Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Viktoro Kažio, Daivos Pranytės-Zalieckienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 259 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 MGL (752 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1 128 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais bei A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą bei uždraudžiant pirkti bet kokias prekes internetinėje erdvėje.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas kompiuterio procesorius MASTIF, naudotas vykdant nusikalstamas veikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines medžiagas, o būtent:

2015 metų gruodžio mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens Nyderlandų Karalystėje nusipirko 3,0454 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ir nurodė pardavėjui šią nupirktą narkotinę medžiagą atsiųsti jo gyvenamosios vietos adresu, esančiu (duomenys neskelbtini). Pardavėjui vykdant šį nurodymą ir naudojantis tyrimo metu tiksliai nenustatytų pašto siuntų pervežimu užsiimančių įmonių paslaugomis iš Nyderlandų Karalystės minėta narkotinė medžiaga tarptautinėje neregistruotoje pašto siuntoje buvo atgabenta į Lietuvos Respubliką, t. y. Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį Rodūnios kelias 9, Vilniuje, kur 2015 m. gruodžio 23 d. 14.55 val. Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnams atliekant muitinį tikrinimą siunta su narkotine medžiaga buvo rasta ir paimta.

Taip pat A. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir siuntė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

2015 metų gruodžio mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens Nyderlandų Karalystėje, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, nupirkdamas ir nurodydamas savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresą, neteisėtai įgijo 3,0454 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir ją paštu siuntėsi sau į Lietuvos Respubliką pardavėjui nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), kol 2015 m. gruodžio 23 d. 14.55 val. Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste, esančiame Rodūnios kelias 9, Vilniuje, muitinio tikrinimo metu ši siunta su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.

Taip pat A. P. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo ir išvengdamas muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno psichotropines medžiagas, o būtent:

2016 metų kovo mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens Nyderlandų Karalystėje nusipirko 56 tabletes psichotropinės medžiagos MDMA, kurių masė yra 27,8147 g, jose yra 10,6808 g (38,4%) gryno MDMA (skaičiuojant bazės pavidalu) ir, siekdamas išvengti muitinės kontrolės, nurodė pardavėjui šią nupirktą psichotropinę medžiagą atsiųsti jo gyvenamosios vietos adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), nurodydamas žinomai neteisingus duomenis apie gavėją, t. y. vietoje savo vardo ir pavardės nurodydamas D. V. P.. Pardavėjui vykdant šį nurodymą ir naudojantis tyrimo metu tiksliai nenustatytų pašto siuntų pervežimu užsiimančių įmonių paslaugomis iš Nyderlandų Karalystės minėta psichotropinė medžiaga tarptautinėje neregistruotoje pašto siuntoje buvo atgabenta į Lietuvos Respubliką, t. y. Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį Rodūnios kelias 9, Vilniuje, kur 2016 m. kovo 16 d. 16.33 val. Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnams atliekant muitinį tikrinimą siunta su psichotropine medžiaga buvo rasta ir paimta.

Taip pat A. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir siuntė psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

2016 metų kovo mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens Nyderlandų Karalystėje, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, nupirkdamas ir nurodydamas savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresą, neteisėtai įgijo 56 tabletes psichotropinės medžiagos MDMA, kurių masė yra 27,8147 g, jose yra 10,6808 g (38,4%) gryno MDMA (skaičiuojant bazės pavidalu) ir ją paštu siuntėsi sau į Lietuvos Respubliką pardavėjui nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), kol 2016 m. kovo 16 d. 16.33 val. Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste, esančiame Rodūnios kelias 9, Vilniuje, muitinio tikrinimo metu siunta su psichotropine medžiaga – MDMA, buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.

Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl kompiuterio procesoriaus MASTIF konfiskavimo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai A. P. pripažino kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, paskyrė teisingą bausmę, bet nepagrįstai konfiskavo nuteistajam priklausantį kompiuterio procesorių MASTIF. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Priimdamas nuosprendį teismas privalo motyvuoti savo išvadą, kad turtas atitinka BK 72 straipsnyje numatytus konfiskuotino turto požymius, tačiau skundžiamame nuosprendyje jokių motyvų nėra pateikta.

Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kompiuterio procesorius buvo panaudotas nusikalstamai veikai. Skundžiamame nuosprendyje aprašant nusikalstamas veikas nebuvo nurodyta, kad darydamas veikas A. P. naudojosi būtent konfiskuotu kompiuterio procesoriumi MASTIF. Kompiuterio apžiūros metu kompiuterio atmintyje nebuvo rasta jokios reikšmingos tyrimui medžiagos, interneto naršyklės „Firefox“ istorijoje informacijos, susijusios su byloje nagrinėjamų siuntų užsakymu, siuntimu ir apmokėjimu, nerasta. Visa tyrimui reikšminga informacija buvo rasta ne kompiuteryje, bet interneto puslapyje (duomenys neskelbtini), prisijungus prie nuteistojo paskyros, prie kurios galima prisijungti naudojantis bet kuriuo kompiuteriu ar išmaniuoju prietaisu, turinčiu prieigą prie interneto. Byloje nebuvo nustatyta, kad prie minėto tinklapio būtų prisijungta naudojantis būtent kompiuterio procesoriumi MASTIF. Kita vertus, nuteistojo teigimu, net nustačius, kad kompiuterio procesorius MASTIF būtų panaudotas nusikalstamai veikai, kompiuterio procesorius negali būti pripažintas nusikalstamos veikos padarymo įrankiu ar priemone. Skunde vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengta Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga, kurioje nurodyta, jog nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas, todėl negali būti konfiskuojamas. Kadangi kompiuterio procesorius MASTIF nebuvo specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai padaryti, naudojimasis juo niekaip nebūtų palengvinęs nusikalstamos veikos padarymo, todėl konfiskuodamas kompiuterio procesorių Vilniaus apygardos teismas iš esmės pažeidė baudžiamąjį įstatymą. Be to, nuteistojo teigimu, konfiskuotas kompiuterio procesorius jam yra reikalingas studijoms, šiuo kompiuteriu naudojosi ne tik nuteistasis, bet ir jo draugė A. Pu., su kuria gyvena, todėl kompiuterio procesoriaus konfiskavimas pažeidžia ir jos interesus.

Taip pat skunde teigiama, kad Vilniaus apygardos teismas pažeidė BPK nuostatas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą. Taikant turto konfiskavimą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas ne tik BK 72 straipsnis, kaip tai padaryta skundžiamame nuosprendyje, bet ir jo atitinkama dalis ar punktas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde neneigia savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo, neginčija nustatytų nusikalstamų veikų aplinkybių ir jam paskirtos bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, kvalifikuodamas nusikalstamas veikas, paskirdamas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai ir subendrintą bausmę, taip pat nuspręsdamas atidėti bausmės vykdymą, baudžiamąjį įstatymą taikė teisingai ir šioje bylos dalyje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti jam priklausantį kompiuterio procesorių MASTIF, nurodo, kad konfiskuodamas kompiuterio procesorių apygardos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas.

Pažymėtina, kad nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja teismą baudžiamojo proceso tvarka nustatyti, kad turtas atitinka konfiskuotino turto požymius, ir teismo baigiamajame akte nurodyti, kaip jis buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba kokiu būdu kaltininkas gavo naudos, t. y. išdėstyti motyvus, pagrindžiančius teismo išvadą, kad konfiskuojamas turtas pripažintinas nusikalstamos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu. Tačiau skundžiamame nuosprendyje jokių BK 72 straipsnio taikymo motyvų nėra nurodyta, tiesiog formaliai konstatuota, kad vykdant nusikalstamas veikas naudotas kompiuterio procesorius konfiskuotinas.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamą veiką. Sprendžiant, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi būti įvertina šio turto panaudojimo reikšmė nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti, nenustačius, kad turto panaudojimas buvo būtinas nusikalstamai veikai padaryti, jo konfiskavimas netaikomas. Nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kurie naudojami atliekant veiksmus (neveikimą), numatytus nusikaltimo sudėtyje, ir kuriais tiesiogiai kėsinamasi į nusikalstamos veikos dalyką ar nukentėjusį asmenį, daroma žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti išnagrinėtos visos reikšmingos turto panaudojimo šios veikos darymo procese aplinkybės. Nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas ir negali būti konfiskuojamas.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis A. P. iš nenustatyto asmens Nyderlandų Karalystėje įgijo, t. y. internetu užsisakė, narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurios buvo siunčiamos jo gyvenamosios vietos adresu, kol Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste 2015 m. gruodžio 23 d. buvo sulaikyta siunta su 3,0454 g narkotinės medžiagos – kanapių, 2016 m. kovo 16 d. buvo sulaikyta siunta su 56 tabletėmis, kurių masė 27,8147 g ir kuriose yra 10,6808 g psichotropinės medžiagos – MDMA. Duodamas parodymus A. P. neneigė, kad narkotines ir psichotropines medžiagas užsisakė internetu, prisiregistravęs prie atitinkamo internetinio puslapio. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nebuvo nustatyta, jog narkotines ir psichotropines medžiagas A. P. užsisakinėjo naudodamasis būtent kompiuterio procesoriumi MASTIF, tačiau apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, jog internetu draudžiamas medžiagas užsisakinėjo naudodamasis būtent kratos gyvenamojoje vietoje metu paimtu kompiuterio procesoriumi MASTIF. Visgi pagal byloje nustatytas aplinkybes negalima daryti išvados, jog kompiuterio procesorius MASTIF reikšmingai palengvino nusikalstamos veikos padarymą. Nenustatyta, kad kompiuterio procesorius MASTIF būtų buvęs specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, prie interneto tinklapio, kuriame nuteistasis užsisakė narkotinių ir psichotropinių medžiagų, galima prisijungti internetu naudojantis bet kuriuo kompiuteriu ar kitu išmaniuoju įrenginiu. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog kompiuterio procesorius MASTIF neatitinka konfiskuotino turto požymių.

