Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Danisevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, profesinio išsilavinimo, vedęs, teistas 2000-10-25 pagal BK 225 str. 2 d (BK, galiojusio iki 2003-05-01 red.), - l/a 1 m. 6 mėn., taikytas BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., teistumo neturi,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

V. M., gimęs 1993 m. sausio 9 d. Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, a/k (duomenys neskelbtini), lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) fakulteto 1-o kurso studentas, nevedęs, neteistas,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 135 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2010 m. spalio 10 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinės aikštelėje, tarp antro ir trečio aukštų, asmeninio konflikto metu, peiliu, kurį gavo iš savo sūnaus V. M., tyčia dūrė Š. I. du kartus į kairės rankos dilbį ir vieną kartą į nugaros sritį, padarydamas nukentėjusiajam kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą, lydimą plaučio pažeidimo, durtines-pjautines kairio dilbio žaizdas, o dėl kiauryminės durtinės-pjautinės nugaros žaizdos, lydimos plaučio pažeidimo, Š. I. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

V. M. 2010 m. spalio 10 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinės aikštelėje, tarp antro ir trečio aukštų, padavė savo tėvui R. M. peilį, kuriuo R. M. asmeninio konflikto metu tyčia dūrė Š. I. du kartus į kairės rankos dilbį ir vieną kartą į nugaros sritį, padarydamas nukentėjusiajam kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą, lydimą plaučio pažeidimo, durtines-pjautines kairio dilbio žaizdas, tokiu būdu, pateikdamas priemonę – peilį, padėjo R. M. padaryti sunkų nusikaltimą, nes dėl kiauryminės durtinės-pjautinės nugaros žaizdos, lydimos plaučio pažeidimo, Š. I. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Byloje esančioje Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G311/10 (12) konstatuota, kad Š. I. padaryti šie sužalojimai: kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda, lydima plaučio pažeidimo, durtinės-pjautinės kairio dilbio žaizdas, o dėl kiauryminės durtinės-pjautinės nugaros žaizdos, lydimos plaučio pažeidimo, Š. I. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku aštriu duriančiu – pjaunančiu daiktu, tai yra kaip peiliu, taip ir panašias savybes turinčiu kitu daiktu, šiuos sužalojimus pats Š. I. pasidaryti nugriūdamas ir atsitrenkdamas į duriančius daiktus, negalėjo, tai patvirtina sužalojimų išsidėstymas skirtingose kūno vietose ir plokštumose, objektyviai yra užsifiksavę trijų smūgių pėdsakai (1t.b.l.21-22).

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini) prie namo trečios laiptinės ant plytelių rastos dėmės, panašios į kraują, tokios pat dėmės rastos prie pirmos laiptinės, ant buto Nr. 9 durų bei tako iki PSPC „Kedhema (1t.b.l.3-11). Iš byloje esančių liudytojų parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad I. I. parodė vietą savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), tarpduryje, iš kurios matosi laiptinės aikštelė tarp antro ir trečio aukštų bei parodė, kur buvo sužalotas Š. I. (2t.b.l.9-12), R. T. ir S. T. parodė vietą ketvirtame namo aukšte, iš kurios jos stebėjo konfliktą tarp R. M. ir Š. I. ir matė laiptinės aikštelę tarp antro ir trečio aukštų (2t.b.l.14-17,19-22). Iš byloje esančios Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo 2010-12-03 nutarties matyti, kad buvo leista panaudoti baudžiamojoje byloje Nr. 66-100968-10 informaciją, surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 66-1-00757-10 pasiklausant Š. I. pokalbius telefonu Nr. 8 630 53386 nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. iki 2010 m. spalio 20 d. (1t.b.l.58). Byloje yra ikiteisminio tyrimo Nr. 66-1-00757-10 pokalbių suvestinės pagal 2010-12-03 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartį pagal LR BK 162 str. leisti panaudoti baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-00968-10 surinktą informaciją pagal LR 154 str. (1t. b.l.59-80).

