Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-12-07 · Administracinė byla Nr. eI2-11385-484/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-07
Bylos Nr.
eI2-11385-484/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07944-2023-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“, uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos
Administracinė byla Nr. eI2-11385-484/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07944-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės ,,Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ atstovui advokatui J. B.,

atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos atstovei L. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės ,,Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2023 m. rugpjūčio 16 d., prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir atsakovas) 2023 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 541 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės peticijų komisijos sprendimo“; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. birželio 12 d. skundą.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. liepos 12 d. priėmė nutarimą Nr. 541 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės peticijų komisijos sprendimo“, kuriuo nutarė netenkinti pareiškėjų 2023 m. birželio 12 d. skundo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisijos (toliau – Peticijų komisija) 2023 m. balandžio 27 d. protokolinio sprendimo Nr. 35-3 panaikinimo.

Pareiškėjai paaiškina, kad jie 2023 m. balandžio 3 d. kreipėsi į Peticijų komisiją, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ panaikinimo ir naujo nutarimo priėmimo (toliau – kreipimasis). Peticijų komisija pareiškėjų kreipimąsi atsisakė pripažinti peticija, nes neva šį kreipimąsi pateikę juridiniai asmenys neatitiko Peticijų įstatyme nustatytų reikalavimų pareiškėjui, galėjusiam pateikti kreipimąsi (peticiją).

Pareiškėjų teigimu, Vyriausybė nagrinėdama pareiškėjų skundą dėl Peticijų komisijos sprendimo panaikinimo netinkamai taikė Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo (toliau – Peticijų įstatymas) 2 straipsnio nuostatas ir netinkamai apibrėžė pareiškėją.

Pareiškėjai skunde pripažįsta, kad kreipimosi tekstą parengė juridiniai asmenys, kuriems Peticijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis negarantuoja peticijos teisės. Tačiau pareiškėjai skunde nurodo, kad kreipimąsi pasirašė didelė grupė Lietuvos Respublikos piliečių, todėl pagal nurodytos normos nuostatas Vyriausybė turėjo pripažinti, kad kreipimąsi pateikė Lietuvos Respublikos piliečių grupė.

Pareiškėjai skunde atkreipia dėmesį, kad Vyriausybė nepatvirtino Peticijų komisijos 2023 m. balandžio 27 d. nutarimo dalies nepripažinti pareiškėjų kreipimosi peticija remiantis Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais. Tai, anot pareiškėjų, reiškia, kad Vyriausybė pripažino, kad pateiktame kreipimesi keliamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ar įgyvendinimo klausimas, kreipimasis svarbus visuomenei ar valstybei, o iškeltų reikalavimų ir siūlymų tenkinimui reikėtų priimti naują teisės aktą, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį teisės aktą.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodo, kad Vyriausybė taip pat nepatvirtino Peticijų komisijos nuostatos, kad peticiją reikia vertinti kaip susijusią su konkrečios nuosavybės teisės gynimu nuo galimo pažeidimo, tačiau tam reikėtų ne naudotis peticijų teise, o savo galimai pažeistas nuosavybės teises ginti teisme.

Pareiškėjai, vadovaudamiesi Lietuvos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 44/03 ir 2016 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. KT20-S10/2016 nuostatomis, tvirtina, kad uždarųjų akcinių bendrovių „Posūkis“, „Geruda“ ir „Jurgena“ parengtas kreipimasis, kurį pasirašė ir kiti fiziniai asmenys, turi būti laikomas kolektyviniu (grupės) kreipimusi.

Pareiškėjai skunde pripažįsta, kad peticijos teisė pripažįstama Lietuvos Respublikos piliečiams. Tačiau mano, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma analogija, taikant nuostatą, kad teisminės gynybos gali kreiptis ir juridiniai asmenys. Todėl laiko nepagrįstu bandymą riboti pareiškėjų teises, nes per juridinius asmenis veikia Lietuvos Respublikos piliečiai. Tai, kad pareiškimą padavė juridiniai asmenys, per kuriuos Lietuvos Respublikos piliečiai įgyvendina savo teises ir pareigas, pareiškėjų nuomone, nesudaro pagrindo teigti, kad peticiją padavė teisės į peticiją neturintis asmuo. Peticiją pasirašė piliečių grupė ir to pakanka konstatuoti faktą, kad peticiją pateikė piliečių grupė ir tai yra kolektyvinis kreipimasis.