Papildomai pažymėtina, jog nepaneigiant turto konfiskavimo prevencinės paskirties, būtina kiekvienu atveju atsižvelgti ir į konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus, kurie suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Nagrinėjamoje byloje skirdamas turto konfiskavimą apygardos teismas nevertino, ar šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nepažeidžia minėtų principų. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, A. P. padarytos nusikalstamos veikos buvo pavienės, nuteistasis narkotinių ir psichotropinių medžiagų iš užsienio sistemingai nesisiuntė, kaltu prisipažino, atskleidė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio, anksčiau teistas nebuvo, yra jauno amžiaus, be to, ne tik dirba, bet ir mokosi, kompiuteris yra reikalingas mokslams. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad kompiuterio procesoriaus konfiskavimas yra neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė A. P. atžvilgiu, jo padarytam pažeidimui, šiuo atveju baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, o tuo pačiu užtikrinti bendrąją ir individualiąją nusikalstamų veikų prevenciją, gali būti pasiekta ir be šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 puntas), panaikinant kompiuterio procesoriaus MASTIF konfiskavimą.

Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą uždrausdamas nuteistajam A. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pirkti bet kokias prekes internetinėje erdvėje.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje dalyje numatytas pareigas. Taip pat teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, ar savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui (BK 75 straipsnio 3 dalis).

Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje vėlgi nemotyvuota, kokios būtent poveikio priemonės geriausiai padėtų pasiekti bausmės tikslus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tik nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad A. P. įpareigojamas neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, taip pat A. P. uždrausta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pirkti bet kokias prekes internetinėje erdvėje. Nors A. P. skiriant įpareigojimus ir draudimą vadovautasi BK 75 straipsnio 2 dalimi, tačiau pastarasis draudimas BK 75 straipsnio 2 dalyje nėra numatytas, galima daryti prielaidą, jog skirdamas draudimą teismas vadovavosi BK 75 straipsnio 3 dalimi, bet, kaip jau minėta, nemotyvavo, kokią teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui turėtų tokio draudimo įgyvendinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio draudimo paskyrimas nuteistajam neatitinka nei nuteistojo asmenybės, nei nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, dėl kurio neproporcingai suvaržomos nuteistojo teisės. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, nusikalstamos veikos, padarytos naudojantis internetu, buvo atsitiktinės, iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. ne kartą yra pirkęs įvairius daiktus iš internetinių parduotuvių, šiame kontekste aptariami pavieniai atvejai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo negali būti vertinami kaip pakankami visiškai uždrausti bet kokių prekių (ne tik įvairių buities daiktų, papuošalų ir pan., bet net ir maisto) įsigijimą internetu. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu, panaikinant apygardos teismo paskirtą draudimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pirkti bet kokias prekes internetinėje erdvėje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria konfiskuotas kompiuterio procesorius MASTIF, ir kompiuterio procesorių MASTIF grąžinti A. P..

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. P. uždrausta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pirkti bet kokias prekes internetinėje erdvėje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.