Byloje išanalizuotų įrodymų visuma patvirtina, kad R. M. ir V. M. padarė nusikaltimą, kuriuo kaltinami. Kaltinamieji R. M. ir V. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje dėl nusikaltimo, kuriuo kaltinami, padarymo kaltės nepripažino. Teismas abiejų kaltinamųjų parodymus laiko neobjektyviais ir vertina kritiškai, kaip jų pasirinktą gynybos būdą, atsižvelgus į tai, kad jų parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nevisiškai vienodi, taip pat neatitinka kitiems teisiamajame posėdyje ištirtiems įrodymams. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. M. parodė, kad jam su sūnumi išėjus į laiptinę, joje buvo ant laiptų pribėgę kraujo (1t.b.l.102), teisiamajame posėdyje to nenurodė, teigdamas, kad su sūnumi išėję į laiptinę, nieko nematė. Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, parodė, kad apie 13 val. atėjus tėvui į kambarį, pastebėjo, kad jo veidas sumuštas ir lygtai iš nosies bėgo kraujas, kas vyko laiptinėje ar lauke tėvas jam nieko neaiškino, pamatęs sumuštą tėvą labai išsigando, išbėgęs į laiptinę, ant laiptų pamatė kraują, pamanęs, kad tai tėvo kraujas, nusprendė jį išvalyti (1t.b.l.88), taigi, nenurodė, kad su tėvu R. M. buvo nusileidęs į pirmą aukštą pasižiūrėti, ar nieko neatsitiko jo motinai, bei kad matė, jog ten jo tėvui pradėjo smarkiai bėgti kraujas, tuo tarpu teisiamajame posėdyje parodė, kad į laiptinę su tėvu ėjo jam pasakius, kad reikia eiti pasižiūrėti, ar nieko neatsitiko mamai, apie ant laiptų matytą kraują nemini, nurodydamas, kad kraujas R. M. smarkiau pradėjo bėgti jiems nusileidus į pirmą aukštą. V. M. negalėjo iš esmės ir įtikinamai paaiškinti savo parodymų nevienodumo, parodymų skirtumą aiškindamas tuo, kad gal tyrėjui ne taip pasakė, kodėl taip atsitiko, nežino, kai kurių aplinkybių nenurodė, nes nemanė, kad jos reikšmingos. Teismas tokius kaltinamojo aiškinimus nelaiko įtikinamais ir objektyviais. Nors kaltinamieji R. M. ir V. M. kaltės nepripažįsta, jų kaltė pilnai įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Tai, kad laiptinėje kilo konfliktas tarp R. M. ir nukentėjusiojo, teisiamajame posėdyje patvirtino liudytoja I. I., nurodžiusi, kad jos vyrui Š. I. išėjus į laiptinę parūkyti, stovėdama savo buto koridoriuje išgirdo R. M. sakant „nusibodai su savo muzika“, tai iš dalies patvirtina ir nukentėjusiojo Š. I. teisiamajame posėdyje perskaityti ir jo pilnai patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, jog jis nurodė girdėjęs frazę „atsibodai su muzika“. Liudytoja I. I. taip pat patvirtino, kad ir iki įvykio yra buvęs konfliktas su R. M. dėl per garsiai leidžiamos muzikos. Liudytojos I. I. parodymais, po R. M. pasakytų žodžių apie muziką, žiūrėdama pro savo buto durų akutę matė, kad R. M. trenkė kumščiu Š. I., pastarasis susvyravo, pasakė „ką čia darai“, jie abu susigrūmė, iš pradžių grumtynės vyko jų aukšte, paskui jie nusileido žemiau, ji savo buto durų atidaryti negalėjo, nes jas lyg kažkas laikė, vėliau, kiek pravėrusi duris, pamatė iš savo buto išbėgantį ir išsinešantį peilį V. M., matė, kad jis perdavė peilį R. M., dar daugiau pravėrusi duris, matė, kaip R. M. smogė jos vyrui peiliu iš viršaus į kairį petį ir dar du kartus į ranką, tai buvo aikštelėje tarp 1-o ir 2-o aukštų, kairėje pusėje, nusileidus laiptais. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos I. I. parodymais, nes jos parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių teisiamajame posėdyje atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, byloje nėra jokių duomenų, kad ji turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamuosius ar jiems kerštauti, kaltinamasis R. M. patvirtino iki įvykio I. I. nepažinojęs. Teismas daro išvadą, kad I. I. turėjo galimybę matyti, kaip V. M. iš savo buto išnešė peilį, kadangi, kaip matyti iš jos teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tuo metu savo buto duris ji buvo ne atidariusi, o tik kiek pravėrusi, tik vėliau jas pravėrė daugiau. I. I. parodymai dėl R. M. Š. I. peiliu suduotų smūgių skaičiaus – trijų smūgių, ir vietų, į kurias jie buvo suduoti, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje sutampa. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad Š. I. objektyviai užsifiksavę trijų smūgių pėdsakai, nurodytas sužalojimų padarymo būdas, sužalojimų pobūdis ir jų lokalizacija taip pat iš dalies patvirtina I. I. parodymus dėl R. M. Š. I. peiliu suduotų smūgių skaičiaus ir vietų, į kurias jie buvo suduoti. Parodymų patikrinimo vietoje metu I. I. parodė, kaip ji buvo pradariusi buto duris, vietą, iš kurios stebėjo konfliktą, vykusį tarp trečio ir antro aukšto, nurodė, kad matė, kaip R. M. peiliu sužalojo Š. I. ir parodė vietą, kurioje Š. I. buvo sužalotas (2t.b.l.9-12). Teismui nėra pagrindo daryti išvados, kad I. I. įvykio aplinkybes nurodė taip, kaip jai pasakojo nukentėjusysis, kadangi iš teisiamajame posėdyje perskaitytų nukentėjusiojo parodymų matyti, kad po išėjimo į laiptinę jis tiksliai aplinkybių nepamena, išskyrus frazę „atsibodai su muzika“, nes po konflikto buvo sužeistas, atsipeikėjo tik ligoninėje, kur jam jo žmona pasakojo, kad matė, jog laiptinėje jį užpuolė kaimynas iš 10-o buto, o jis pats to patvirtinti negali, nes neatsimena. Teismas laiko pagrįstu ir visiškai įtikinamu I. I. aiškinimą, kad ji ikiteisminio tyrimo metu tuoj po įvykio nenurodė, kad tuo metu bute buvo ir A. V. dėl didelio susijaudinimo po įvykio, taip pat jo nepakvietė vykstant muštynėms dėl patirto šoko ir nežinojimo ką daryti, nes kažkas laikė jos buto duris. Tai, kad I. I. po įvykio buvo šoke ir nelabai suprato, kas vyksta, patvirtino liudytojos R. T. ir S. T. Teisiamajame posėdyje duotais liudytojos R. T. parodymais, ji 2010 m. spalio 10 d. apie 11.40 val. būdama savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 5-ame aukšte, laiptinėje išgirdusi didelį triukšmą, su dukra S. išbėgo į laiptinę, nusileido vienu aukštu žemiau tarp 4-o aukšto ir dar keliais laipteliais žemiau link 3-o aukšto ir pamatė prie Š. I. buto durų grumiantis ir mosikuojant rankomis kaimynus Š. I. ir R. M., matė, kad V. M. greitai įbėgęs į savo butą ir lyg slėpdamas išnešė apie 40 cm ilgio peilį, kurį, kaip ji spėjo, perdavė savo tėvui R. M., viskas vyko labai greitai, ji labai išsigando ir bėgo į savo butą kviesti policijos, lipdama laiptais girdėjo žodžius „paštyrinau“, tai suprato kaip „pripjoviau“, bei kad reikia kviesti greitąją pagalbą, kurią per du kartus kvietė jos dukra S., nuo triukšmo laiptinėje iki jos grįžimo į savo butą praėjo 2-3 min., vėliau pro langą kieme matė garsiai šaukiantį suklupusį ir rankomis kairę pusę užsiėmusį Š. I., jam esant jau prie poliklinikos durų, matė prie jo juodai apsirengusį vaikiną bei kaip atvažiavusi greitoji pagalba nukentėjusįjį išvežė. Maždaug po 20 min. su dukra nuėjusi į Š. I. butą, rado labai išsigandusią Š. žmoną, su kuria apie įvykį nekalbėjo, tik pasakė, kad jai reikia važiuoti į ligoninę, po to su I. I. kalbėjosi gal po savaitės, ar su ja kalbėjosi apie tai, ką matė, nežino, vėliau, su dukra sužinojusios, kad Š. I. žmona kreipėsi dėl įvykio ir vyksta procesas, jos abi savanoriškai davė parodymus, kadangi matė įvykį. Tyrėjas E. M. pirma apklausė ją, tuo metu jos dukra laukė koridoriuje, o jai išėjus iš kabineto, įėjo jos dukra. Liudytojos S. T. parodymais, 2010 m. spalio 10 d. būdama namuose, laiptinėje išgirdusi triukšmą bei nukentėjusiojo balsą, „prašau, baik“, „nereikia“, su mama išėjo pažiūrėti, kas vyksta. Nusileidusi aukštu žemiau, pasilenkusi žiūrėdama žemyn, stovėdama likus dviems laipteliams iki 4-o aukšto, matė tarp 2-o ir 3-o aukštų stumdantis ir grumiantis Š. I. ir R. M., matė prie nukentėjusiojo buto durų stovintį V. M., kuris, kaip spėja, buvo užrėmęs nukentėjusiojo buto duris, taip pat matė, kad V. M. vienu metu įbėgo į savo butą ir po kelių sekundžių iš jo išbėgo už nugaros laikydamas peilį, palei sieną leidosi žemyn, ir, kaip suprato, padavė peilį R. M., momento, kaip V. M. padavė