- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- e2S-31-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26751-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Atsakovas
- O. H.
- Ieškovas
- A. M.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. H. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei O. H. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo ir atsakovės O. H. priešieškinį ieškovui A. M. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo, išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. M. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) Nutraukti ieškovo ir atsakovės O. H. (toliau – ir atsakovė) santuoką dėl sutuoktinės kaltės; 2) Nustatyti ieškovo ir atsakovės nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu; 3) Priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams išlaikymą turtu, priskiriant po ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); 4) Paskirti ieškovą nepilnamečių vaikų turto administratoriumi iki jų pilnametystės; 5) Nustatyti, ieškovo siūlomą, atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 6) Palikti po santuokos nutraukimo atsakovei pavardę „H.“; 7) Priteisti iš atsakovės visas su byla susijusias išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) Nustatyti ieškovo ir atsakovės nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, iki įsiteisės teismo sprendimas; 2) Priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, nepranešus atsakovei, išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – 1) Nustatė nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu A. M. jo gyvenamojoje vietoje iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo; 2) Priteisė iš atsakovės O. H. nepilnamečiui sūnui A. M. laikiną išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo; 3) Priteisė iš atsakovės O. H. nepilnamečiui sūnui A. M. laikiną išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo; 4) Paskyrė ieškovą A. M. nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
Šalies argumentai
3. Atsakovė O. H. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, kuriuo prašo: 1) Nutraukti atsakovės ir ieškovo sudarytą santuoką dėl sutuoktinio kaltės; 2) Nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove; 3) Priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis kiekvienam po 200 Eur kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės; 4) Paskirti atsakovę piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) Palikti po santuokos nutraukimo atsakovei pavardę „H.“, 6) Nustatyti bendravimo su vaikais tvarką; 7) Padalinti santuokoje įgytą turtą; 8) Priteisti iš ieškovo valstybei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi netenkino atsakovės O. H. prašymo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties panaikinimo.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu nepanaikina atsakovės teisių ir pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnyje. Pažymėjo, kad pati atsakovė nurodė, jog ji dar tik siekia gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Byloje nėra duomenų, kad toks leidimas atsakovei jau yra suteiktas, todėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu nepažeidžia nepilnamečių vaikų, o taip pat ir atsakovės teisių ir teisėtų interesų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartį – 1) Nustatyti nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini); 2) Priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo santuokos nutraukimo byloje, pinigines lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bei jas pervedant iki kiekvieno mėnesio 15 dienos į atsakovės nurodytą sąskaitą banke; 3) Paskirti atsakovę pinginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 4) Išreikalauti iš Administracinių nusižengimų registro bei iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis apie A. M. galiojančias nuobaudas ir teistumus; 5) Priteisti iš ieškovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
7. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir visiškai netyrė kartu su priešieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų, priešieškinyje nurodytų svarbių faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovo piktnaudžiavimu alkoholiu.
8. Atsakovė pažymėjo, kad, siekdama užtikrinti vaikų, o ne ieškovo poreikius, pinigines lėšas šiuo metu skiria išskirtinai vaikams. Pinigai, pervesti į ieškovo sąskaitą būtų iš karto nuskaičiuoti antstoliui jo skoloms padengti, bet ne vaikams išlaikyti.
Šalies argumentai
9. Taip pat atsakovė pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriais įrodinėja, kad ieškovas vaikų išlaikymui skirtus pinigus išleidžia azartiniams lošimams ir yra dažnai neblaivus namuose, vaikų akivaizdoje.
Atsiliepimas
10. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo: 1) Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartį nepakeistą; 2) Priteisti ieškovui turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
11. Ieškovas paaiškino, kad už vairo girtas sėdo, nes atsakovė su ieškovu turėjo pasisėdėjimą su draugais, abu vartojo alkoholį, kilo konfliktas. Ieškovui važiuojant jį sustabdė policija, automobilis buvo konfiskuotas, todėl ieškovas jį turėjo perduoti antstoliui. Atsakovė teismui pateikė antstolio patvarkymą su įpareigojimu perduoti saugotą daiktą, tačiau jokių baudų ieškovas nemoka ir nemokėjo.
12. Taip pat ieškovas pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriais įrodinėja, kad priklausomybių neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartis, kuria buvo išspręstas atsakovės O. H. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš vieno sutuoktinio kitam sutuoktiniui, pritaikytų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, panaikinimo.
16. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
17. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismui priėmus ginčijamą 2018 m. spalio 29 d. nutartį, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė nustatęs faktą, kad ieškovo ir atsakovės nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su tėvais dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovas ir atsakovė negyvena skyriumi, dėl ko nėra pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų.
18. Nustačius, kad nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškovu ir atsakove viename būste, konstatuotina, byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad atsakovė neteikia išlaikymo savo vaikams. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Bylos duomenimis atsakovė nedirba, tačiau yra įsiregistravusi darbo biržoje, gauna bedarbio išmoką. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ją finansiškai remia artimieji, gauna pajamas, teikdama kirpimo paslaugas, namuose. Byloje nėra pateikta įrodymu, kad ieškovė, turėdama piniginių lėšų, neskiria jų savo vaikams išlaikyti ir jų poreikiams tenkinti. Vadovaujantis byloje pateikta išvada tiek ieškovas, tiek atsakovė rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais.
19. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis), todėl pasikeitus aplinkybėms, dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims išlieka teisė kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
20. Įvertinus byloje, po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, gautus įrodymus, darytina išvada, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
22. Tiek atsakovė O. H., tiek ieškovas A. M. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
23. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, nagrinėjamoje byloje dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas pagal šią teisės normą nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Atsakovės O. H. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.