- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-10-25
- Bylos Nr.
- e1-2991-716/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- E. L.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiką, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį - 16 MGL (2080 Lt) bauda;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 12 MGL (451 Eur) bauda,
teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. L. apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: jis 2021 m. liepos 27 d. apie 10.37 val., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, internetu per socialinį tinklą „Facebook“ M. M., ieškančiam, kas parduoda elektrinį paspirtuką, asmenine žinute susisiekė su M. M. ir parašė, kad gali parduoti elektrinį paspirtuką už 533 eurus, nors paspirtuko neturėjo ir jo neketino parduoti, M. M. 2021 m. liepos 27 d. būdamas (duomenys neskelbtini) pašte, , (duomenys neskelbtini), pervedė E. L. pašto perlaidą 533 eurus, kurie tą pačia dieną E. L. išmokėti Vilniaus (duomenys neskelbtini) pašte, adresu (duomenys neskelbtini), gavęs pinigus susitarimo neįvykdė, užsakytos prekės pirkėjui neišsiuntė, gautų pinigų nukentėjusiajam negrąžino, tokiu būdu tyčia apgaule įgijo nukentėjusiajam M. M. priklausantį 533 eurų vertės turtą.
E. L. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. liepos mėn., tikslios datos nurodyti negali, neatsimena, socialiniame tinkle „Facebook“, grupėje pavadinimu „Elektriniai paspirtukai“ pamatė, jog M. M. ieško pirkti elektrinio paspirtuko. Tuo metu turėjo daug skolų, todėl nusprendė parašyti M. M. ir pasiūlyti jam pirkti elektrinį paspirtuką, kurio neturėjo ir neketino parduoti. Jam pateikė internete rastas paspirtukų nuotraukas, pasakė, kad paspirtukus galima apžiūrėti PC „KUBAS“. Taip pasakė, nes taip yra lengviau žmones įtikinti, kad paspirtukai tikrai yra parduodami. Asmuo buvo iš kito miesto, susitarė su juo, kad paspirtuką atsiųs per kurjerių tarnybą. Jis iš šio asmens gavo pinigų perlaidą, kurią atsiėmė pašto skyriuje, adreso neatsimena. Gavęs 533 eurus paspirtuko neišsiuntė, nes jo neturėjo ir neketino nieko parduoti. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, įsipareigoja atlyginti žalą per dvi savaites (b. l. 181).
Nukentėjusysis M. M. tyrimo metu parodė, kad jis jau kuris laikas norėjo nusipirkti elektrinį paspirtuką, kadangi (duomenys neskelbtini) mieste jo pirkti nerado, nutarė paieškoti paspirtuko internete. 2021 m. liepos 26 d. apie 10.00 val. naršydamas socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Elektriniai paspirtukai“ pamatė, jog kiti žmonės šioje grupėje įkelia įrašus, kad jie nori pirkti paspirtuką. Jis taip pat paskelbė įrašą, jog nori pirkti elektrinį paspirtuką. Netrukus paskelbus įrašą apie 10.37 val. į savo „Messenger“ programėlės paskyrą gavo asmeninę žinutę, kurią parašė asmuo, pasivadinęs E. L.. Jis teigė, jog pardavinėja elektrinius paspirtukus ir gali juos atsiųsti į bet kurį Lietuvos miestą. Jis susigundė jo pasiūlymu ir nutarė pirkti elektrinį paspirtuką iš šio žmogaus. Jie sutarė, jog jam reikia pervesti 533 eurus per „Lietuvos paštą“. Kai perves pinigus, E. L. jam atsiųs paspirtuką. Tą pačią dieną apie 11.52 val. jis nuėjęs į (duomenys neskelbtini) mieste esantį „Lietuvos pašto“ skyrių pervedė E. L. pinigus. Iš viso pašte jis sumokėjo 534.80 eurus. Jam „Messenger“ programėle pardavėjas nurodė savo asmens kodą, vardą, pavardę, t. y. šiuos jo siųstus rekvizitus jis nurodė, kai siuntė pinigus pašte. Po pinigų pervedimo E. L. jam „Messenger“ programėlėje rašė, jog išsiuntė paspirtuką „DPD“ kurjeriu. Vėliau jis jam nebeatrašė, teigė, kad buvo pametęs telefoną, todėl neišsiuntė paspirtuko. 2021 m. liepos 29 d. ryte jis jam dar rašė, kad jam gražino pinigus, tačiau iki šiol jis pinigų neatgavo, todėl nutarė kreiptis į policiją, nes mano, jog liko apgautas. Iš viso jam padaryta 534,80 eurų turtinė žala. Prie pareiškimo yra pridėjęs susirašinėjimo ekrano kopijas, bei pinigų pervedimo kvitą. Taip pat gali pasakyti, jog tvarka dėl civilinio ieškinio jam yra išaiškinta, ją suprato. Civilinio ieškinio šiuo metu nereikšti nenori, tai galės padaryti vėliau (b. l. 49-50).
Papildomos apklausos tyrimo metu nukentėjusysis M. M. parodė, kad prie jau duotų parodymų, kurie buvo surašyti teisingai, nori papildomai pasakyti, kad iki šios dienos nei jam pavyko su tuo E. L. susisiekti, nei jis su juo susisiekė. Pinigų, pervestų už paspirtuką, jis neatgavo, paspirtuko taip pat negavo, todėl nori pateikti civilinį ieškinį ir prašo jį pripažinti civiliniu ieškovu. Prieš pervesdamas pinigus jis nepasitikrino „Facebooke“ ar asmuo, iš kurio perka daiktą, nėra sukčius, nors dabar jau žino, kad tas asmuo yra apgavęs ne vieną (b. l. 53).
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2021 m. liepos 26 d. apie 10.00 val. socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Elektriniai paspirtukai“ paskelbė įrašą, jog nori pirkti elektrinį paspirtuką. 10.37 val. į pareiškėjo „Messenger“ programėlės paskyrą parašė asmuo pasivadinęs E. L., kuris teigė, kad parduoda naujus elektrinius paspirtukus. Susitaręs dėl paspirtuko, tą pačią dieną nuėjo į Lietuvos pašto skyrių ir pervedė E. L. 534.80 eurus už perkamą paspirtuką. Po pinigų pervedimo pardavėjas paspirtuko jam neatsiuntė, pinigų negražino. Mano, jog liko apgautas. Jam padaryta 534,80 eurų turtinė žala. Prašo policijos pareigūnų ištirti šį įvykį ir nubausti kaltus asmenis(b. l. 1).
Iš susirašinėjimo kopijų ir pinigų perlaidos kvito matyti, kad E. L. ir M. M. tarėsi dėl elektrinio paspirtuko pardavimo. M. M. AB „Lietuvos paštp“ pagalba pervedė 534,80 eurų už elektrinį paspirtuką E. L. (b. l. 6-17).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metu susipažinus su pareiškėjo M. M. pridėtais susirašinėjimai „Messenger“ paskyroje, bei su pašto perlaidos kvitu, paaiškėjo, kad pareiškėjo ir jo apklausos protokole nurodyta data – 2021 m. liepos 26 d. yra 2021 m. liepos 27 d., kadangi susirašinėjimo su E. L. pradžioje matome „tue“, kas iš anglų kalbos išvertus reiškia antradienis („Tuesday“), todėl yra pagrindas manyti, kad tiek pats susirašinėjimas buvo 2021 m. liepos 27 d., o ne 2021 m. liepos 26 d., tiek ir pinigų pervedimas buvo atliktas 2021 m. liepos 27 d., kas nurodyta pinigų perlaidos čekyje. Tą patvirtina ir tos pačios dienos susirašinėjimo programėlėje įkeltas ir E. L. persiųstas pašto perlaidos čekis, po kuriuo M. M. parašė: „va su kodu nuesi jokio skirtumo kelinta val“. Tikėtina, kad pareiškėjas suklydo nurodydamas datą, kuomet patalpino skelbimą apie ieškomą paspirtuką, po ko iškart sulaukė E. L. žinutės, todėl laikytina, kad tiek skelbimas buvo patalpintas, tiek susirašinėjimas ir pinigų pervedimas pasinaudojant AB „Lietuvos paštas“ paslaugomis vyko 2021 m. liepos 27 d. (b. l. 26).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad buvo gautas anoniminis pranešimas, jog asmuo pirko per „Facebook“ skelbimą paspirtuką. Pinigus nusiuntė, o paspirtuko nėra. Į žinutes neatsako (b. l. 28-29).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų duomenų negauta (b. l. 30-31, 33-36).
