- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- 1-111-1142/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38696-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas
- Kaltinamasis
- D. J.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. J. mušdamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą kitam žmogui, t. y.: 2020 m. rugsėjo 26 d., apie 20:30 val., Kretingoje, Maironio gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties tyčia vieną kartą galva smogė J. D. į veidą, padarydamas jam viršutinės lūpos vidinio paviršiaus muštinę žaizdą ir tuo nukentėjusiajam J. D. sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2020 metų rugsėjo mėnesį prie trečios užtvankos su draugu D. P. išgėrė alaus ir degtinės, jautėsi neblaivus. Po to, apie 9 val. vakaro, nuėjo prie vasaros estrados, ten sutiko J. D. Pasigirdo, kad J. D. kažką pasakė jo draugui, tada jis vieną kartą galva trenkė nukentėjusiajam į veidą. Mano, kad viskas įvyko dėl alkoholio, blaivus taip nebūtų pasielgęs, išgėręs jis tampa agresyvus. Po šio įvykio alkoholio daugiau nevartoja. Kitą dieną po įvykio bandė tartis su nukentėjusiuoju J. D., siūlė jam 100 Eur žalai atlyginti, bet jis nesutiko, paprašė 800 Eur ar 700 Eur, bet jis neturėjo galimybės tiek sumokėti. Atsiprašė nukentėjusiojo parašydamas jam žinutę. Mano, kad pasielgė blogai ir dėl to gailisi. Šiuo metu iš karto neturi galimybės atlyginti civilinių ieškinių. Uždarbiauja pas fizinį asmenį dirbdamas tinkuotoju, uždirba 40 Eur per dieną, kai atgaus asmens tapatybės kortelę, pradės dirbti pagal verslo liudijimą. Kitų pajamų neturi, finansiškai padeda mama, su kuria jis gyvena.
Kaltinamajam D. J. prisipažinus kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davus parodymus, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorui ir kaltinamajam sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, D. J. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.
Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnio 1 dalis)
BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką kaip liudytojas apklausiamas nukentėjusysis J. D. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 26 d., apie 20:00 val., kartu su draugais J. P., G. Š., G. L. atvyko į renginį „Be active night“, vykusį Kretingos vasaros estradoje. Šventės metu Kretingos rajono savivaldybės prašymu vasaros estradoje jie atliko parodomąjį važiavimą su mopedais ir motociklais. Po pasirodymo išvažiavo iš vasaros estrados ir visi dalyviai sustojo Maironio gatvėje. Pastebėjo, kad prie jų grupelės priėjo pažįstamas D. J. Jis pradėjo priekaištauti vienam iš dalyvių dėl kažkokių lipdukų. Tada D. J. pažiūrėjo ir jį atpažino, priėjo ir nieko nesakęs, tyčia vieną kartą galva smogė jam į veidą. Po smūgio jam buvo sužalotos lūpos, pradėjo kraujuoti nosis, visa tai jam sukėlė fizinį skausmą. Su D. J. yra kilęs konfliktas ir anksčiau, tą kartą jis jį vijosi, draugai pabėgo, o jį sumušė. Dėl šio įvykio buvo pradėtas tyrimas, tačiau jis su D. J. susitaikė. Gali būti, kad jis jaučia nuoskaudą dėl anksčiau buvusio konflikto (b. l. 1-4).
Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas S. P. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 26 d. Kretingos vasaros estradoje vyko renginys „Be active night“, kuriame jis su draugų grupe atliko pasirodymą. Po pasirodymo su draugais sustojo pabendrauti šalia vasaros estrados. Ten prie jų priėjo du asmenys, vienas iš jų buvo iš matymo pažįstamas D. J. Jie galėjo būti vartoję alkoholio, nes sunkiai koordinavo savo elgesį, sunkiai kalbėjo, buvo išsiplėtę jų akių vyzdžiai. Tada jie priėjo prie draugo J. D., kažką jam pasakė. J. nusišypsojo. Ką tiksliai D. pasakė negali nurodyti. Tada D. trenkė iš galvos J. į veido sritį tarp nosies ir lūpų. D. draugas jį nuo J. patraukė, J. susvirduliavo ir jam pradėjo kraujuoti nosis. Tada D. su savo draugu nuėjo (b. l. 30-31).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1686/2020(03) nurodyta, kad J. D. nustatyta viršutinės lūpos vidinio paviršiaus muštinė žaizda. Kiti (nosies) sužalojimai neužfiksuoti. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, galėjo gautis vieną kartą sudavus į burną galva, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 46).
Byloje surinkti ir BPK nustatyta tvarka teisme ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 26 d., apie 20:30 val., Kretingoje, Maironio gatvėje, kaltinamasis D. J. tyčia vieną kartą galva smogė nukentėjusiajam J. D. į veido sritį, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančius sužalojimus. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat pripažino, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tvirtino, kad būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Apsvaigimo nuo alkoholio aplinkybę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo S. P. parodymai, kuris teigė, jog D. J. elgesys buvo nekoordinuotas, jis sunkiai kalbėjo. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog kaltinamojo D. J. padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Dėl bausmės skyrimo
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti nubaustas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis D. J. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Teisiamojo posėdžio metu D. J. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, išreiškė gailestį dėl nusikaltimo padarymo, posėdžio metu kritiškai vertino savo elgesį, teigė, jog per socialinį tinklą siųsta žinute atsiprašė nukentėjusiojo J. D., bandė tartis dėl žalos atlyginimo. Kaltinamasis D. J. anksčiau neteistas, yra baustas administracine tvarka. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad atgavęs asmens dokumentą pradės vykdyti individualią veiklą pagal verslo liudijimą.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti D. J. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, nesusijusią su jo laisvės atėmimu, tačiau ją varžanti – laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis). Nustatant laisvės apribojimo bausmės terminą bei kaltinamajam skirtinus įpareigojimus bei draudimus, atsižvelgtina į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, padarytos veikos pobūdį, taip pat į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, padaryta žala, kuri iki šiol nėra atlyginta. Atsižvelgiant į tai, D. J. skirtinos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui – vieneri metai. Kaltinamajam skirtinas įpareigojimas visą bausmės atlikimo laiką nuo 21.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, draudimas vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, taip pat kaltinamasis įpareigotinas per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis). Kaltinamajam taip pat skirtina 3 mėnesių intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis).
Remiantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Dėl civilinių ieškinių
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Šioje byloje yra pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 18,80 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 69-72) bei nukentėjusiojo J. D. civilinis ieškinys dėl 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 63).
Dėl kaltinamojo D. J. veiksmais padarytų sužalojimų nukentėjusiajam J. D. 2020 m. rugsėjo 26 d. Kretingos ligoninėje buvo suteiktos ortopedo traumatologo sveikatos priežiūros paslaugos, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų paslaugų kaina – 18,80 Eur. Atsižvelgiant į tai, kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo D. J. priteistina 18,80 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis J. D. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo D. J. 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju kaltinamojo veiksmais buvo padaryta žala vienai svarbiausių baudžiamosios teisės saugomų vertybių, t. y. žmogaus sveikatai, nukentėjusiajam J. D. buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas, bet ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo suduotas vienas smūgis galva į veido sritį, šiuo veiksmu nukentėjusiajam padaryta viršutinės lūpos vidinio paviršiaus muštinė žaizda. Smūgis suduotas į vizualiai matomą kūno sritį, po smūgio nukentėjusiojo nosis kraujavo, dar tos pačios dienos vakare nukentėjusysis kreipėsi į Kretingos ligoninę, apžiūros metu jo viršutinė lūpa buvo patinusi, vidiniame paviršiuje nustatyta mušta 0,5 cm žaizda (b. l. 40). Nurodytos aplinkybės teismui nekelia abejonių, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, neigiamas emocijas, išgąstį, psichologinį diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę žalą. Kartu teismas atsižvelgia į tai, jog nusikalstama veika truko neilgai, nukentėjusiajam suduotas vienas smūgis, byloje nėra duomenų apie tai, jog dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajam būtų atsiradę kokių nors ilgalaikių neigiamų pasekmių ar būtų ilgam sutrikęs jo įprastas gyvenimo ritmas. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis šiuo metu oficialiai nedirba, teisiamojo posėdžio metu teigė, jog gyvena su mama, kuri jį remia finansiškai. Įvertinęs aptartas aplinkybes, tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, atsižvelgdamas į proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo D. J. civiliniam ieškovui J. D. priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, ši suma užtikrins protingą balansą tarp kompensacijos už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų.
Dėl proceso išlaidų
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nukentėjusiajam J. D. teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirtas advokatas M. V. Iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos matyti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokato dalyvavimą procese sudaro 139,09 Eur. Kadangi prašomos priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos yra pagrįstos, nėra akivaizdžiai per didelės, nurodytos išlaidos priteistinos valstybei iš kaltinamojo D. J. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam D. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas (b. l. 107-112) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamojo asmens tapatybės kortelė grąžintina D. J.
Kompaktinis diskas su liudytojo apklausos įrašu paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant 3 (trijų) mėnesių intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu nuteistasis privalo būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val. bei skiriant pareigas: visą bausmės atlikimo laiką nuo 21.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, paskiriant 3 (trijų) mėnesių intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu nuteistasis privalo būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val. bei skiriant šias pareigas:
- visą bausmės atlikimo laiką nuo 21.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;
- visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų;
- per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. J. jo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš D. J. 18,80 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo J. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti J. D. iš D. J. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš D. J. 139,09 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išaiškinti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkąmąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.
Kompaktinį diską palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.