- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-15
- Bylos Nr.
- AS-146-310-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00378-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, UAB „Idemus“, UAB „Ortopagalba“ UAB, „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Otropedijos projektai“, AB „Ortopedijos technika“, A. Astrausko
- Atsakovas
- Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, UAB „Idemus“ ir UAB „Ortopagalba“ UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Otropedijos projektai“, AB „Ortopedijos technika“, A. Astrausko firmos „Pirmas žingsnis“, VšĮ „Vilties žiedas“, Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijos skundus atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, UAB „Ortobatas“, UAB „Actualis“, VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninei, dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, VLK) pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2011 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Konkurencijos taryba) nutarimą Nr. 2S-2 (toliau – ir Nutarimas).
Pareiškėjas VLK taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo galiojimą ir uždrausti šio nutarimo pagrindu Konkurencijos tarybai atlikti bet kokius su juo susijusius veiksmus.
UAB „Idemus“ ir UAB „Ortopagalba“ UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Otropedijos projektai“, AB „Ortopedijos technika“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, VšĮ „Vilties žiedas“, Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacija (toliau – ir pareiškėjai) pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimo dalį, kuria nutarta: 1) pripažinti, kad pareiškėjai sudarę draudžiamus susitarimus dėl ortopedijos techninių priemonių kainų ir gamybos kiekių nustatymo bei rinkos pasidalijimo, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktų reikalavimus (nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktas ta apimtimi, kiek tai liečia pareiškėjų teises ir pareigas); 2) įpareigoti pareiškėjus nuo aptariamo nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos nutraukti nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, jei jis vis dar būtų tęsiamas (nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktas ta apimtimi, kiek tai liečia pareiškėjų teises ir pareigas); 3) už padarytą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktų pažeidimą pareiškėjams skirti pinigines baudas (nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktas ta apimtimi, kiek tai liečia pareiškėjų teises ir pareigas: UAB „Idemus“ – 248 000 Lt, UAB „Ortopagalba“ – 53 400 Lt, UAB „Ortopedijos centras“ – 226 700 Lt, UAB „Ortopedijos klinika“ – 193 500 Lt, UAB „Ortopedijos projektai“ – 166 900 Lt, AB „Ortopedijos technika“ – 1 644 500 Lt, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“ – 341 700 Lt, VšĮ „Vilties žiedas“ – 11 800 Lt, Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacija – 1 000 Lt; 4) įpareigoti pareiškėjus per 5 (penkias) dienas nuo aptariamo nutarimo rezoliucinės dalies 4 punkte numatytų baudų sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (nutarimo rezoliucinės dalies 6 punktas ta apimtimi, kiek tai liečia pareiškėjų teises ir pareigas).
Pareiškėjai UAB „Idemus“ ir UAB „Ortopagalba“ UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Otropedijos projektai“, AB „Ortopedijos technika“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, VšĮ „Vilties žiedas“, Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacija prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo dalies, kuria pareiškėjams buvo paskirtos baudos, galiojimą iki tol, kol šio skundo pagrindu pradėtoje administracinėje byloje bus priimtas ir įsiteisės galutinis bei neapskundžiamas teismo sprendimas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 18 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundu ir juos sujungė į vieną administracinę bylą, netenkino VLK prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir tenkino UAB „Idemus“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Otropedijos projektai“, AB „Ortopedijos technika“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, VšĮ „Vilties žiedas“, Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje sustabdyti Nutarimo dalies, kurioje pareiškėjams buvo paskirtos baudos, galiojimą.
Teismas, atmesdamas pareiškėjo VLK prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad VLK prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumo iš esmės nemotyvavo. Teismas pažymėjo, jog argumentas, kad dėl Nutarimo įgyvendinimo bus padaryta negrįžtama žala, t. y. iškils reali grėsmė privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto stabilumui ir pacientų interesams, paremtas prielaidomis, nepatvirtintas objektyviais įrodymais. Be to, prašymas uždrausti skundžiamo nutarimo pagrindu Konkurencijos tarybai atlikti bet kokius su juo susijusius veiksmus yra nekonkretus. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas remiasi spėjimais, nepateikia pakankamai argumentų ir įrodymų, kad yra reali rizika būsimam teismo sprendimui įvykdyti ar iki jo buvusiai teisinei padėčiai atkurti.