peilį tėvui, nematė, bet tai, kad perdavė peilį, jai buvo suprantama iš tolimesnių veiksmų, nes pamačiusi V. M. nešant peilį, suprato, kad „kažkas bus“, bėgo skambinti policijai, prie savo buto durų išgirdo R. M. surinkant „padūriau“ ar „paštyrinau“. Viskas vyko greitai – kelias minutes, daugiau žmonių, be nurodytų asmenų, laiptinėje nematė, keletą kartų skambino į greitąją, nes nukentėjusysis lauke šaukėsi pagalbos, matė nukentėjusįjį bėgant link 3-os laiptinės ir prie poliklinikos, kur atvažiavo greitoji. Po įvykio jai su mama nuėjus pas nukentėjusiojo žmoną, pastaroji buvo šoke, nelabai susigaudė, kas vyksta. Kitą dieną kaimynė iš 1-o aukšto sakė mačiusi M. plaunant laiptinėje kraują, ji pati taip pat matė laiptinėje kraują. Po kelių dienų paklaususios I. I. apie nukentėjusiojo sveikatą ir sužinojusios, kad vyksta byla, bei pas kokį tyrėją ji yra, abi su mama nusprendė duoti parodymus, I. I. duoti parodymus jų neprašė. Tyrėjas pirmą apklausė mamą, o ji tuo metu buvo koridoriuje. Liudytojų R. T. ir S. T. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa tarpusavyje, iš esmės atitinka jų ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, taip pat atitinka liudytojos I. I. ir G. P. parodymams. Teismui nėra pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais ar laikyti jų neobjektyviais, kadangi abi liudytojos patvirtino, kad kaltinamieji yra jų kaimynai, jokių konfliktų ar piktumų tarp jų nėra buvę, taigi, darytina išvada, kad liudytojos neturėjo jokio pagrindo kerštauti kaltinamiesiems ar juos apkalbėti. Liudytojos R. T. ir S. T. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo metu, parodžiusios vietas, kur jos stovėjo laiptinėje įvykio metu ir iš kur stebėjo įvykį (2t.b.l.14-17,19-22). Liudytojas E. M. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad šioje byloje jis apklausė nukentėjusįjį, liudytojus, atliko parodymų patikrinimą vietoje su liudytojomis R. T. ir S. T., kurios nurodė mačiusios Š. I. laiptinėje grumiantis su vienu iš kaltinamųjų, matė, kaip kitas kaltinamasis atnešė peilį, parodymų patikrinimo vietoje metu rodė, kur kiekviena iš jų konkrečiai stovėjo, iš kurios vietos matė įvykį, parodė, kad buvo persisvėrusios, jis stovėdamas liudytojų nurodyta poza fotografavo, jam matėsi aikštelė tarp antro ir trečio aukštų, jis mano, kad liudytojos turėjo galimybę matyti įvykį. Teismas advokato S. B. pateiktų ir aprašytų fotonuotraukų negali vertinti kaip įrodymų, paneigiančių liudytojų R. T. it S. T. parodymus dėl galėjimo matyti įvykio detales, nes šių liudytojų parodymai, patikrinti parodymų patikrinimo vietoje metu, rodo, kad objektyvių kliūčių matyti įvykį liudytojoms nebuvo. Teismas neturi pagrindo manyti, kad liudytojos R. T. ir S. T. ikiteisminio tyrimo metu paliudijo tai, ką buvo girdėjusios iš I. I., kadangi abi liudytojos teisiamajame posėdyje tai kategoriškai paneigė, nurodžiusios, kad jos apie įvykio aplinkybes su I. I. nekalbėjo, paliudijo sužinojusios apie pradėtą ikiteisminį tyrimą savo noru, kadangi buvo mačiusios įvykį, S. T. patvirtino, kad I. I. duoti parodymų jų neprašė. Teismui nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojos R. T. ir S. T. buvo apklaustos girdint viena kitos parodymus, kadangi abi minėtos liudytojos teisiamajame posėdyje kategoriškai patvirtino, kad jos tyrėjo E. M. buvo apklausiamos atskirai, tai teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojas E. M.. Atsižvelgus į tai, kad I. I. ir R. T. bei S. T. įvykį stebėjo iš skirtingų laiptinės aukštų ir vietų, darytina išvada, kad jos skirtingai matė kaltinamojo V. M. peilio išnešimo iš savo buto ir jo perdavimo R. M. aplinkybes. Atsižvelgus į tai, kad kaip patvirtino liudytojos R. T. ir S. T., įvykis vyko labai trumpai, taip pat akivaizdu, kad I. I. R. T. ir S. T. matytos įvykio aplinkybės neabejotinai sukėlė joms didelį išgąstį ir šoką, tai patvirtino visos trys liudytojos, natūralu, kad įvykio metu R. T. ir S. T. nepastebėjo I. I., o