Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-03-13 · Administracinė byla Nr. I-164-189/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-13
Bylos Nr.
I-164-189/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00739-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Tomas Blinstrubis, Bronius Januška, Gediminas Užubalis
Atsakovas
Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-164-189/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00739-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3.(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Tomo Blinstrubio, Gedimino Užubalio,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei D. D.,

atsakovės Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui J. E.,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus atstovei S. S.,

viešame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos 973-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos skundą atsakovams Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja 973-osios daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo įpareigoti Valstybinę socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) patikrinti, ar A. M. dirba ir suteikti Bendrijai turimą informaciją (b. l. 13).

Nurodo, kad pareiškėja 2016 m. rugsėjo 7 d. paklausime Nr. VTD-138 prašė VSDFV patikrinti, ar A. M. dirba ir suteikti apie jį Bendrijai turimą informaciją, siekiant išieškoti skolą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimo, įsiteisėjusio 2014 m. lapkričio 3 d., pagrindu. VSDFV 2016 m. rugsėjo 15 d. atsisakė suteikti informaciją apie A. M., nurodydama, kad neturi tam teisinio pagrindo. 2016 m. rugsėjo 7 d. kartu su užklausimu Bendrija pateikė 2015 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-30692-833/2014 (proceso Nr. 2-68-3-23098-2014-8). Bendrija mano, kad atsakovei suteikus informaciją apie A. M., gali būti įmanomas Bendrijos savarankiškas teismo sprendimo įgyvendinimas.

Pareiškėja mano, kad A. M. įsiskolinimo ir 2015 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas turėtų būti laikomas teisėtu pagrindu įpareigoti atsakovą suteikti Bendrijai informaciją apie A. M.. Pareiškėjos teigimu, Bendrija nereikalauja pateikti A. M. socialinio draudimo duomenų, o tik siekia sužinoti, ar A. M. dirba ir prašo suteikti apie jį turimą informaciją.

Pareiškėja nesutinka su VSDFV pozicija, jog kartu su paklausimu Bendrija nepateikė rašytinio ar jam prilyginamo A. M. sutikimo dėl informacijos pateikimo, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimas buvo priimtas A. M. nedalyvaujant, o jo deklaruota buvimo vieta Bendrijai nežinoma. 2017 m. lapkričio 14 d. Bendrija papildomai pateikė atsakovei VSDFV pakartotinį paklausimą, tačiau Bendrija atsakymo negavo.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė pateiktą skundą tenkinti. Paaiškino, kad teismo sprendimą Bendrija siekia vykdyti savarankiškai, į antstolius nenori kreiptis, nes pareiškėjos teigimu, antstoliai yra pašaliniai asmenys, nesuinteresuoti teismo sprendimo vykdymu, o už vykdymo proceso prašo pinigų (2019 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Atsakovė VSDFV atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą palikti nenagrinėtą (b. l. 23–25).

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 41 straipsnyje nustatyta, jog draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV, kadangi VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Paaiškina, jog pareiškėja prieš kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą neskundė VSDFV Vilniaus skyriaus rašto ar VSDFV Vilniaus skyriaus neveikimo neatsakant į pareiškėjo 2017 m. lapkričio 14 d. raštą, todėl daro išvadą, kad pareiškėjas nepasinaudojo šios kategorijos byloms įstatymo nustatyta privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Nurodo, kad pareiškėja 2018 m. kovo 20 d. kreipėsi į VSDFV prašydamas pateikti VSDFV Vilniaus skyriaus atsakymo į pareiškėjo 2017 m. lapkričio 14 d. pateikto rašto VSDFV Vilniaus skyriui kopiją. Kadangi VSDFV Vilniaus skyrius yra atskiras juridinis asmuo, o pateiktas kreipimasis neturėjo skundo požymių, šis pareiškėjos prašymas VSDFV 2018 m kovo 22 d. raštu Nr. (13.12E) I-1828 buvo persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją VSDFV Vilniaus skyriui. Kitų dokumentų susijusių su nagrinėjama byla VSDFV neturi.

Pažymi, jog pareiškėja yra praleidusi VSDĮ 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus skundo pateikimo VSDFV terminus, tačiau jie galėtų būti atnaujinti, todėl turi galimybę pasinaudoti privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtu (2019 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 31–33).

Nurodo, kad tiek VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. (11.2) 3-101702, tiek 2017 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. (11.2) 3-118066 buvo nurodyta jų apskundimo tvarka, t. y. Bendrija, nesutikdama su minėtais VSDFV Vilniaus skyriaus raštais, turėjo teisę per 20 darbo dienų pateikti skundą VSDFV. Bendrija šia teise per įstatymų nustatytą terminą nepasinaudojo, todėl sutiko su VSDFV Vilniaus skyriaus atsisakymu suteikti Bendrijos prašomą informaciją. Nors terminas skundui dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 15 d. rašto Nr. (11.2) 3-101702 ir 2017 m. lapkričio 24 d. rašto Nr. (11.2) 3-118066 paduoti yra praleistas, tačiau Bendrija dar turi galimybę pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kadangi VSDFV turėtų galimybę atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu Bendrija, teikdama skundą VSDFV nurodytų svarbias priežastis dėl kurių šis terminas buvo praleistas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtu (2019 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl įpareigojimo VSDFV patikrinti, ar A. M. dirba ir Bendrijai turimos informacijos suteikimo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Bendrija 2016 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. VTD-138 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama pateikti duomenis apie tai, ar A. M. dirba, ir suteikti Bendrijai turimą informaciją apie šį asmenį (b. l. 34).

VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. (11.2) 3-101702 atsisakė tenkinti pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 7 d. prašymą, nurodydamas, kad neturi teisinio pagrindo pateikti prašomų A. M. duomenų, kadangi kartu su šiuo prašymu nebuvo pateiktas rašytinis ar jam prilygintas A. M. sutikimas dėl informacijos pateikimo, o iš prašymo turinio nėra aiškus asmens duomenų naudojimo tikslas, nenurodytas duomenų teikimo ir gavimo teisinis pagrindas bei nėra pagrįstas prašomų asmens duomenų būtinumas (b. l. 35–36).

Pareiškėja 2017 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. VTD-161 pakarotinai kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama suteikti tą pačią informaciją apie A. M. (b. l. 37).

VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. (11.2) 3-118066 šį Bendrijos prašymą paliko nenagrinėtą, kadangi jame nebuvo nurodytos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą bei nepateikti papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (b. l. 38).

Bendrija 2018 m. kovo 20 d. kreipėsi į VSDFV, prašydama pakartotinai pateikti VSDFV Vilniaus skyriaus atsakymo į Bendrijos 2017 m. lapkričio 14 d. prašymą kopiją, nurodydama, kad minėto atsakymo neranda (b. l. 27, 42).

VSDFV šį pareiškėjos prašymą persiuntė VSDFV Vilniaus skyriui (b. l. 26, 41), kuris 2018 m. kovo 26 d. raštu Nr. (11.2E) 3E-7706 pakartotinai išsiuntė pareiškėjui VSDFV Vilniaus skyriaus atsakymą į pareiškėjo 2017 m. lapkričio 14 d. prašymą (b. l. 39).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo įpareigoti VSDFV patikrinti, ar A. M. dirba ir suteikti Bendrijai turimą informaciją.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). LVAT yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (žr., pvz., LVAT 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, LVAT teismo biuletenis Nr. 4, 296 p.). Tačiau sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., LVAT 2007-10-11nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-296/2007, LVAT biuletenis Nr. 13).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. (11.2) 3-101702 atsisakė tenkinti pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 7 d. prašymą, nurodydamas, kad neturi teisinio pagrindo pateikti prašomų A. M. duomenų, kadangi kartu su šiuo prašymu nebuvo pateiktas rašytinis ar jam prilygintas A. M. sutikimas dėl informacijos pateikimo, o iš prašymo turinio nėra aiškus asmens duomenų naudojimo tikslas, nenurodytas duomenų teikimo ir gavimo teisinis pagrindas bei nėra pagrįstas prašomų asmens duomenų būtinumas (b. l. 35–36). Pareiškėja 2017 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. VTD-161 pakarotinai kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama suteikti tą pačią informaciją apie A. M. (b. l. 37), tačiau VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. (11.2) 3-118066 šį Bendrijos prašymą paliko nenagrinėtą, kadangi jame nebuvo nurodytos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą bei nepateikti papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (b. l. 38). Bendrija 2018 m. kovo 20 d. kreipėsi į VSDFV, prašydama pakartotinai pateikti VSDFV Vilniaus skyriaus atsakymo į Bendrijos 2017 m. lapkričio 14 d. prašymą kopiją, nurodydama, kad minėto atsakymo neranda (b. l. 27, 42). VSDFV Vilniaus skyriui 2018 m. kovo 26 d. raštu Nr. (11.2E) 3E-7706 pakartotinai išsiuntė pareiškėjai VSDFV Vilniaus skyriaus atsakymą į pareiškėjos 2017 m. lapkričio 14 d. prašymą (b. l. 39).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog atsakovas dėl pareiškėjos prašymo patikrinti, ar A. M. dirba ir Bendrijai turimos informacijos suteikimo jau yra priėmusi 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimą. Pareiškėja šio sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, teismui dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimo taip pat nesuformulavo. Tai, kad pareiškėja nesutinka su 2016 m. rugsėjo 15 d. priimtu sprendimu nelaikytina vilkinimu atlikti veiksmus. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta ir įvertinus LVAT praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjos skundo tenkinti nėra pagrindo.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pažymėtina, kad iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad pareiškėja siekia įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-30692-833/2014 (proceso Nr. 2-68-3-23098-2014-8). Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XLI skyriuje reglamentuotos Bendrosios vykdymo veiksmų atlikimo taisyklės. Pagal CPK 590 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodo, kad antstolio paslaugos yra mokamos, jis pašalinis asmuo, kuris nesuinteresuotas skolos išieškojimu, todėl skolos išieškojimą siekia vykdyti nesinaudojant antstolio paslaugomis. Tačiau teismas su šiais argumentais nesutinka, nes antstolis iš esmės yra suinteresuotas įvykdyti išieškojimą iš skolininko, o visas išlaidos, susijusios su vykdymo gali būti išieškomos iš skolininko.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos 973-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisBronius JanuškaGediminas Užubalis