Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr.1A-457-493/2011

2011 m. lapkričio 18 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, išteisintųjų gynėjams advokatams Ramutei Budrytei, Vaclovui Kaminskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. U. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-01 nuosprendžio, kuriuo D. D. pagal LR BK 155 str. 1 d., 187 str. 1 d., 148 str. išteisintas, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių;

M. S. pagal LR BK 140 str. 1 d. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. ir M. S. pirmosios instancijos teismo buvo išteisinti dėl kaltinimų tuo, kad 2008-08-20 d. apie 10.30 val. nukentėjusiajam D. U. pastačius automobilį "MERCEDES BENZ" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie picerijos „Jazz“, esančios Taikos pr. 141, sugrįžus po 30 min. nukentėjęs automobilio nerado. Paskambinus į policiją sužinojo, kad automobilis gali būti aikštelėje, esančioje Taikos pr. 116 A. Atėjęs į aikštelę, pamatė savo automobilį. Į aikštelę atvykęs pareigūnas A. U. paaiškino, kad automobilį pastatė prie geltonos juostos, surašė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, paskyrė 100 litų baudą ir išvažiavo. Jokio priverstinio automobilio nutransportavimo dokumento nebuvo. Nukentėjusysis norėjo išvažiuoti iš aikštelės, bet UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje buvęs darbuotojas D. D. pareikalavo sumokėti jam 190 litų, nes kitaip neatiduos jo automobilio. Nukentėjusysis paprašė, kad D. D. jam parodytų priverstinio nutransportavimo aktą, bet jis tokio dokumento neturėjo. Tuomet nukentėjusysis atsisėdo į automobilį ir norėjo išvažiuoti iš aikštelės. Privažiavus prie išvažiavimo, iš priekio pribėgo D. D. ir keikdamasis necenzūriniais žodžiais alkūnėmis ir kumščiais pradėjo daužyti per jo automobilio variklio dangtį, neleisdamas jam išvažiuoti.

Šiais kaltinamojo D. D. žodžiais ir veiksmais nukentėjusysis buvo įžeistas, buvo sulankstytas jo automobilio variklio dangtis, suvaržyta jo laisvė, tuo D. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 155 str. 1 d.,187 str. 1 d. , 148 str.

Tuo pat metu, toje pačioje vietoje, pribėgęs kitas darbuotojas, kaltinamasis M. S., atidaręs vairuotojo dureles, sugriebė rankomis nukentėjusiajam už kaklo ir pradėjo traukti. Šiais savo veiksmais nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, t.y. buvo kaltinamas pagal LR BK 140 str.1 d.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistųjų gynėjus, prašiusius nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

LR BK 2 str. 3 d. nustatyta, jog asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir, jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena iš įstatyme nustatytų kaltės formų.

Nagrinėjamu atveju tik suvoktas ir sąmoningas t.y. tyčinis baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. LR BK 2 str. 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai visuma baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą. Jei veikoje nėra bent vieno iš tokių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių. Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir, nešališkai ištyręs visas bylos aplinkybes bei jų visetą, priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą išteisinamąjį nuosprendį, kuriame padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo D. U., liudytojų G. S., M. A. parodymais nukentėjusiojo įrodinėjamos aplinkybės jokiais kitais neginčytinais įrodymais neparemtos.

Liudytojas G. K. S. parodė, jog įvykio dieną aikštelėje matė nukentėjusįjį, kuris ruošėsi išvažiuoti, buvo užvedęs variklį. Vyresnis aikštelės darbuotojas buvo sugriebęs vairuotojui už kaklo dviem rankomis iš priekio pro pravirą vairuotojo langą, o jaunesnysis tuo metu stovėjo priekyje, jis trenkė su alkūne, tačiau nei vienas nesulaikė vairuotojo ir vairuotojas išvažiavo. Mašinos sugadinimų jis nepastebėjo. Taip suprato, kad nukentėjusysis nelabai nori mokėti baudą.

Liudytojas M. A. parodė, jog aikštelėje matė du žmones prie „Mercedes Benz“. Vienas daužė automobilį, kitas bandė vairuotoją ištraukti. Neištraukė. Vairuotojas neišlipo, nuvažiavo, nesutrukdė jam išvažiuoti. Matė kaip vyresnio amžiaus kaltinamasis už rankų ar kaip kitaip laikė nuketėjusįjį. Iš tolo žiūrėjo, dabar tiksliai neprisimena, mano, greičiausiai už rankų laikė. Kad vairuotoją smaugtų, tokių dalykų nematė. Matė kaip kitas asmuo daužė per mašią ir su kumščiu, ir su alkūne. Per kapotą daužė. Ar liko žymės, negali pasakyti. Sužalotų žmonių, sugadintų automobilių nematė.

Iš paminėto, akivaizdu, kad šių liudytojų parodymų nepakanka, o netikėti kitais objektyviais, įrodymų visumoje ištirtais bylos duomenimis, teismas neturėjo jokio pagrindo. Tad, nustatęs šias aplinkybes bei ištyręs visus objektyvius bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai dėl įvykio aplinkybių konstatavo, kad įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių D. D. ir M. S. kaltę padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nėra, bei todėl pagrįstai D. D. ir M. S. išteisino.

Atsižvelgiant į išdėstytą, tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nukentėjusiojo D. U. apeliacinį skundą atmesti.