Šalies argumentai

Pareiškėjų teigimu, laikantis Lietuvos ratifikuotų tarptautinių teisės aktų viršenybės principo juridinio asmens teisė į peticiją turi būti pripažįstama Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos 13 straipsnio pagrindu, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, su pareiškėjų skundu nesutinka ir pareiškėjų skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Konstitucijos 33 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, kad piliečiams laiduojama peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 26 d. nutarime aiškinant Konstitucijos 33 straipsnio trečiąją dalį suformuluotos tokios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos: konstitucinė peticijos teisė – viena iš teisių, kurias įgyvendindami piliečiai gali dalyvauti valdant savo šalį; Lietuvos, kaip ir daugelio Europos valstybių, teisės sistemose peticija paprastai suprantama kaip individualus ar kolektyvinis kreipimasis į viešosios valdžios institucijas, kuriame yra išdėstytas reikalavimas (siūlymas) spręsti tam tikrą ne tik pareiškėjui, bet ir visai visuomenei ar jos daliai svarbų klausimą, kai reikia pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį arba priimti naują teisės aktą; įstatymų leidėjas turi pareigą peticijų santykius reglamentuoti ne bet kokiu teisės aktu, o būtent įstatymu, kuriame būtų nustatyti visi svarbiausi peticijos teisės įgyvendinimo tvarkos elementai, būtent: dėl ko galima kreiptis su peticija; kurioms viešosios valdžios institucijoms gali būti paduodama peticija; formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti peticija; peticijos padavimo tvarka; sprendimų dėl atsisakymo priimti peticiją priėmimo ir jų apskundimo tvarka ir kt.; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, įstatymu nustatydamas peticijos teisės įgyvendinimo tvarką, turi tam tikrą diskreciją, tačiau negali paneigti pačios peticijos teisės esmės, dirbtinai suvaržyti ar nepagrįstai pasunkinti šios piliečių konstitucinės teisės įgyvendinimo; pagal Konstituciją Seimas, Vyriausybė, savivaldybių tarybos turi teisę savarankiškai spręsti, kokie piliečių peticijoje iškelti reikalavimai (siūlymai) tenkinami, o kokie netenkinami; konstitucinė peticijos teisės samprata suponuoja tai, kad piliečio konstitucinė peticijos teisė yra laikoma įgyvendinta tada, kai atitinkamus įgaliojimus turinti viešosios valdžios institucija apsvarsto pateiktą peticiją ir priima sprendimą dėl peticijoje išdėstytų reikalavimų (siūlymų) tenkinimo ar netenkinimo.

Atsakovas, vadovaudamasis Konstitucijos 33 straipsnio trečiąja dalimi ir oficialia konstitucine doktrina, pareiškėjų skundo nagrinėjimo metu galiojusio Peticijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, kurioje apibrėžta pareiškėjo sąvoka (pareiškėjas – ne jaunesnis kaip 16 metų Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, arba jų grupė, šio įstatymo nustatyta tvarka parašę ir pateikę kreipimąsi (peticiją)), tvirtina kad peticijos teisė Lietuvoje laiduojama išimtinai tik fiziniams asmenims arba jų grupėms.

Atsiliepimas

Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjų skundo argumentais, atsiliepime pažymi, kad nei pareiškėjai, nei jų atstovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjai ir fiziniai asmenys, nurodyti pasirašiusių asmenų sąraše, yra susiję atstovavimo teisiniais santykiais. Be to, kreipimosi (peticijos) turinyje aiškiai nurodyta, kad pareiškėjai yra juridiniai asmenys: UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“, o kreipimąsi pasirašęs asmuo yra nurodytiems juridiniams asmenims atstovaujantis advokatas. Prie kreipimosi pridėtas teisinių paslaugų sutarties išrašas patvirtina, kad advokatas J. B. atstovauja tik pareiškėjams – juridiniams asmenims ir jų interesams.

Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Peticijų įstatyme įtvirtintą peticijos sąvoką atitinka tik pareiškėjų kreipimesi nurodytas pirmasis prašymas. Prie pareiškėjų kreipimosi pridėtas pasirašiusių asmenų sąrašas galėtų būti vertinamas tik susiejus jį su pareiškėjų kreipimesi nurodytu antruoju prašymu. Atsakovo teigimu, nei Peticijų komisija, nei Vyriausybė neturėjo teisinio pagrindo 2023 m. balandžio 3 d. kreipimąsi pateikusius juridinius asmenis vertinti kaip pareiškėjus pagal Peticijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį. Todėl Vyriausybė, nustačiusi, kad pareiškėjai neatitinka Peticijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatos, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, 2023 m. liepos 12 d. priėmė nutarimą Nr. 541 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės peticijų komisijos sprendimo“.