I. I. – jų, nurodžiusi, kad tuo metu jai nerūpėjo, ar dar kas nors buvo laiptinėje. Darytina išvada, kad dėl nurodytų priežasčių minėtos liudytojos taip pat negalėjo itin detaliai įsidėmėti visų įvykio aplinkybių, todėl ir negali labai smulkiai jų nurodyti. Liudytojos G. P. parodymais, 2010 m. spalio 10 d. būdama savo buto virtuvėje, viršuje išgirdo didelį bruzdesį, po to išgirdo beldimą į jos ir kaimynų butų duris, spiegimą, šaukimą iškviesti greitąją pagalbą, su atėjusia nepažįstama mergina, kaip ji mano – praeive, telefonu kvietė greitąją pagalbą, po to matė skuduru valantį kraują laiptinėje išsigandusį kaimyną R. M., kuriam ji patarė nevalyti kraujo prie jos durų, nes atvažiuos policija, jos paklaustas, kas atsitiko, R. M. pasakė, kad sužeistas kaimynas Š., kas paneigia G. M. tvirtinimą, kad jis apie nukentėjusiojo sužalojimą sužinojo tik policijoje, sulaikius jo sūnų. Vėliau, atidariusi langą, matė Š. I. ir du vaikinus, kurių vienas laikė Š., o kitas šaukė „kur ta greitoji“, matė, kad atvažiavo greitoji ir Š. išvežė. Liudytojos G. P. parodymus teismas laiko objektyviais, ji nurodė, kad su kaltinamaisiais santykių nepalaiko, R. M. taip pat patvirtino, kad šios kaimynės nepažįsta, nes ji neseniai atsikėlė gyventi. Liudytojo A. V. parodymais, 2010 m. spalio 10 d. jis, būdamas nukentėjusiojo bute, išgirdęs triukšmą laiptinėje, priėjęs prie buto durų, bandė jas atidaryti, bet durys dėl jam nežinomų priežasčių neatsidarė, tuo metu nukentusiojo žmona Ieva buvo kažkur šalia jo, pažiūrėjęs pro langą ir nieko nepamatęs, vėl priėjęs prie durų, jas pravėrė, išbėgo į laiptinę, kurioje pamatęs kraują, sekdamas jo pėdsakais, nuėjo prie sveikatos priežiūros centro, kur pamatė sužeistą nukentėjusįjį, spausdamas jo žaizdą, bandė sulaikyti kraujavimą, vėliau greitoji pagalba nukentėjusįjį išvežė į ligoninę. Prie sveikatos priežiūros centro jis su Š. buvo vienas, daugiau žmonių nebuvo, nei tuo metu, nei vėliau, kalbantis telefonu, Š. nesakė, kas jį sužalojo, nes pats to nežinojo. Teismas mano, jog vien aplinkybė, kad A. V. nurodė, jog prie nukentėjusiojo, buvusio prie sveikatos priežiūros centro, jis buvo vienas, daugiau žmonių nebuvo, o liudytoja G. P. nurodė toje vietoje prie nukentėjusiojo mačiusi du vaikinus, dar neduoda pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, kadangi nė vienas iš liudytojų nenurodė tikslaus laiko, kada jie matė nukentėjusįjį prie sveikatos priežiūros centro, o tai galėjo būti skirtingu laiku, be to, iš liudytojos R. T. parodymų matyti, kad gatvėje prie Š. I. buvo priėję praeiviai. Liudytojo A. J. parodymais, 2010 m. spalio mėnesį Š. I. telefonu jam pasakė, kad guli ligoninės reanimacijos skyriuje, jam jį aplankius, nukentėjusysis pasakė, kad jį kažkas užpuolė, kas tai padarė, nesakė, nes pats to nežinojo, taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nukentėjusysis sakė, kad konfliktavo su savo kaimynu, kokiu, nenurodė. Teismas remiasi visų nurodytų liudytojų parodymais, kadangi esminių prieštaravimų tarp jų nėra, jie netgi papildo vieni kitus. Iš byloje esančios pokalbių suvestinės (1t.b.l.59-80) matyti, kad nukentėjusysis, kalbėdamas telefonu su pašnekovais, kai kuriems jų nurodė, kad kaimynas, kurį įvardino kaip R., jį perdūrė peiliu, kurį padavė sūnus V. Įrodymais yra pripažįstami duomenys, atitinkantys BPK 20 str. reikalavimus. Teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu renkant įrodymus nebuvo pažeisti nei BPK 20 str. nei BPK 162 str. reikalavimai, kadangi informacija, susijusi su privačiu asmens gyvenimu, surinkta kitame ikiteisminiame tyrime, šioje baudžiamojoje byloje buvo panaudota pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010-12-03 nutartį, kuria buvo leista panaudoti baudžiamojoje byloje Nr. 66-100968-10 informaciją, surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 66-1-00757-10 pasiklausant Š. I. pokalbius telefonu Nr. 8 630 53386 nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. iki 2010 m. spalio 20 d.