Iš dalies tenkindamas pareiškėjų UAB „Idemus“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Otropedijos projektai“, AB „Ortopedijos technika“, A. Astrausko firmos „Pirmas žingsnis“, VšĮ „Vilties žiedas“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo teismas nurodė, kad šių pareiškėjų pateiktos pažymos apie turimas apyvartines lėšas ir esamus įsipareigojimus patvirtina jų nurodytas su finansiniais sunkumais susijusias aplinkybes. Iš Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijos veiklos rezultatų ataskaitos matyti, kad asociacija nevykdo ūkinės veiklos. Teismas padarė išvadą, kad nesustabdžius Nutarimo dalies dėl paskirtų baudų sumokėjimo, išieškoma suma aiškiai apsunkintų pareiškėjų komercinės veiklos vykdymą, sukeltų neigiamas finansines pasekmes. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjų ir atsakovo kilęs ginčas ir tik po to vykdomi skundžiamo nutarimo nustatyti patvarkymai dėl skirtų baudų išieškojimo.
III.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarties dalimi, kuria buvo atmestas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjas VLK padavė atskirąjį skundą (IV t., b. l. 124–131), kuriuo prašo šią nutarties dalį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirajame skunde nurodo:
1. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neįvertino VLK prašymo pagal teisės aktų reikalavimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, neatsižvelgė į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Teismas, nepagrįstai nurodė, kad VLK nemotyvavo savo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
2. Nurodo, kad Konkurencijos taryba įpareigoja keisti visą ortopedijos technikos priemonių (toliau – ir OTP) kompensavimo sistemą, kuri buvo kurta nuo OTP kompensavimo funkcijos perėmimo iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2004 metais ir šiuo metu yra visiškai subalansuota ir atitinkanti viešojo intereso ir PSDF biudžeto efektyvaus panaudojimo kriterijus. Todėl iki teismo sprendimo priėmimo keičiant OTP kompensavimo sistemą ir teismui priėmus VLK palankų sprendimą, žymiai pasunkėtų ar taptų neįmanomas sistemos, kuri kurta ne vienerius metus, atkūrimas.
3. Atsižvelgiant į OTP kompensavimo specifiką bei teisės aktus, reglamentuojančius OTP kompensavimą, neįgyvendintinas ir visai OTP kompensavimo sistemai prieštarauja Konkurencijos tarybos siūlymas mažiausią OTP kainą nustatyti viešojo konkurso būdu. Toks siūlymas prieštarauja jau suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (administracinė byla Nr. A143-981/2008) ir šiuo metu galiojančiai teisinei reglamentacijai, toks Konkurencijos tarybos siūlymas akivaizdžiai peržengia jos kompetencijos ribas. Mano, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, jog VLK, sudarius sutartis su ortopedijos įmonėmis iki teismo sprendimo priėmimo, vėliau jos turėtų būti nutrauktos, o tai neabejotinai sukeltų žalos tiek VLK, tiek ortopedijos technikos įmonėmis, tiek pacientams, kuriems reikalinga ši technika.
4. VLK veiksmus kompensuojant OTP reglamentuoja tiek Sveikatos draudimo įstatymas, tiek sveikatos apsaugos ministro įsakymai, tiek VLK direktoriaus įsakymai, todėl atitinkamų veiksmų vykdymas yra imperatyviai VLK pavestas teisės aktais, be to daugelį sprendimų VLK priima ne vienasmeniškai, tačiau kaip patariamoji institucija arba kartu su kitomis institucijomis. Todėl Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymas turės įtakos ne tik VLK veiksmams, tačiau ir kitoms institucijoms (Sveikatos apsaugos ministerijai, Privalomojo sveikatos draudimo tarybai ir t. t.), taip pat pacientams, kuriems reikalinga ortopedijos technika.
5. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomu, t. y. Konkurencijos tarybos sprendimo vykdymas aiškiai įtakos visą OTP kompensavimo sistemą: turės būti keičiami teisės aktai, reglamentuojantys OTP kompensavimo tvarką. VLK nusprendus vykdyti viešuosius pirkimus, tokie veiksmai prieštarautų tiek galiojantiems teisės aktams, tiek teismų praktikai, o tuo atveju, jei būtų priimtas VLK palankus sprendimas, visos su ortopedijos technikos įmonėmis viešųjų pirkimų būdu sudarytos sutartys turėtų būti nutrauktos, o tai neabejotinai sukeltų žalos tiek VLK, tiek ortopedijos technikos įmonėmis, tiek pacientams, kuriems reikalinga ši technika. Teismui priėmus VLK palankų sprendimą, reikės vėl nustatyti šiuo metu galiojantį reglamentavimą, jo įgyvendinimo mechanizmą, o tai atims neproporcingai siekiamam rezultatui laiko ir finansinių išteklių.
6. Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymas nelaukiant kol bus priimtas teismo sprendimas neabejotinai sukels didesnės žalos tiek VLK, tiek ortopedijos įmonėms, tiek pacientams, įves sumaištį į šiuo metu galiojančią OTP kompensavimo sistemą, pažeis asmenų teisėtų lūkesčių principą ir t. t. Tuo tarpu realios žalos, nevykdant Konkurencijos tarybos nutarimą, pareiškėjas VLK neįžvelgia.