Atsakovas atsiliepime taip pat nurodo, kad Vyriausybė, nustačiusi Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytą pagrindą, t. y. kad kreipimąsi pateikę juridiniai asmenys neatitiko Peticijų įstatyme nustatytų reikalavimų pareiškėjui, kuris galėtų pateikti kreipimąsi (peticiją), į kitus skunde nurodytus pareiškėjų argumentus atsakyti neprivalėjo. Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti šeši kreipimosi nepripažinimo peticija pagrindai yra alternatyvūs, t. y. savarankiški ir nepriklausomi vienas nuo kito, todėl bet kurio vieno iš jų nustatymas yra visiškai pakankamas pagrindas kreipimosi nepripažinti peticija.

Atsakovas atsiliepime pažymi, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kad teisė į veiksmingą gynybą pagal Konstituciją ir tarptautinius teisės aktus apima ir peticijos teisę. Teisė kreiptis į teismą ir teisė pateikti peticiją yra dvi Konstitucijoje įtvirtintos savarankiškos teisės (Konstitucijos 30 straipsnis ir 33 straipsnis). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija (1996 m. balandžio 18 d., 2002 m. liepos 2 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas skundą prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovo atstovė teismo posėdyje su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti vadovaudamasi atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės ,,Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ teisės į peticiją.

Nustatyta, kad pareiškėjai UAB ,,Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“, atstovaujami advokato J. B., 2023 m. kovo 29 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 402 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 ,,Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – Nutarimas Nr. 402) panaikinimo ir naujo nutarimo priėmimo (toliau – pareiškėjų kreipimasis). Pareiškėjų kreipimasis Vyriausybės Kanceliarijoje užregistruotas 2023 m. balandžio 3 d.

Pareiškėjai kreipimesi prašė: 1) panaikinti Nutarimą Nr. 402 ir priimti naują nutarimą; 2) pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ (toliau – Nutarimas Nr. 808) – išbraukti iš nutarimo teksto sakinio dalį „ir pavesti kontroliuoti šio projekto įgyvendinimą“, tai yra panaikinti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teisę kontroliuoti projektą „Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ (toliau – Projektas) įgyvendinusių ir investavimo prievoles įvykdžiusių Bendrovių veiklą; 3) atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė laikosi nuostatos, jog smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvos ekonomikai yra nereikalingas, atlyginti pareiškėjams ir Gariūnų verslo parke dirbantiems smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams dėl investicijų nusavinimo ir verslo panaikinimo padarytą žalą, kuri bus nustatyta ekspertinio tyrimo metu.

Peticijų komisija, 2023 m. balandžio 27 d. posėdyje apsvarsčiusi pareiškėjų kreipimesi išdėstytus reikalavimus ir prašymus, bendru sutarimu, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais, protokoliniu sprendimu Nr. 35-3 nutarė nepripažinti pareiškėjų kreipimosi peticija. Peticijų komisija nusprendė, kad pareiškėjų kreipimasis neatitinka Peticijų įstatymo 3 straipsnio reikalavimų ir iškeltų reikalavimų bei siūlymų tenkinimui nereikia priimti naują teisės aktą, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį teisės aktą. Peticijų komisija, be kita ko, išreiškė nuomonę, kad pareiškėjų peticiją galima būtų vertinti kaip susijusią su konkrečios nuosavybės teisės gynimu nuo galimo pažeidimo, todėl pareiškėjai savo galimai pažeistas nuosavybės teises turėtų ginti teisme. Taip pat Peticijų komisija atkreipė dėmesį, kad galiojantys teisės aktai nesuteikia peticijos teisės juridiniams asmenims. Pagal Peticijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ji laiduojama tik fiziniams asmenims.