Iš AB „Lietuvos paštas“ informacinio pranešimo matyti, kad AB „Lietuvos paštas" informacinių sistemų duomenimis M. M. 2021 m. liepos 27 d. 11.49 val. (duomenys neskelbtini) pašte išsiųstą 533 eurų (siuntimo mokestis bendrovei 1,80 Eur) pinigų perlaidą Vilniaus (duomenys neskelbtini) pašte 2021 m. liepos 27 d. 12.21 val. atsiėmė gavėjas E. L. (b. l. 64-67).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo peržiūrėta informacija, esanti socialiniame tinkle „Facebook“, t. y. įėjus į asmens profilį „E. L.“ matoma nuotrauka, kurioje yra vaikinas prie automobilio. Vizualiai vaikinas esantis nuotraukoje bei duomenų bazėje esanti E. L. nuotrauka panašios. Siekiant gauti daugiau duomenų apie asmenį peržiūrėjus jo profilio informaciją, tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Nėra pateikta nei asmens gimimo datos, nei gyvenamosios vietos arba ši informacija yra užslėpta naudojantis „Facebook“ nustatymais. Patikrinus duomenų bazėje informaciją apie automobilį prie kurio asmuo nusifotografavęs, nustatyta, jog automobilis registruotas kito asmens vardu. Atkreiptinas dėmesys, kad socialiniame tinkle „Facebook“ esančiose grupėse, pvz: „nepatikimos pardavėjos!!! Aferistai!!! Sukčiai!!!“ yra įkelta informacija, kad „E. L.“ yra „sukcius“, taip pat tokiose grupėse, kaip „BMW <...: Perku, Parduodu, Keiciu“ yra randamas įrašas, kad E. L. yra „sukcius“, „VW Klubas (Perku-Parduodu)“ grupėje taip pat yra analogiškas įrašas apie minėtą asmenį, kaip apgavusį. Kitos informacijos, galinčios turėti reikšmės tyrimui, apie E. L. socialiniame tinkle nerasta. Pridėta socialiniame tinkle rasta informacija (b. l. 68-71).
Iš tarnybinio pranešimo dėl žalos atlyginimo matyti, kad 2021 m. spalio 6 d. susiekus su nukentėjusiuoju M. M. telefonu, jis patvirtino, kad žala jam pilnai atlyginta, neturi jokių materialinių pretenzijų įtariamajam. 2021 m. spalio 6 d., 10.07 val., iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) buvo gautas „LUMINOR“ banko išrašas, kuriame matoma, jog buvo gauti du mokėjimai (atlikti du pinigų pervedimai), t. y. 2021 m. spalio 5 d. V. L. iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pateikė 533 eurų mokėjimą M. M. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodęs, jog tai „skolos grąžinimas. E. L.“. 2021 m. spalio 6 d. V. L. iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pateikė 1.80 eurų mokėjimą M. M. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodęs, jog tai „skolos grąžinimas. E. L.“. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis E. L. atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (b. l. 93-94).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, ir yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Taigi sukčiavimui reikalinga nustatyti apgaulės bei turto užvaldymo faktą, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-507/2012, 2K-309/2013, 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017). Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas pripažįsta, kad E. L. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Kaltinamasis tyrimo metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtino nukentėjusiojo M. M. tyrimo metu duoti parodymai ir protokolas-pareiškimas, taip pat policijos įvykių registro išrašas, byloje esančios susirašinėjimo kopijos, pinigų pervedimo kvitas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, AB „Lietuvos pašto“ informacinis pranešimas, byloje esančios fotonuotraukos, žalos nukentėjusiajam atlyginimo kvitas. Minėtų įrodymų visumos pagrindu teismas pripažįsta E. L. kaltu, o E. L. veiksmus teisingai kvalifikuotus pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamiesiems už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, žala atlyginta, teismas pripažino, kad E. L. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis E. L. neprieštarauja, sutinka su siūlome bausme, jos dydžiu (b. l. 191-192).
Kaltinamojo E. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
E. L. padarė tyčinį savanaudiško pobūdžio nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas, tačiau teistumas yra išnykęs (b. l. 100-103), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 105-173). E. L. yra (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, turintis nuolatinę gyvenamą vietą, savanoriškai atlygino žalą nukentėjusiajam (b. l. 94). Teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą valstybinė kaltintoja nesurinko. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. L. paskyrus prokurorės prašomą bausmę, atitinkančią BK 61 straipsnio nuostatas.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam E. L. tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 184) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 186) – paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko naikintos kaip nebereikalingos.
Nukentėjusysis M. M. tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 534,80 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 57). Šią žalą E. L. geranoriškai atlygino ir nukentėjusiajam sumokėjo visą prašomą sumą (b. l. 94). Dėl to pradėtas civilinio ieškinio procesas vadovaujantis BPK 107 straipsniu nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendė:
E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. L. galutinę 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, po ko jas panaikinti.
Nutraukti pradėtą M. M. civilinio ieškinio dėl 534,80 Eur turtinės žalos atlyginimo procesą.
Kaltinamasis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.
Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius (banko kodas 40100); LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“ (banko kodas 70440); LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“ ( banko kodas 71800); LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas (banko kodas 72900); LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ (banko kodas 73000); LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“ (banko kodas 72300). Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).