Pareiškėjai UAB „Idemus“ ir UAB „Ortopagalba“ UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Otropedijos projektai“, AB „Ortopedijos technika“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, VšĮ „Vilties žiedas“, Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacija su pareiškėjo VLK atskiruoju skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Nurodo, kad VLK, kreipdamasi į teismą su prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, atkreipė teismo dėmesį į tai, kad skundžiamam Nutarime atsakovas netiesiogiai siūlo keisti visą OTP kompensavimo sistemą, t. y. tokiu būdu skatindama iš esmės reformuoti visą sistemą, kuri buvo kurta nuo 2004 metų. Pareiškėjai mano, kad siekiant įgyvendinti tokias ženklias permainas OTP kompensavimo sistemoje prireiks ne tik didelių laiko, tačiau ir finansinių išteklių. Sistemos pertvarkymas apims ne tik informacinės sistemos pakeitimus, tačiau ir didelius pokyčius naujų teisinių aktų kūrime, sureguliuojant santykius su ortopedijos įmonėmis bei OTP tiekimo pacientams srityse. Jeigu šie pokyčiai bus įgyvendinti, prisitaikymas prie naujos sistemos įvyks palaipsniui, tuo tarpu teismui šioje byloje priėmus VLK atžvilgiu palankų sprendimą, kai jau bus pradėta pertvarkyti kompensavimo sistema, reikės dar kartą reformuoti sistemą, siekiant ją gražinti į pradinę padėtį. Be to, kadangi įgyvendinant tokius ženklius pokyčius bus reikalinga daug lėšų, todėl atliekant visus su sistemos reforma susijusius veiksmus bus netikslingai eikvojamas valstybės biudžetas, o tuo pačiu ir mokesčių mokėtojų pinigai. Pažymi, kad tokia pertvarka dėl lėšų trūkumo šiuo metu realiai yra neįmanoma arba turės būti atliekama pacientų sąskaita. Pareiškėjai sutinka su VLK išdėstyta pozicija, kad dėl Konkurencijos tarybos nutarimo įgyvendinimo bus padaryta negrįžtama žala, t. y. iškils reali grėsmė, kad bus padaryta tiesioginė žala ne tik valstybei, pacientams, tačiau ir ortopedijos įmonėms, kurias šios permainos palies tiesiogiai. Pareiškėjų nuomone, VLK skunde pateiktos aplinkybės patvirtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas šiuo atveju pažeistų reikalavimo užtikrinimo instituto paskirties, proporcingumo principus, o svarbiausia – viešąjį interesą. Pareiškėjai taip pat palaiko VLK išsakytus argumentus, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė jo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą neįsigilinęs į OTP kompensavimo sistemos specifiką, tarp VLK ir ortopedijos įmonių susiklosčiusius santykius bei galimą žalą, kuri būtų padaryta nepatenkinus minėto prašymo.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo VLK atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo, nes VLK argumentai yra nemotyvuoti, nepagrįsti objektyviais įrodymais, todėl nepagrindžia išimtinių, išskirtinių aplinkybių, kurios neabejotinai rodytų, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės kiltų reali grėsmė, jog teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps negalimu.
2. Nurodo, kad VLK neteisingai teigia, jog Konkurencijos taryba savo įpareigojimu uždraudžia bet kokį bendradarbiavimą su suinteresuotomis grupėmis bei netiesiogiai siūlo keisti visą kompensavimo sistemą. Teigia, kad VLK neteisingai aiškina Konkurencijos tarybos įpareigojimą nutraukti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pažeidžiančius veiksmus. Paaiškina, kad Konkurencijos tarybos įpareigojimu nėra draudžiamas bendradarbiavimas ar konsultacijos su ortopedijos techninių priemonių gamintojais, tačiau klausimai dėl kainų ir gamybos kiekių turi būti aptariami individualiai, o sprendimai priimami atsižvelgus į objektyvius duomenis, užtikrinant ūkio subjektų tarpusavio konkurenciją. Taip pat Konkurencijos taryba įpareigojo VLK pasirinkti ir įgyvendinti priemones, užtikrinančias sąžiningą konkurenciją tarp gamintojų, tai yra kainas nustatyti ne pagal gamintojų suderintus duomenis, o pagal kiekvieno ūkio subjekto individualiai pateiktus duomenis (nenumatant konkrečios procedūros tam, tačiau visais atvejais užtikrinant konkurenciją tarp gamintojų). Be to, gamybos kiekius, kiekvienais metais įtvirtinamus sutartyse, VLK turi nustatyti ne pagal asociacijoje suderintą išdirbio normą ir gamybinius pajėgumus, bet pagal kiekvienos įmonės individualiai pateiktus duomenis ir individualius pajėgumus, priklausančius nuo kiekvienos įmonės materialinės bazės, darbuotojų kvalifikacijos. Šie įpareigojimai, priešingai nei atskirajame skunde bando įrodyti VLK, nereikalauja atlikti jokių esminių OTP kompensavimo sektoriaus pertvarkymų ar keisti visos kompensavimo sistemos, OTP kompensavimą reglamentuojančių teisės aktų, todėl akivaizdu, kad nėra jokios grėsmės, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimu.
