- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- e2-21706-869/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15918-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Jocienė
- Ieškovas
- B. C., M. K.
- Atsakovas
- D. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Kęstutis Černiauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. K. ir B. C. ieškinį atsakovui D. P. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė B. C. kreipėsi į teismą, prašydama nuginčyti tėvystę ir panaikinti nepilnamečio M. C. gimimo įraše esančius duomenis apie vaiko tėvą, t. y., panaikinti įrašą, kad vaiko tėvas yra M. K., gim. (duomenys neskelbtini); nustatyti tėvystę, kad nepilnamečio M. C. tėvas yra D. P. Ieškinyje nurodoma, kad B. C. ir M. K. susituokė (duomenys neskelbtini) Tbilisio miesto (duomenys neskelbtini) Santuokų rūmuose bei (duomenys neskelbtini) santuoką įregistravo Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutuoktiniai nuo 2014 m. pabaigos kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda. Laikotarpiu nuo 2014 m. pabaigos bei 2015 metais sutuoktiniai dažniausiai bendraudavo nuotoliniu būdu, per atstumą, nes M. K. Lietuvoje būdavo labai retai. Dėl šių priežasčių sutuoktinių tarpusavio santykiai atšalo ir šiltų jausmų vienas kitam nebeliko. Nepaisant to, sutuoktiniai į teismą dėl santuokos nutraukimo iki šiol nesikreipė. 2016 m. rudenį ieškovė susipažino su kitu vyru D. P., su kuriuo pradėjo palaikyti artimus santykius. Maždaug 2017 m. pradžioje ieškovė kartu su atsakovu pradėjo vesti bendrą ūkį bei 2018 m. viduryje nuo ieškovo pastojo. Pažymėtina, kad jokių lytinių santykių su kitais vyrais, išskyrus atsakovą, ieškovė nurodytu laikotarpiu neturėjo. (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gimė sūnus M. C. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas gimė ieškovei esant santuokoje su M. K., tokiu būdu M. C. gimimo liudijime pagal įstatymų reikalavimus buvo įrašyti duomenys, jog vaiko tėvas yra dabartinis ieškovės sutuoktinis - M. K., tačiau šie duomenys neatitinka tikrovės. Ieškinyje pažymima, jog po vaiko gimimo ieškovė gyvena su sūnumi, o atsakovas juos nuolat lanko, kadangi jis pats faktiškai gyvena vos už kelių kilometrų, tačiau kitoje vietoje. Ieškovė ketina nuginčyti M. K. tėvystę ir pripažinus atsakovo tėvystę ir nutraukus santuoką su ieškovu M. K., sukurti naują santuoką su atsakovu D. P. bei gyventi laimingoje visavertėje šeimoje. Ieškovės teigimu, M. K. nėra ir negali būti vaiko biologinis tėvas, kadangi ieškovei pastojant, ji su Ieškovu M. K. negyveno ir nepalaikė jokių artimų santykių jau daugiau nei 3 metus. Ieškovų įsitikinimu, vaiko biologinis tėvas yra atsakovas, kuris tėvystę visuomet pripažino, nuo pat vaiko gimimo materialiai jį išlaikė, rūpinosi jo auklėjimu, priežiūra bei kasdienių vaiko ir ieškovės poreikių tenkinimu. Be to, vaikas M. K. nepažįsta ir niekada nėra jo matęs. Ieškovai prašo teismo neskirti papildomos DNR ekspertizės, kadangi nesant ginčo tarp šalių, pakaktų remtis šalių paaiškinimais bei pridedamais prie ieškinio įrodymais (e. b. l. 1-3).
Atsiliepimas
2019 m. birželio 25 d. atsakovas D. P. pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad visos ieškinyje nurodytos aplinkybės yra teisingos. Atsakovas tikisi su ieškove sukurti santuoką ir gyventi laimingoje visavertėje šeimoje, atitinkančioje tiek nepilnamečio vaiko, tiek atsakovo, tiek ieškovės interesus. Atsakovo teigimu, nesant ginčo dėl tėvystės nuginčijimo, skirti byloje DNR ekspertizę būtų netikslinga, nes tai lemtų tik papildomas bylos nagrinėjimo sąnaudas bei šalių finansines išlaidas (e. b. l. 28-29).