Pareiškėjai UAB ,,Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“, nesutikdami su Peticijų komisijos 2023 m. balandžio 27 d. protokoliniu sprendimu Nr. 35-3 nepripažinti pareiškėjų kreipimosi peticija, atstovaujami advokato J. B., 2023 m. birželio 12 d. pateikė skundą Vyriausybei. Pareiškėjai, vadovaudamiesi Peticijų įstatymo 10 straipsniu, prašė patenkinti skundą ir pripažinti pareiškėjų kreipimąsi peticija. Pareiškėjai skunde, be kita ko, nurodė, kad Peticijų komisijos protokolinis sprendimas neatitinka Konstitucinio Teismo suformuotos teisės taikymo doktrinos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teismų praktikos. Pareiškėjai skunde taip pat nurodė, kad pareiškėjų ir prie peticijos prisijungusių asmenų teisių ir laisvių apsauga bei įgyvendinimas yra peticijos pagrindas, įtvirtintas Peticijų įstatymo 3 straipsnyje. Kreipimąsi padavė juridiniai asmenys, per kuriuos Lietuvos Respublikos piliečiai įgyvendina savo teises ir pareigas, todėl nesutiko su Peticijos komisijos išvada, kad peticiją padavė teisės į peticiją neturintis asmuo. Pareiškėjų nuomone, peticiją pasirašė piliečių grupė ir to pakanka konstatuoti faktą, kad peticiją pateikė piliečių grupė ir tai yra kolektyvinis kreipimasis.

Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 9 straipsnio 3 dalies 6 punktu, 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos peticijų konstitucinio įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, 2023 m. liepos 12 d. priėmė nutarimą Nr. 541 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisijos sprendimo“, kuriuo nutarė netenkinti pareiškėjų UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ 2023 m. birželio 12 d. skundo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisijos 2023 m. balandžio 27 d. sprendimo (posėdžio protokolo Nr. 35-3), kuriuo jų 2023 m. balandžio 3 d. kreipimasis dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ panaikinimo ir naujo nutarimo priėmimo nebuvo pripažintas peticija, nes šį kreipimąsi pateikę juridiniai asmenys neatitiko Peticijų įstatyme nustatytų reikalavimų pareiškėjui, galėjusiam pateikti kreipimąsi (peticiją).

Ginčo teisinius santykius reglamentavo Lietuvos Respublikos peticijų įstatymas, galiojęs iki 2023 m. liepos 1 d. (toliau – Peticijų įstatymas).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad piliečiams laiduojama peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas.

Pagal Peticijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį peticijos teisė – Konstitucijoje laiduojama teisė kreiptis šio įstatymo nustatyta tvarka į Seimą, Vyriausybę ar savivaldybės institucijas – savivaldybės tarybą bei savivaldybės administracijos direktorių (toliau – savivaldybės institucijos). Ši teisė realizuojama pateikiant rašytinį arba elektroninį pareiškėjo kreipimąsi į Seimą, Vyriausybę ar savivaldybės institucijas su reikalavimais ar siūlymais spręsti šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus klausimus, kai tam reikia priimti naują teisės aktą, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį teisės aktą ir kai peticijų komisijos tokį kreipimąsi pripažįsta peticija (Peticijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

Peticijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustatė, kad peticijos teise gali pasinaudoti pareiškėjas, kuris yra ne jaunesnis kaip 16 metų Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, arba jų grupė, šio įstatymo nustatyta tvarka parašę ir pateikę kreipimąsi (peticiją).

Pagal Peticijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kreipimasis pateikiamas raštu arba elektroniniu būdu, kuriame turi būti nurodyta: 1) pareiškėjo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, asmens kodas; 2) institucija, kuriai paduodamas kreipimasis; 3) prašymas pripažinti kreipimąsi peticija, kreipimosi padavimo priežastys ir tikslai; 4) pareiškėjo reikalavimai ir siūlymai; 5) pareiškėjo atstovo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta ir, jeigu yra, telefono, telefakso numeriai.

Peticijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas kreipimasis turi būti pareiškėjo pasirašytas. Tais atvejais, kai pareiškėjas dėl fizinių trūkumų pats negali pasirašyti, kreipimąsi už pareiškėją pasirašo kitas asmuo, nurodydamas savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, asmens kodą. Kreipimasis, pateiktas elektroniniu būdu, privalo būti pasirašytas elektroniniu parašu. Prie kreipimosi gali būti pridėti įvairūs dokumentai ar jų kopijos, siūlomo teisės akto projektas ir kita medžiaga (Peticijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalis).

Peticijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad kreipimesi gali būti reikalaujama ar siūloma spręsti tokius klausimus: 1) žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ar įgyvendinimo; 2) valstybės ir savivaldybės institucijų reformavimo; 3) kitus svarbius visuomenei, savivaldybėms ar valstybei klausimus.

