinio skundo nagrinėjimas, nedalyvaujant gynėjui, nebuvo galimas. Be to, jokių duomenų apie nuteistojo S. A. finansinę padėtį byloje nėra, jų nepateikė ir apeliantas, todėl konstatuoti jo sunkią finansinę padėtį, dėl kurios asmuo nesugebėtų sumokėti iš jo priteistinų išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, pagrindo nėra.

19. Dėl išdėstyto, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 225 (du šimtus dvidešimt penkis) eurus, ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam S. A. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinamas, iš nuteistojo S. A. valstybės naudai priteisiant 225 (du šimtus dvidešimt penkis) eurus valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. A. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš S. A. valstybei 225 (du šimtus dvidešimt penkis) eurus valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.