2019 m. birželio 27 d. išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos vyriausioji specialistė lankėsi ieškovės B. C. ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu taip pat buvo atsakovas D. P.. B. C. su nepilnamečiais vaikais S. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. C., gim. (duomenys neskelbtini), bei savo tėvais gyvena 3 kambarių 67 kv. m bute su visais patogumais. Būsto būklė gera, namuose švaru, tvarkinga, yra visi šeimai reikalingi baidai, kiti namų apyvokos daiktai. M. miega su mama viename kambaryje, atskiroje lovelėje, turi kūdikiui reikalingus daiktus ir žaislus. Nepilnamečiams sudarytos tinkamos sąlygos ugdymuisi ir poilsiui namuose. B. C. nurodė, kad ji šiuo metu nedirba, kadangi augina vaiką iki 3 metų. Pasak ieškovės, šeimos pajamas sudaro: išmoka vaikams 100 Eur per mėnesį, išlaikymas vyresniajam sūnui 161 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad atsakovas D. P. prie sūnaus M. išlaikymo prisideda, nuperka pieno mišinėlių, sauskelnių, kitų reikalingų daiktų, sūnų aplanko dažnai. D. P. nurodė, kad dirba pagal verslo liudijimą, jo darbo pajamos yra apie 2000 Eur per mėnesį. Pasak atsakovo, jis pripažįsta, kad nepilnametis M. C. yra jo biologinis vaikas. Atsakovas juo rūpinasi, išlaiko, planuoja įsigyti bendrą būstą, kuriame gyvens kartu su vaiku ir vaiko motina. Tarnybos manymu, ieškinys pareikštas nepilnamečio M. C. interesais (e. b. l. 32-33).
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti Papildomai paaiškino, kad su sutuoktiniu M. K. kartu negyvena nuo 2014 m. pabaigos – 2015 m. pradžios, nebeveda bendro ūkio, nuo 2016 m. ieškovė bendrauja, o nuo 2017 m. pradžios – veda bendrą ūkį su atsakovu D. P., su kuriuo (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus M. C.. M. K. neišlaiko M. C., su juo nebendrauja ir nėra jo matęs. Ieškove bei jos sūnumi nuo pat gimimo rūpinasi atsakovas D. P..
Teismo posėdžio metu ieškovas M. K. nedalyvavo, pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant (e. b. l. 54-55), kuriame nurodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), todėl dalyvavimas teismo posėdyje lemtų dideles finansines išlaidas vizai ir kelionei bei nepatogumus dėl turimų darbo santykių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovas nurodė, jog jo pozicija nėra pasikeitusi, pateiktą teismui ieškinį jis palaiko ir prašo tenkinti, kadangi tarp šalių nėra jokio ginčo dėl nepilnamečio M. C. tėvystės. Teismo posėdžio metu ieškovo M. K. atstovas, advokato padėjėjas Kęstutis Černiauskas, taip pat nurodė, jog jo atstovaujamasis pareikštą ieškinį palaiko ir prašo tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas D. P. nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka ir prašė jį patenkinti. Atsakovas papildomai paaiškino, kad nuo pat gimimo padeda ieškovei auginti nepilnametį sūnų M. C., juo rūpinasi, išlaiko ir yra visiškai įsitikinęs, jog M. C. yra jo sūnus.
Išvadą teikiančios institucijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės B. C. ir atsakovo D. P. paaiškinimus bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, atsakovas visiškai pripažįsta ieškinį, teismo sprendimas priimtinas, surašant sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Toliau teismas pasisako dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų.
Dėl tėvystės nuginčijimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).
Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės, nuginčijimo bylą būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.
Byloje nustatyta, kad M. K. su B. C. susituokė (duomenys neskelbtini) Tbilisio miesto (duomenys neskelbtini) Santuokų rūmuose. (duomenys neskelbtini) santuoka buvo įtraukta į apskaitą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (e. b. l. 11). Šiuo metu santuoka nėra nutraukta. M. C. gimė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 12), t. y., B. C. esant santuokoje su M. K.. Taigi, vaiko gimimo metu egzistavo įstatyme įtvirtintas pagrindas (CK 3.140 straipsnio 1 dalis), kuriuo remiantis M. K. buvo įrašytas į M. C. gimimo liudijimą jo tėvu. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovės sutuoktinis M. K. nėra biologinis M. C. tėvas. Pats M. K. šią aplinkybę pripažįsta. Remiantis ieškovės paaiškinimais, nustatyta, kad nuo 2014 m. pabaigos – 2015 m. pradžios B. C. ir M. K. gyvena skyrium (B. C. Lietuvoje, o M. K. – užsienio valstybėje), jie nebegyvena santuokinio gyvenimo ir netvarko bendro ūkio. 2016 m. rudenį ieškovė susipažino su atsakovu atsakovu D. P., pradėjo artimai draugauti, nuo 2017 m. pradėjo vesti bendrą ūkį, pastojo ir (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų M. C.. Atsakovas D. P. tiek teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu su nurodytomis aplinkybėmis sutiko, patvirtino, kad jis yra biologinis M. C., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir prašė ieškinį tenkinti. Bylos duomenimis (ieškovės B. C. ir atsakovo D. P. parodymais, ieškovo M. K. atstovo paaiškinimais) nustatyta, kad M. K. ieškovė nepilnamečio sūnaus nėra matęs, su ieškove nepalaiko ryšių, neteikia nepilnamečiui M. C. išlaikymo.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, t. y., šalys pripažįsta, jog M. K. nėra biologinis M. C. tėvas, taip pat į tai, kad, bylos duomenimis, M. K. ir vaiko nesieja socialinis tėvystės ryšys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalą vaiko interesams (M. K. su vaiku nebendrauja, nėra jo matęs, neteikia jam išlaikymo), į tai, kad atsakovas D. P. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, jog jis yra biologinis vaiko tėvas, šalys nurodė, jog nagrinėjamu atveju skirti DNR ekspertizę byloje nėra tikslinga, daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas: pripažintina, kad ieškovas M. K. nėra M. C., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o nėra M. C. nėra jo sūnus; atitinkamai naikintini (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 12) nurodyti duomenys apie tėvą.
Dėl tėvystės nustatymo
Pažymėtina, kad, nuginčijus tėvystę, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y., tėvystės nuginčijimo instituto tikslas – nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento, kiek tai įmanoma, turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisė žinoti savo tėvus įtvirtinta ir CK 3.161 straipsnyje. Ši vaiko teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą.
Apklausti teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek ir atsakovas D. P. patvirtino, jog neabejoja, kad D. P. yra biologinis nepilnamečio M. C. tėvas; D. P. vykdo vaikui visas tėvo pareigas – nors šiuo metu faktiškai negyvena kartu su ieškove (gyvena netoliese), tačiau nuolat ieškovę bei jos nepilnametį sūnų lanko, su juo bendrauja, juo rūpinasi, teikia išlaikymą, ateityje planuoja apsigyventi kartu. Šalių teigimu, nesant ginčo, nėra būtinybės skirti ir atlikti šioje civilinėje byloje DNR ekspertizę (CK 3.148 straipsnis).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nuginčijus ieškovo M. K. tėvystę, pripažintina, jog atsakovas D. P. yra nepilnamečio vaiko M. C. tėvas, o M. C. yra atsakovo D. P. sūnus; atitinkamai šie duomenys įrašytini į vaiko gimimo įraše. Atsakovui D. P. išaiškintina, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovams nepareiškus byloje prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.
Bylos duomenimis, teismas turėjo 8,62 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurių atlyginimas, ieškinio patenkinimo atveju, priteistinas iš atsakovo D. P.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 399 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Pripažinti, kad D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.
Įrašyti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 8,62 euro (aštuonis eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Išaiškinti, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Nė vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis vaiko gimimą įregistravusiam Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, kad jis įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir tėvystės nustatymą.