3. Nurodo, kad VLK pateikiami argumentai, susiję su OTP kompensavimo specifiškumu, VLK funkcijomis teikti paramą pacientams, tariama įtaka kitoms institucijoms, VLK ir pacientams, jei Nutarimo galiojimas nebūtų sustabdytas, bei VLK konsultacijomis su suinteresuotomis šalimis ir informacijos rinkimu yra abstraktūs ir nepagrindžia, kodėl dėl šių nurodomų aplinkybių gali kilti grėsmė, kad pasunkės teismo sprendimo vykdymas, tai yra įpareigojimų vykdymas sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas
4. Vien tai, kad VLK žalą PSDF biudžetui ir pacientams grindžia teisės normomis ir teismų praktika, nepagrindžia reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo, yra abstraktūs, nemotyvuoti, todėl atmestini. Taip pat atmestini ir VLK argumentai, susiję su Konkurencijos tarybos pasiūlymu OTP kainas nustatyti viešųjų pirkimų būdu, neva tai prieštarauja susiklosčiusiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai ir teisinei bazei, o Konkurencijos taryba, teikdama tokį pasiūlymą, tariamai peržengia savo kompetencijos ribas, nes tai objektyviai nepagrindžia reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybės. nurodo, kad šie klausimai tiesiogiai susiję su Konkurencijos tarybos atliktu VLK veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies vertinimu, todėl šis klausimas nėra reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo objektas ir jo pagrįstumas gali būti nustatytas tik teismui išnagrinėjus klausimą iš esmės.
5. Teigia, kad nėra aišku, kaip įpareigojimas nutraukti veiksmus, kuriais skatinami susitarimai tarp OTP gamintojų dėl kainų, gamybos kiekių ir rinkos pasidalijimo ar sudaromos prielaidos tokiems susitarimams, bei įpareigojimas užtikrinti, kad sudarant sutartis su gamintojais būtų užtikrinta konkurencija tarp įmonių ir konkurencingos procedūros pagrindu nustatoma objektyvi OTP kaina galėtų pažeisti viešąjį interesą, todėl tokie argumentai atmestini.
6. Teigia, kad Nutarimo sustabdymas sukels didelę žalą tiek valstybės biudžetui, tiek pacientams, nes jau ir taip bent 4 metus (tiek truko ortopedijos techninių priemonių gamintojų konkurenciją ribojantys susitarimai) dėl draudžiamų susitarimų ir VLK veiksmų, neužtikrinančių sąžiningos konkurencijos tarp gamintojų, daroma žala valstybės biudžetui ir pacientams, neefektyviai panaudojami resursai, todėl būtina užtikrinti, kad VLK tinkamai vykdytų jai pavestas funkcijas, o Konkurencijos tarybos įpareigojimai būtent ir yra vienas iš būdų tai padaryti.
IV.
Dėl pirmosios instancijos teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarties atsakovas Konkurencijos taryba taip pat pateikė atskirąjį skundą (IV t. b. l. 132–137), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarties dalį, kuria nutarta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir išspręsti šį klausimą iš esmės atmetant pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones kaip nepagrįstą.
Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjų nurodytos aplinkybes, kuriomis jie bando pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę, yra nepakankamos ir neįrodo, jog nesustabdžius Konkurencijos tarybos paskirtų baudų išieškojimo būtų reali grėsmė, kad teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas, todėl teismas nepagrįstai pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė Konkurencijos tarybos nutarimo dalies galiojimą.
2. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog finansiniai sunkumai gali būti aplinkybe, į kurią atsižvelgiama taikant reikalavimo užtikrinimo priemones tik tokiu atveju, jei tokios aplinkybės egzistavimas yra įrodytas, tai yra įrodyta, kad ūkio subjektų patiriami sunkumai yra tokio pobūdžio, jog jie sudaro pagrindą stabdyti ginčijamo Konkurencijos tarybos nutarimo dalies, kuria pareiškėjams skirtos baudos, galiojimą. Tačiau atsakovas mano, kad pareiškėjų pateikti duomenys objektyviai finansinių sunkumų realios grėsmės nepagrindžia, įmonių pateikti duomenys nepatvirtina, jog objektyviai egzistuoja reali grėsmė, kad nesustabdžius Konkurencijos tarybos skirtų baudų mokėjimo, tai jiems sukeltų finansinių sunkumų.
3. Pareiškėjų teiginiai apie ekonominę krizę, kritusius pardavimus, galimus sunkumus atsiskaitant su darbuotojais, veiklos nuostolių atsiradimą taip pat savaime neįrodo, kad jie lemti ar gali būti lemti būtent Nutarimo, o ne paties pareiškėjo atitinkamų veiklos rezultatų ar veiklos strategijos. Mano, kad ortopedijos techninių priemonių sunkia finansine padėtimi dėl ekonomikos krizės gali remtis tik ribotai, nes net ir esant ekonominei krizei, visi jie gavo tam tikras garantuotas pajamas iš VLK už pagamintas ortopedijos technines priemones. Todėl ekonominės krizės įtaka ortopedijos techninių priemonių gamintojų finansinei situacijai buvo švelnesnė lyginant su kitose rinkose veikusiais ūkio subjektais, kurie neturėjo tokio pobūdžio garantuotų pajamų. Pareiškėjai nepagrįstai remiasi ankstesne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje šis teismas ekonominį nuosmukį vertino kaip aplinkybę, pagrindžiančią reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę.
4. Dėl pareiškėjų pateiktų argumentų, kad Konkurencijos tarybos skirtos baudos yra didelės ir aiškiai neproporcingos, lyginant su ankstesniais Konkurencijos tarybos sprendimais, pažymi, kad tai nėra klausimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sprendimo objektas.
5. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai ginčija Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo jie įpareigoti sumokėti baudą, nėra pagrindas teigti, kad tokio įpareigojimo vykdymas nėra tikslingas, neišsprendus likusio ginčo, o reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas taip pat nėra siejamas su pareiškėjų ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų. Teismas neteisingai įvertino suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ir neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad vien tik teiginiai ir prielaidos dėl galimu neigiamu finansiniu pasekmių patyrimo sumokėjus Nutarimu paskirta bauda bei nepagrindus realios grėsmės pareiškėjo veiklai nelaikytinas objektyvia priežastimi, dėl kurios būtų pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
6. Pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių kitų argumentų, duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad Konkurencijos tarybos paskirtų baudų sumokėjimas gali turėti įtakos teismo sprendimo vykdymui, t. y., kad yra reali grėsmė, jog sumokėjus paskirtas baudas, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Pažymi, kad pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo atveju, t. y. panaikinus ginčijamą Nutarimą, pareiškėjų sumokėtos baudos būtų grąžintos iš valstybės biudžeto be papildomų bylų iškėlimo teismuose.
Pareiškėjai UAB „Idemus“ ir UAB „Ortopagalba“ UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Otropedijos projektai“, AB „Ortopedijos technika“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, VšĮ „Vilties žiedas“, Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacija su Konkurencijos tarybos atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Tiek skunde, tiek jo prieduose pateikė duomenis apie turimas apyvartines lėšas bei įsipareigojimus ir akivaizdžiai parodė, kiek kartų mokėtinos sumos viršija turimas apyvartines lėšas. Todėl nesutinka su Konkurencijos tarybos argumentais, kad pateikti duomenys nepatvirtina realios finansinių sunkumų grėsmės yra nepagrįsti. Konkurencijos tarybos paskirtų baudų sumokėjimas per artimiausius kelis mėnesius atims galimybes pareiškėjams atsiskaityti su darbuotojais, sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, atsiskaityti su tiekėjais, taigi ir įsigyti medžiagas, būtinas OTP gamybai. Tuo pačiu tai reikštų, kad sutriks ir pacientų aprūpinimas OTP bei taip bus pažeistas viešasis interesas.
2. Nurodo, kad atsakovas klaidina teismą teiginiais, jog pareiškėjai tik nurodo, jog VLK kompensuojama suma beveik visada yra mažesnė už tą mėnesį išduotų ortopedijos techninių priemonių bendrą sumą, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikia įrodymų. Pažymi, kad kompensavimo iš VLK už įvykdytus užsakymus praeityje ataskaitos patvirtina, jog VLK skola nuolat didėja, kadangi VLK kompensuojama suma visada yra mažesnė už konkretų mėnesį išduotų ortopedijos techninių priemonių bendrą sumą.
3. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad jie neva nepagrįstai remiasi ekonominio nuosmukio aplinkybėmis. Paaiškina, kad jie pateikė konkrečius įrodymus, pagrindžiančius, kad finansinių sunkumų grėsmė realiai objektyviai egzistuoja.
4. Konkurencijos tarybos skirtų baudų sumokėjimas gali užkirsti kelią pareiškėjams apskritai toliau tęsti ūkinę veiklą, įstumti įmones į nemokumo ar net bankroto situaciją. Todėl iki Nutarimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas, kadangi pareiškėjams sumokėjus Nutarimu paskirtas baudas iš turimų apyvartinių lėšų, jie susidurtų su rimtais finansiniais sunkumais, dėl kurių dauguma įmonių taptų nemokiomis ar net bankrutuotų.