Pagal Peticijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, kreipimesi negali būti keliami tokie reikalavimai ir siūlymai, kurių išsprendimas varžytų kitų žmonių teises ir laisves, grėstų Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai.

Vadovaujantis Konstitucijos 33 straipsnio trečiąja dalimi ir oficialia konstitucine doktrina, pareiškėjų skundo nagrinėjimo metu galiojusio Peticijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, kurioje apibrėžta pareiškėjo sąvoka, darytina vienareikšmiška išvada, kad peticijos teisė Lietuvoje laiduojama išimtinai tik fiziniams asmenims arba jų grupėms.

Bylos duomenimis nustatyta, kad peticiją dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 402 ,,Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 ,,Dėl valstybinės svarbos projekto“ su visais pakeitimais ir papildymais“ panaikinimo ir naujo nutarimo priėmimo pateikė juridiniai asmenys – pareiškėjai UAB ,,Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“, atstovaujami advokato J. B. pagal 2022 m. rugsėjo 7 d. sutarytą Teisinių paslaugų sutartį. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog advokatui J. B. būtų pavesta atstovauti ir fizinių asmenų, nurodytų sąrašuose, pasirašiusių ir tokiu būdu prisidėjusių prie UAB ,,Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ kreipimosi, nėra. Sąrašuose nurodyti fiziniai asmenys kreipimesi nėra nurodyti pareiškėjais, kaip to reikalauja Peticijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis.

Kreipimąsi Peticijų komisijai pateikę juridiniai asmenys negali būti laikomi ir fizinių asmenų atstovais Peticijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies prasme.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad skundą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės peticijų komisijos 2023 m. balandžio 27 d. protokolinio sprendimo Nr. 35-3 Vyriausybės kanceliarijai pateikė taip pat tik juridiniai asmenys – pareiškėjai.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vyriausybės kanceliarija 2023 m. liepos 11 d. vertinimo išvadoje Nr. NV-1724 pagrįstai nurodė, kad teisės aktai nesuteikia peticijos teisės juridiniams asmenims, ji laiduojama tik fiziniams asmenims. Būtent dėl šios priežasties pareiškėjų kreipimasis negalėjo būti pripažintas peticija.

Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punktas nustatė, kad kreipimasis nepripažįstamas peticija, jei kreipimąsi paduoda jaunesnis kaip 16 metų Lietuvos Respublikos pilietis, ne Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, arba jų grupė.

Atsižvelgiant į tai, kad į Peticijų komisiją kreipėsi ne fiziniai asmenys ar jų grupė, o juridiniai asmenys, toks kreipimasis negali būti pripažįstamas peticija vadovaujantis Peticijų įstatymo 9 straipsnio 6 dalimi.

Ta aplinkybė, kad Peticijų komisija nepripažino pareiškėjų kreipimosi vadovaujantis Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais, nepaneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad kreipimąsi Peticijų komisijai pateikė netinkami pareiškėjai. Teismui konstatavus, kad Peticijų komisijai kreipimąsi pateikė asmenys, neturintys tokios teisės, kiti Peticijų komisijos protokoliniame sprendime nurodyti pagrindai, kuriais remiantis Peticijų komisija pareiškėjų kreipimosi nepripažino peticija, nagrinėjamai bylai reikšmės neturi ir todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Pagal Konstitucijos 102 straipsnio pirmąją dalį ir 105 straipsnio antrosios dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas sprendžia, ar Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Kompetencija pripažinti, kad Vyriausybės nutarimas yra neteisėtas, pagal Konstitucijos 105 straipsnį yra suteikta išimtinai Konstituciniam Teismui, kuris nagrinėja, ar Konstitucijai ir įstatymams neprieštarauja Vyriausybės aktai. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismai, į kuriuos suinteresuoti asmenys kreipiasi su prašymais išnagrinėti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktus, negali perimti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų, t. y. už šias valdžios institucijas priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti minėtų valdžios institucijų išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu yra pagrindas manyti, kad inter alia (be kita ko) Vyriausybės aktas, kuris turi būti taikomas konkrečioje administracinėje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas aktas atitinka Konstituciją ar įstatymus; gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą.

Teismui, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, abejonių dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 541 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės peticijų komisijos sprendimo“ konstitucingumo nekyla.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ginčo santykių pobūdį reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjų reikalavimų remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Kiti pareiškėjų skunde nurodyti argumentai jokios įtakos bylos procesiniai baigčiai neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85−87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės ,,Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė