- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-04
- Bylos Nr.
- 1S-229-574/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas
- Nuteistasis
- Č. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Virginijos Liudvinavičienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Č. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nutarties, kuria skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam Č. P., atmestas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Č. P. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 24 straipsnio 4 dalį ir 304 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (4 epizodai) ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. gruodžio 4 d.
Bausmės pabaiga – 2020 m. balandžio 13 d.
1/3 dalis laisvės atėmimo bausmės 2018 m. gegužės 14 d. atlikta nebuvo, terminas – 2018 m. liepos 2 d.
2018 m. gegužės 10 d. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 11 mėnesių 3 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2018 m. gegužės 14 d. nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam Č. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi Č. P. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarimo atmetė. Nurodė, kad Č. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Teismas konstatavo daug nuteistojo elgesio laisvėje perspektyvos vertinimui neigiamų aspektų: nedirba bausmės atlikimo metu, mąstymas stokoja lankstumo, problemų sprendimo, savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, planavimo, neigiamų pasekmių numatymo įgūdžių, turi sunkumų identifikuoti problemas, savo nusikalstamą elgesį linkęs pateisinti, linkęs atsakomybes perkelti kitiems asmenims. Susipažinus su nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, kad padaryta ženkli pažanga jai mažinti.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi nuteistasis Č. P. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 3 dalimi, paleisti jį lygtinai su intensyvia priežiūra.
Nurodo, kad tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą. Tuo tarpu tiek komisijai, tiek apylinkės teismui svarbiausiu kriterijumi, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, buvo teistumai.
Jo padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, negali būti vertinamos sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, šios aplinkybės buvo vertinamos priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 29 balai. Seniūnės pateikta charakteristika neleidžia daryti išvados, jog jo negalima būtų toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nutartyje nurodoma, kad jis pataisos namuose nedirba, tačiau pataisos namai nesuteikia darbo. Turi šeimą, privalo rūpintis šeimos gerove.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta kokią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį atlikę nuteistieji gali būti lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, kas pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, nuteistasis Č. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu nebuvo atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies. Esant šioms aplinkybėms pagrįstai konstatuota, jog nėra formalių sąlygų lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau, visgi komisija šį klausimą svarstė ir pasisakė dėl kitų lygtiniam paleidimui reikšmingų aplinkybių.
Nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį laisvės atėmimo vietoje baustas nebuvo, tačiau nebuvo ir skatintas. Bausmę atlieka paprastoje grupėje (Asmens byla, II dalis, b.l. 15). Laisvės atėmimo vietoje nedirba, darbas Č. P. pagal jo prašymą nebuvo suteiktas dėl darbo vietų trūkumo (b.l. 38). Iš Vilniaus pataisos namų Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis nuteistasis vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi (Asmens byla, I dalis, b.l. 57). Atlikus nuteistojo Č. P. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OAS‘ys programą yra žema – 29 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro – 20 balą ir jų sumažinti nėra galimybės, dinaminiai veiksniai sudaro 9 balus, yra galimybė mažinti (Asmens byla, II dalis, b.l. 50).
Nesutiktina su skundo argumentais, jog tiek komisijai, tiek apylinkės teismui svarbiausiu kriterijumi sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nurodomi ankstesni teistumai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, vertindamas duomenų, kurių pagrindu ir sprendė dėl lygtinio paleidimo, visumą, t.y. BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytos privalomos lygtinio paleidimo sąlygos buvimą, nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes, o ne tik ankstesnius teistumus.
Nagrinėjamu atveju, reikšmingi yra ir Socialinio tyrimo išvadoje apie nuteistąjį esantys duomenys iš kurių matyti, kad visgi bendraujant su nuteistuoju yra jaučiama sugebėjimo atpažinti problemas stoka, kaip pats teigia išėjęs į laisvę ketina plėsti ūkį, nors nurodė, kad santaupų su žmona neturi, nuteistojo teigimu, jo nusikaltimo padarymui įtakos turėjo ir sunki finansinė būklė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti nuteistojo kriminogeniniai dinaminiai (kintantys) veiksniai: išsilavinimas ir mokymasis, lėšų tvarkymas ir pajamos, mąstymas ir elgesys. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistajam paskirta 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. gruodžio 4 d. Prašymą dėl lygtinio paleidimo pateikė 2018 m. balandžio 6 d., t.y. atlikęs keturis mėnesius laisvės atėmimo bausmės. Likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė. Be to, kaip jau minėta, nėra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies.
Aplinkybės, kad nuteistasis turi šeimą, privalo rūpintis šeimos gerove, nėra pakankamos daryti priešingą, nei padarė pirmos instancijos teismas, išvadą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo Č. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.