5. Išskirtinėmis aplinkybėmis yra laikytina tai, kad ginčijamo Nutarimo vykdymas gali pažeisti viešąjį interesą, kadangi pareiškėjams patyrus finansinius sunkumus, o daliai jų atsidūrus nemokumo situacijoje, būtų neužtikrintas nenutrūkstamas pacientų aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis ir tokiu būdu būtų daroma žala pacientams.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjų prašymo netenkinimas sąlygotų prieštaravimą proporcingumo principui, kadangi tokiu būdu būtų finansiškai sužlugdytos vienos ortopedijos įmonės, suteikiant nepagrįstą pranašumą vienai įmonei, kurią Konkurencijos taryba nepagrįstai ir neteisėtai atleido nuo baudos mokėjimo.
7. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje yra suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, jog apskundus Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo ūkio subjektui buvo nustatyti tam tikri įpareigojimai už neva padarytą Konkurencijos įstatymo pažeidimą, tokių įpareigojimų vykdymas yra stabdytinas iki tol, kol tarp ūkio subjekto ir Konkurencijos tarybos kilęs ginčas administracinėje byloje bus išspręstas.
Atsiliepimas
9. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjams palankaus sprendimo įsiteisėjimo atveju, t. y. panaikinus ginčijamą Nutarimą, pareiškėjų sumokėtos baudos būtų grąžintos iš valstybės biudžeto be papildomų bylų iškėlimo teismuose. Pareiškėjai pateikia AB „Orlen Lietuva“ (buvusi AB „Mažeikių nafta“) bylinėjimosi su Telšių apskrities valstybine mokesčių inspekcija, pavyzdį, kad kai bendrovė ne tik, kad negalėjo ilgą laiką atgauti sumokėtos Konkurencijos tarybos nutarimu paskirtos 32 milijonus Lt baudos, bet taip pat patyrė itin didelius papildomus bylinėjimosi ir laiko kaštus. Paaiškina, kad bendra pareiškėjams skirtų baudų suma siekia beveik 3 milijonus Lt, o ekonominės recesijos metu pareiškėjams būtų sudėtinga atgauti sumokėtas tokias ženklias baudų sumas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas VLK su atsakovo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Paaiškina, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo visapusiškai įvertino esamą situaciją ir pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju baudų mokėjimo sustabdymas iki tol, kol šioje administracinėje byloje bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas yra proporcinga ir tinkama priemonė, kadangi reikalavimo užtikrinimo priemonių nesiėmus, bus padaryta nepalyginimai didesnė žala.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos apsaugos ministerija su atsakovo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė buvo pritaikyta teisėtai ir pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Dėl pareiškėjo VLK atskirojo skundo.
Atskirasis skundas atmestinas.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir išspręsti klausimą iš esmės.
Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo galiojimą ir uždrausti šio nutarimo pagrindu Konkurencijos tarybai atlikti bet kokius su juo susijusius veiksmus. Atsisakymą tenkinti šį pareiškėjo prašymą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad VLK prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumo iš esmės nemotyvavo. Teismas pažymėjo, jog argumentas, kad dėl Nutarimo įgyvendinimo bus padaryta negrįžtama žala, t. y. iškils reali grėsmė PSDF biudžeto stabilumui ir pacientų interesams, paremtas prielaidomis, nepatvirtintas objektyviais įrodymais. Be to, prašymas uždrausti skundžiamo nutarimo pagrindu Konkurencijos tarybai atlikti bet kokius su juo susijusius veiksmus yra nekonkretus. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas remiasi spėjimais, nepateikia pakankamai argumentų ir įrodymų, kad yra reali rizika būsimam teismo sprendimui įvykdyti ar iki jo buvusiai teisinei padėčiai atkurti.
1. Pripažinti, kad Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacija, Ortopedijos ir medicinos pramonės įmonių asociacija, UAB „Actualis“, UAB „Idemus“, UAB „Ortobatas“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Ortopedijos projektai“, AB „Ortopedijos technika“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, Všį Vilniaus universiteto vaikų ligoninė, Všį „Vilties žiedas“, sudariusios draudžiamus susitarimus dėl ortopedijos techninių priemonių kainų ir gamybos kiekių nustatymo bei rinkos pasidalijimo, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktų reikalavimus.
2. Pripažinti, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nesiėmusi priemonių užtikrinti sąžiningą konkurenciją kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių rinkoje Lietuvos Respublikoje, pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
3. Įpareigoti Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociaciją, Ortopedijos ir medicinos pramonės įmonių asociaciją, UAB „Actualis“, UAB „Idemus“, UAB „Ortobatas“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Ortopedijos projektai“, AB „Ortopedijos technika“, A. Astrausko firmą „Pirmas žingsnis“, Všį Vilniaus universiteto vaikų ligoninę, Všį „Vilties žiedas“ nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos nutraukti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, jeigu jis iki šiol nėra nutrauktas.
4. Už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies a, b ir c punkto pažeidimą skirti pinigines baudas: Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijai – 1000 (vienas tūkstantis) litų, UAB „Actualis“ – 900 (devyni šimtai) litų, UAB „Idemus“ – 248 000 (du šimtai keturiasdešimt aštuoni tūkstančiai) litų, UAB „Ortobatas“ – 56 600 (penkiasdešimt šeši tūkstančiai šeši šimtai) litų, UAB „Ortopagalba“ – 53 400 (penkiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai) litų, UAB „Ortopedijos centras“ – 226 700 (du šimtai dvidešimt šeši tūkstančiai septyni šimtai) litų, UAB „Ortopedijos klinika“ – 193 500 (vienas šimtas devyniasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai) litų, UAB „Ortopedijos projektai“ – 166 900 (vienas šimtas šešiasdešimt šeši tūkstančiai devyni šimtai) litų, AB „Ortopedijos technika“ – 1 644 500 (vienas milijonas šeši šimtai keturiasdešimt keturi tūkstančiai penki šimtai) litų, A. Astrausko firmai „Pirmas žingsnis“ – 341 700 (trys šimtai keturiasdešimt vienas tūkstantis septyni šimtai) litų, Všį Vilniaus universiteto vaikų ligoninei – 5 300 (penki tūkstančiai trys šimtai) litų, Všį „Vilties žiedas“ – 11 800 (vienuolika tūkstančių aštuoni šimtai) litų.
5. Tyrimą dėl UAB „Aesculapius ir Ko“ ir UAB „Baltic Orthoservice“ nutraukti, neradus dalyvavimo draudžiamame susitarime įrodymų.
6. Įpareigoti Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociaciją, UAB „Actualis“, UAB „Idemus“, UAB „Ortobatas“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Ortopedijos projektai“, AB „Ortopedijos technika“, A. Astrausko firmą „Pirmas žingsnis“, Všį Vilniaus universiteto vaikų ligoninę, Všį „Vilties žiedas“ per 5 (penkias) dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 4 punkte numatytų baudų sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
7. Įpareigoti VLK nutraukti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pažeidžiančius atitinkamus veiksmus.
8. Pasiūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai imtis priemonių užtikrinant, kad vykdant ortopedijos techninių priemonių kompensavimą būtų garantuota konkurencija rinkoje.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvio prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (pvz., administracinės bylos Nr. AS11-367/2007, AS8-488/2007, AS16-528/2007 ir kt.), ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad teismui priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą akto dalį iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis), taip pat turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų.
Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi įvertinti galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes bei pasunkėjimo jį įvykdyti riziką, jei nebūtų taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, taip pat turi vadovautis reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitais principus. Taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą.
Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalis nustato, kad skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip. Įvertinus minėtą teisės normą įstatymų leidėjo ketinimų (tikslų) aspektu, taip pat atsižvelgus į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimo priemonių taikymo tikslus ir paskirtį, darytina išvada, kad ginčijamas nutarimas galėtų būti sustabdytas nustačius aplinkybes, kurios neabejotinai rodytų, jog nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Pažymėtina, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą yra vertinamos tik tos aplinkybės, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Nagrinėdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių teismas negali pasisakyti tais klausimais, kuriuos teismas turi spręsti nagrinėdamas bylą iš esmės. Tuo tarpu pareiškėjo atskirojo skundo kai kurie argumentai yra susiję su nagrinėjant bylą iš esmės svarstytinais klausimais.
Iš Nutarimo rezoliucinės dalies matyti, kad pareiškėjo VLK teises ir pareigas tiesiogiai liečia 2 bei 7 punktas.
Teisėjų kolegija nustatė, kad Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktas yra konstatuojamojo pobūdžio – pripažinti, kad VLK, nesiėmusi priemonių užtikrinti sąžiningą konkurenciją kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių rinkoje Lietuvos Respublikoje, pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju šis punktas netektų galios nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl šio punkto galiojimo sustabdymas ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies požiūriu būtų beprasmis.
Nutarimo 7 punktu VLK įpareigota nutraukti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pažeidžiančius atitinkamus veiksmus. Pareiškėjas argumentuodamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstumą nurodo, kad Konkurencijos taryba įpareigoja keisti visą OTP kompensavimo sistemą, turės būti keičiami teisės aktai, reglamentuojantys OTP kompensavimo tvarką, VLK nusprendus vykdyti viešuosius pirkimus, tokie veiksmai prieštarautų tiek galiojantiems teisės aktams, tiek teismų praktikai, teismui priėmus VLK palankų sprendimą, reikės vėl nustatyti šiuo metu galiojantį reglamentavimą, jo įgyvendinimo mechanizmą, o tai atims neproporcingai siekiamam rezultatui laiko ir finansinių išteklių. Tuo tarpu atsakovas Konkurencijos taryba neigia ginčijamu nutarimu pareiškėją VLK įpareigojusi atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus.
Atsižvelgusi į Nutarimo rezoliucinės dalies 7 punkte nustatyto reikalavimo abstraktų pobūdį ir įvertinusio pareiškėjo VLK bei atsakovo argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas nepagrindė, kad Nutarimo, liečiančio pareiškėjo teises ir pareigas galiojimo nesustabdymas, priimtą teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja teisinis pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo VLK prašymo dėl šios priemonės taikymo. Todėl pareiškėjo VLK skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.
VI.
Dėl atsakovo Konkurencijos tarybos atskirojo skundo.
Atsakovo atskirasis skundas atmestinas.
Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo tenkintas pareiškėjo prašymas ir pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje sustabdė Nutarimo dalies, kurioje pareiškėjams buvo paskirtos baudos, galiojimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant Nutarimo ar jo dalies galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Nutarimo rezoliucinės dalies 4 punktu pareiškėjams buvo paskirtos baudos: UAB „Idemus“ – 248 000 Lt, UAB „Ortopagalba“ – 53 400 Lt, UAB „Ortopedijos centras“ – 226 700 Lt, UAB „Ortopedijos klinika“ – 193 500 Lt, UAB „Ortopedijos projektai“ – 166 900 Lt, AB „Ortopedijos technika“ – 1 644 500 Lt, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“ – 341 700 Lt, VšĮ „Vilties žiedas“ – 11 800 Lt, Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacija – 1 000 Lt.
Pažymėtina, kad galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009), nors susiklosčiusi sunki ekonominė situacija ir jos metu kylantys finansiniai sunkumai gali būti pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010). Taip pat pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė gali būti taikoma bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008).
Nustatyta, kad pareiškėjai pateikė įrodymų apie savo finansinę padėtį (IV t., b. l. 35–40, 43–55, 58–64, 67–71, 74–81, 84–89, 92–95, 98–104). Iš šių dokumentų matyti pareiškėjų apyvartinių lėšų kiekis, turimi įsiskolinimai ir kreditoriniai reikalavimai. Taip pat teisėjų kolegija nustatė, kad Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacija nevykdo ūkinės veiklos (IV t., b. l. 29–30). Taip pat nustatyta, kad ginčijamu nutarimu pareiškėjams skirtos baudos sudaro 2 887 500 Lt sumą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jei teismas, išnagrinėjęs bylą dėl Nutarimo panaikinimo, priimtų palankų pareiškėjui sprendimą ir nebūtų sustabdytas ginčijamo Nutarimo rezoliucinės dalies 4 punktu pareiškėjams paskirtų baudų (viso – 2 887 500 Lt) išieškojimas, tokia teisinė situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjų grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų apsunkintas. Ginčo teisme laikotarpiu negalėdami naudotis: UAB „Idemus“ – 248 000 Lt, UAB „Ortopagalba“ – 53 400 Lt, UAB „Ortopedijos centras“ – 226 700 Lt, UAB „Ortopedijos klinika“ – 193 500 Lt, UAB „Ortopedijos projektai“ – 166 900 Lt, AB „Ortopedijos technika“ – 1 644 500 Lt, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“ – 341 700 Lt, VšĮ „Vilties žiedas“ – 11 800 Lt, Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacija – 1 000 Lt dydžio apyvartinėmis lėšomis, pareiškėjai patirtų nuostolius ir kitas neigiamas finansines bei materialines pasekmes, susijusias su jiems paskirtos baudos išieškojimu, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais.
Atsižvelgdama į nustatyta aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje yra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjų ir atsakovo kilęs ginčas ir tik po to turi būti vykdomi skundžiamo Nutarimo rezoliucinės dalies 4 punkte nustatyti patvarkymai dėl pareiškėjams skirtos baudos išieškojimo. Skundžiamo atsakovo Nutarimo dalies, susijusios su baudų skyrimu pareiškėjams, vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atsakovo Nutarimo nevykdymas. Toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose, susijusiose su konkurencijos teisiniais santykiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010, 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį byloje Nr. AS438-473/2009 ir kt.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Nutarimu pareiškėjams nustatytus įpareigojimus, į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, į faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė Nutarimo dalies, kuria pareiškėjams buvo paskirtos baudos, galiojimą iki įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskiruosius skundus atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.