Byloje išanalizuotų įrodymų visumos pagrindu teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas R. M. V. M. jam paduotu peiliu tyčia dūrus Š. I. vieną kartą į nugaros sritį ir du kartus į kairės rankos dilbį, tai yra laiko esant neginčytinai nustatyta, kad R. M. 2010 m. spalio 10 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinės aikštelėje, tarp antro ir trečio aukštų, asmeninio konflikto metu, peiliu, kurį gavo iš savo sūnaus V. M., tyčia dūrė Š. I. du kartus į kairės rankos dilbį ir vieną kartą į nugaros sritį, padarydamas nukentėjusiajam kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą, lydimą plaučio pažeidimo, durtines-pjautines kairio dilbio žaizdas, o dėl kiauryminės durtinės-pjautinės nugaros žaizdos, lydimos plaučio pažeidimo Š. I. sunkiai sutrikdė sveikatą. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis būtų pirmas puolęs kaltinamąjį ar būtų turėjęs kokį nors įrankį, todėl darytina išvada, jog būtinosios ginties situacijos nebuvo. Kaltinamasis, durdamas peiliu nukentėjusiajam į pilvą, suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t.y., nukentėjusiojo sveikatai.

Kaltinamojo R. M. veika kvalifikuota tinkamai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Byloje išanalizuotų įrodymų visuma nustatyta, kad V. M. 2010 m. spalio 10 d. apie 12 val. Kėdainių mieste, Rasos g. 14-o namo laiptinės aikštelėje, tarp antro ir trečio aukštų, padavė savo tėvui R. M. peilį, kuriuo R. M. asmeninio konflikto metu tyčia dūrė Š. I. du kartus į kairės rankos dilbį ir vieną kartą į nugaros sritį, padarydamas nukentėjusiajam kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą, lydimą plaučio pažeidimo, durtines-pjautines kairio dilbio žaizdas, tokiu būdu, pateikdamas priemonę – peilį, padėjo R. M. padaryti sunkų nusikaltimą, nes dėl kiauryminės durtinės-pjautinės nugaros žaizdos, lydimos plaučio pažeidimo, Š. I. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamojo V. M. veika kvalifikuota tinkamai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 135 str. 1 d.

Kaltinamųjų R. M. ir V. M. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgia į veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis, baigtas, sunkus nusikaltimas ((BK 11 str. 5 d.), nukreiptas prieš žmogaus sveikatą, atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes, jų vaidmenų darant nusikalstamą veiką.

R. M. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracinėmis nuobaudomis nebaustas (1t.b.l.115), nedirba, (1t.b.l.118), registruotas darbo biržoje, atsisakė siūlomo darbo su pateisinama priežastimi (1t.b.l.119, 2t.b.l.169), VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neregistruotas (1t.b.l.121), daugiau jo asmenybę charakterizuojančių duomenų nėra. Kaltinamajam skirtina BK 135 str. 1 d. numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgus į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, tai, kad buvo teistas seniai, teistumas išnykęs, nebaustas, taip pat ir į tai, kad nukentėjusysis teisiamajame posėdyje nurodė niekam jokių pretenzijų neturintis, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skirtina mažesnė už sankcijos vidurkį. Sąlygų ir pagrindų BK 75 str. taikymui nėra.

V. M. teisiamas pirmą kartą (1t.b.l.92), administracine tvarka nebaustas (b.l.93), VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neregistruotas (1t.b.l.96), buvusios mokymo įstaigos – Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos charakterizuojamas teigiamai, nurodyta, kad jo mokymosi pasiekimai geri, be pateisinamos priežasties pamokų nepraleidžia, dalyvauja gimnazijos renginiuose, linksmas, draugiškas, komunikabilus, nuoširdus, klasės draugų mėgstamas už mandagų elgesį, kuklumą, su mokytojais ir klasės vadove bendrauja pagarbiai (1t.b.l.98), šiuo metu mokosi Vytauto Didžiojo universitete politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (2t.b.l.96). Kaltinamajam V. M. skirtina BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 str. nuostatomis, bei atsižvelgus į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis anksčiau neteistas, nebaustas, taip pat ir į tai, kad nukentėjusysis teisiamajame posėdyje nurodė niekam jokių pretenzijų neturintis, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skirtina mažesnė už sankcijos vidurkį. Atsižvelgus į tai, kad V. M. nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, teisiamas pirmą kartą, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, per gana netrumpą laikotarpį, praėjusį nuo nusikaltimo, už kurį teisiamas, padarymo, naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų nepadarė, baigė Kėdainių „Atžalyno“ gimnaziją, šios mokymo įstaigos administracijos charakterizuojamas itin teigiamai, šiuo metu studijuoja Vytauto Didžiojo universitete, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bausmės tikslai bus įgyvendinti, tuo pačiu bus užtikrintas teisingumo principas, kadangi realiai atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kaltinamasis praras teigiamus socialinius ryšius, galimybę studijuoti ir įgyti specialybę, taikytinas BK 92 str., skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas (BK 92 str. 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str.). Kaltinamajam V. M. į bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas – BK 66 str.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 2288,19 Lt Š. I. gydymo išlaidų priteisimo pagrįstas (1t.b.l.26,29), tenkintinas pilnai ir iš kaltinamųjų R. M. ir V. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina 2288,19 Lt solidariai, kadangi sužalojimai Š. I. padaryti abiems kaltinamiesiems veikiant kartu.

Nukentėjusysis Š. I. civilinio ieškinio nepareiškė.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos esančios dvi CD laikmenos su Š. I. telefoniniais pokalbiais ir fotolentelėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintinos (BK 94 str.).

Iš kaltinamųjų R. M. ir V. M. valstybei priteistinos pašto išlaidos, pripažinus jas proceso išlaidomis - BPK 103 str., 105 str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302-307 str., teismas

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu ketveriems (4) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 135 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems (2) metams.

Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., bausmės vykdymą atidėti dvejiems (2) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 str. 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimo dvylikai (12) mėnesių, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose bei tęsti mokslą arba dirbti.

Į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-10-11 iki 2010-10-13.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš R. M. ir V. M. solidariai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2288,19 Lt (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 19 ct) Š. I. gydymo išlaidų.

Priteisti iš R. M. ir V. M. valstybei po 34,60 Lt (po trisdešimt keturis litus 60 ct) pašto išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos esančias dvi (2) CD laikmenas su Š. I. telefoniniais pokalbiais ir fotolentelėmis – sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per bylą nagrinėjusį teismą.