- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-14
- Bylos Nr.
- 1A-273-60-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 64-1-01430-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Emilija Akelienė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- E. V.
- Advokatai
- Algirdas Sakalauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo E. V. gynėjui advokatui Algirdui Sakalauskui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (vagystė įsibrovus į B. Š. patalpas) laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (A. Š. turto vagystė) laisvės atėmimu 10 mėnesių; pagal Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams; pagal Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams ir pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį 20 parų arešto, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios abi bausmes subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Pritaikius Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4, 7 punktus, 3 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant E. V. bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V. pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2009-10-06, apie 01.00 val., įsibrovė į patalpą - išmušdamas verandos lango stiklą pateko į B. Š. priklausančią parduotuvę, kuri yra gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) ir iš prekybos salėje esančios lentynos pagrobė 300 Lt bei iš gretimame kambaryje esančios sekcijos baro pagrobė 4000 Lt, priklausančius B. Š., tuo padarydamas nukentėjusiajai B. Š. 4300 Lt turtinę žalą.
Be to, E. V. pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2009-12-06, apie 01.00 val., per neužrakintas automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, įsibrovė į A. Š. priklausančio automobilio VW Golf, stovėjusio (duomenys neskelbtini), vidų ir užvedimo spynelėje esančiu rakteliu užvedęs automobilio variklį, pagrobė nukentėjusiajam A. Š. priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1500 Lt, kuriame buvo 30 Lt vertės mobilaus ryšio telefonas NOKIA, 30 Lt vertės vyriška rankinė su joje buvusiais dokumentais - A. Š. asmens tapatybės kortele, AB „Vilniaus bankas“ mokėjimo kortele, AB „Swedbank“ mokėjimo kortele, AB „Swedbank“ vartojamojo kredito kortele „Ergo“, A. Š. vairuotojo pažymėjimu, automobilio VW Golf techniniu pasu, raktais, 10 Lt vertės pinigine, pinigais 560 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Š. bendrą turtinę žalą už 2130 Lt sumą.
Be to, E. V. pagal Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, atliko finansines operacijas ir apgaule savo naudai užvaldė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: turėdamas vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą, 2009-12-06, apie 5 val., bankui AB „Swedbank“ priklausančiame bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo 2009-12-06, apie 1 val. jo pavogtą iš A. Š. automobilio VW Golf, A. Š. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, įvesdamas teisėto kortelės naudotojo asmens identifikavimo kodą, iš AB „Swedbank“ esančios A. Š. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), savo naudai apgaule įgijo 200 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti, pakeičiant teismo paskirtą įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms į baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Skundas grindžiamas tuo, kad nuteistasis sutinka su jam inkriminuotų veikų kvalifikacija ir paskirtomis bausmėmis, tačiau nesutinka su paskirtu įpareigojimu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Turėdamas galimybę nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, teismas jam paskyrė tik du įpareigojimus. Todėl mano, kad pirmąjį teismo paskirtą įpareigojimą tikslinga pakeisti į baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nes tai leistų įvykdyti kitą jam paskirtą įpareigojimą – pradėti dirbti, o dėl teismo paskirto pirmojo įpareigojimo jis negali realizuoti galimybės įsidarbinti užsienyje.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis ginčija tik tą nuosprendžio dalį, kuria jam taikytos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos, būtent jo 2 dalį, todėl skundžiamas nuosprendis patikrinamas tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2010-01-26 nutartyje konstatavo, kad pagal Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nėra privalomas ir kad taikant šią normą, pasinaudojant jungtukais „ir (ar)“ bei „ar“, galima paskirti tik vieną ar kelis minėtoje normoje nurodytus įpareigojimus. Tačiau laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės, o Baudžiamojo kodekso 75 straipsnyje paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo atidėjimas nenumatytas, jos nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai. Todėl taikant Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį gali būti skiriamos tik šio kodekso 67 straipsnio 3 dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės, t.y. tos kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Minėtoje normoje nurodyta, kad su bausme gali būti skiriamos tik šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį mažinančiose programose. Skirti vieną iš nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių šiuo atveju nėra pagrindo, nes nei vienos iš jų skyrimas nepasiektų tikslo, kurio yra siekiama skiriant šią priemonę, t.y. tikslo padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Paskirdamas E. V. galutinę laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėdamas Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindais, apylinkės teismas teisingai nusprendė, kad nuteistajam tikslinga paskirti du šio straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus. Net ir tuo atveju, jei būtų įstatyminis pagrindas E. V. skirti jo nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, tokios priemonės skyrimas būtų netikslingas, nes nuteistasis nedirba ir neturi pastovių pajamų. Nors nuteistasis skunde nurodė, kad turi galimybes įsidarbinti užsienyje, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų jis teismui nepateikė, be to, ir tai yra svarbiausia, nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra vykdomas ir kontroliuojamas Lietuvoje, kas eliminuoja nuteistojo išvykimą dirbti į užsienio valstybę. Apylinkės teismas, taikydamas E. V. bausmės vykdymo atidėjimo nuostatas, numatytas Baudžiamojo kodekso 75 straipsnyje, teisingai ir pagrįstai skyrė nuteistajam du tarpusavyje neprieštaraujančius, galinčius E. V. paveikti teigiama linkme, įpareigojimus.
Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.