Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 14.25; 21.4.1; 21.1.6; 21.4.2; 21.7.4; 21.10.3; 21.10.4

2025 m. rugpjūčio 18 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, sekretoriaujant Kristinai Tabakajevienei, Jolantai Uždavinytei, Vilmai Žebrauskienei,

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) atstovams: Kšištof Subatovič, Agnieškai Kovalevskai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Pareiškėjas) atstovės advokatės Dovilės Boguševičienės skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2025 m. vasario 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-41-ANR_N-16-2025 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas), ROIK: 24260865720 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2024 m. gruodžio 3 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. SAVAD-41-ANR_P-178-2024 K. D. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 1 d. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad 2024 m. spalio 28 d. apie 13:00 val., atlikus patikrinimą (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog K. D. minėtame žemės sklype laiko beveislį šunį, kuris nėra paskiepytas privaloma vakcina nuo pasiutligės ir nepaženklintas poodine mikroschema. 2024 m. spalio 29 d. apie 15:00 val. nustatyta, kad K. D. laikomas šuo yra išretėjusiu kailiu (vietomis nuplikęs, kailis nutrintas), ant kūno aptikta parazitų ir blusų išmatų, kailis nešvarus, susivėlęs, ant papilvės – didelis kiekis komedonų, dantys stipriai nudilę, padengti apnašomis; dėl rūšies ypatybių neturi pokailio ir negali gyventi lauko sąlygomis. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad buvo pažeisti Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų 2019-12-09 įsakymu Nr. A27(1)-3344, 8.11 ir 14 punktai, bei Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis.

2. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisija 2025 m. vasario 28 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną K. D. atžvilgiu. Komisija, įvertinusi surinktus ir bylos nagrinėjimo metu patikrintus faktinius duomenis, nustatė, kad K. D. veiksmai neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių. Paimant šunį nebuvo priimta jokio įstatymų įgaliotos institucijos sprendimo dėl jo konfiskavimo ar paėmimo, o gyvūnas dar iki jo paėmimo buvo veterinaro apžiūrėtas, paskiepytas ir paženklintas mikroschema. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, jog nagrinėjama veika neturi administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. gegužės 22 d. gautas, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi panaikinus Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. kovo 28 d. nutartį, iš naujo spręsti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Dovilės Boguševičienės skundas dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2025 vasario 28 d. nutarimo, kuris priimtas nagrinėti (1 t., b. l. 40).

4. Pareiškėjas – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ – skundu ginčija 2025 m. vasario 28 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracinių nusižengimų komisijos nutarimą, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena K. D. atžvilgiu ir atmestas pareiškėjo prašymas pripažinti jį nukentėjusiuoju bei priteisti turtinės žalos atlyginimą. Pasak pareiškėjo, komisija sprendimą priėmė neištyrusi visų reikšmingų veikos aplinkybių, neįvertinusi turtinės žalos fakto bei dydžio ir nepakankamai aktyviai dalyvavusi tiriant įrodymus, taip pažeisdama ANK 563, 567 ir 569 straipsnių nuostatas. Administracinio nusižengimo protokolas, pareiškėjo vertinimu, surašytas netinkama forma – jame nėra duomenų apie nukentėjusiojo statuso suteikimą ar atsisakymą jį suteikti, nors dar iki protokolo surašymo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikę prašymą pripažinti juos nukentėjusiuoju ir atlyginti patirtas išlaidas. Protokole užfiksuota tik dėl šuns padaryta veika, nors globai buvo perduotas ir katinas, kurio sveikatos būklė (sužalojimai, parazitai, nusilpimas) taip pat rodė galimus gyvūnų gerovės pažeidimus.

Pareiškėjas nurodo, kad 2024 m. spalio 28 d. iš K. D. buvo paimti šuo ir katinas, gyvūnams nustatyta prasta būklė – šuo buvo nepaženklintas mikroschema, nepaskiepytas nuo pasiutligės, laikomas netinkamomis sąlygomis, o katinas – sužalotas, nusilpęs, apniktas parazitų. Gyvūnai buvo perduoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ globai, tačiau komisija tinkamai neįformino jų paėmimo pagal ANK 595 ir 599 straipsnius bei Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalį. Nutarime taip pat nebuvo nuspręsta, ar gyvūnai grąžintini savininkei, ar paliktini globai.

Pareiškėjo teigimu, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo nepagrįstai nepripažintas nukentėjusiuoju, nors patyrė 957,21 Eur išlaidų už gyvūnų gydymą bei po 20 Eur už kiekvieną gyvūno priežiūros dieną. Pareiškėjas pabrėžia, kad pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalį gyvūno laikytojas ar savininkas privalo atlyginti gyvūnų gydymo, laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas.

Be to, komisija nesilaikė ANK 616 straipsnyje nustatytos žodinio proceso tvarkos – nepateikė pasiūlymo nagrinėti bylą nuotoliniu būdu, nepranešė pareiškėjui apie gautą prašymą nagrinėti bylą žodžiu, neleido jų atstovams visapusiškai dalyvauti posėdžiuose ir užduoti klausimus, be motyvuotų priežasčių atidėjo posėdžius, neužtikrino viešo bylos nagrinėjimo.

Komisija, nutraukdama teiseną, konstatavo, kad nėra ANK 346 straipsnio 1 dalies sudėties požymių, tačiau pareiškėjas tvirtina, jog byloje nepaneigtos aplinkybės patvirtina gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei ANK 346 straipsnyje numatytų nusižengimų požymius. Todėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, pripažinti juos nukentėjusiuoju, priteisti patirtą turtinę žalą ir iš naujo išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą.

5. Pareiškėjo atstovė advokatė teismo posėdyje nesutiko su Institucijos pozicija, kad byla turi būti grąžinta Institucijai papildomam tyrimui atlikti ir pažymėjo, kad teismas tokį sprendimą priima tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą tyrimą arba teismas negali tų aplinkybių nustatyti pats. Atstovės advokatės nuomone, bylos medžiaga yra išsami, buvo padaryti ANK 346 straipsnio 1 ir 16 dalyse numatyti nusižengimai, todėl teismas turi galimybę panaikinti Skundžiamą nutarimą ir kvalifikuoti nusižengimą pagal minėtas normas, įskaitant konfiskavimo taikymą, kuris yra galimas pagal minėto straipsnio 1 dalį ir privalomas pagal 16 dalį. Pažymėjo, kad būtent dėl to, kad gyvūnai – šuo ir katė, buvo laikomi netinkamomis sąlygomis, nepaženklinti įstatymų nustatyta tvarka, neskiepyti, todėl Institucijos pareigūnai priėmė sprendimą gyvūnus paimti iš K. D. ir perduoti juos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ laikinai globai. Dėl katino gydymo Pareiškėjas gydymo išlaidų nereikalauja. Dėl šuns gydymo į bylą pateikti visi išlaidas patvirtinantys duomenys, mokėjimo kvitai ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymu patvirtintos išlaidos gyvūno priežiūrai (maistas ir priežiūra), todėl mano, kad išlaidos yra pagrįstos. Nurodė, kad prašymas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti nukentėjusiuoju byloje buvo atmestas vien dėl to, kad buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena. Atstovės advokatės vertinimu, kadangi gyvūnas nėra bešeimininkis, išlaidos tenka ne Institucijai, o jo savininkui, nepaisant to ar bus nustatytas žiauraus elgesio su gyvūnų ar jo kankinimo faktas ir veiksmai. Pažymėjo, kad gyvūno savininkas privalo lakytis tiek GGĮ numatytų pareigų, tiek Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir bet kokiu atveju privalo atlygint išlaidas, atsiradusias dėl jų pažeidimo. Tačiau pabrėžė, kad teismui nusprendus grąžinti bylą Institucijai tyrimui atlikti, Institucija turėtų būti įpareigota priimant nutarimą nurodyti, kas yra atsakingas už gyvūno laikymo išlaidas, taip pat nurodyti ar skiriamas gyvūno konfiskavimas. Jei konfiskavimas neskiriamas, tuomet Institucija privalo priimti sprendimą grąžinti gyvūną savininkui, nes nepaisant to, kad gyvūno paėmimas nebuvo tinkamai įformintas, tačiau tai buvo padaryta būtent Institucijos pareigūno iniciatyva. Atsižvelgiant į visą, kas išdėstyta, Pareiškėjas prašė skundą tenkinti, o teismui nusprendus grąžinti bylą Institucijai, įpareigoti Instituciją išspręsti paminėtus klausimus. Reaguodama į suinteresuoto asmens atstovo advokato V. Dovidaičio baigiamojoje kalboje išsakytus argumentus papildomai pažymėjo, kad K. D. paaiškinimai byloje yra objektyvūs duomenys, tačiau jais negali būti remiamasi kaip pagrindiniu įrodymu. Taip pat pažymėjo, kad nors kvestionuojamas gyvūno paėmimo teisėtumas, tačiau atstovės advokatės nuomone, tai nepaneigia išlaidų faktų, kadangi gyvūnas paimtas atsižvelgus į jo būklę, nes jis buvo apleistas. Tvirtino, kad ne pats Pareiškėjas priėmė sprendimą paimti gyvūną, o Institucijos administracijos atstovas kaip tai ir nustato teisės aktai.

6. Suinteresuoto asmens K. D. atstovas advokatas teismo posėdyje nesutiko su Pareiškėjo nuomone ir teigė, kad jokių trūkumų atliekant administracinio nusižengimo tyrimą ir priimant Skundžiamą nutarimą nėra, todėl laikėsi pozicijos, kad nėra pagrindo administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai. Akcentavo, kad K. D. duodama paaiškinimus išsamiai išdėstė, kaip aptariamas gyvūnas pas ją atsirado ir kaip jis buvo prižiūrimas. Atstovo advokato nuomone, šie paaiškinimai nebuvo paneigti nei kitų komisijos apklaustų asmenų parodymais, nei kita bylos medžiaga. Atstovo advokato nuomone, K. D. ne tik nepadarė nusižengimų, bet jos elgesys nepažeidė jokių teisė aktų ir vadovavosi rūpestingumo principais. Pažymėjo, kad pas K. D. pradėjo lankytis bešeimininkis šuo, kurį ji pradėjo šeri, suteikė jam pastogę, o 2024 m. spalio 28 d. pristatė šunį į veterinarijos gydyklą, kur jis buvo paženklintas mikroschema, apžiūrėtas veterinarijos gydytojų ir paskiepytas. Atstovo advokato nuomone, administracinio nusižengimo teisena pagrįstai nutraukta nenustačius ANK 346 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusižengimo sudėties požymių. Tvirtino, kad Institucijos atstovas surašęs Skundžiamą nutarimą, komisija atlikus tyrimą, pagrįstai nepripažino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiuoju. Nėra aišku, kaip tas faktas, kad šuo iki 2024 m. spalio 28 d. nebuvo vakcinuotas, paženklintas mikroschema ir nebuvo įregistruotas gyvūnų augintojų registre, padarė žalos Pareiškėjui. Nėra abejonių, kad šuo pas K. D. buvo prižiūrimas ne pagal jo amžių, elgseną, rūšį atitinkamas sąlygas, kadangi K. D. šunį nuo jo atklydimo laikė namuose, vasarnamyje, voljere ir lauke, o ta aplinkybe, kad atvykus Pareiškėjo atstovui šuo buvo lauke, niekaip neįrodo, kad šuo visuomet buvo laikomas lauke. Pažymėjo, kad bylos duomenys ir Institucijos atstovų paaiškinimai patvirtina, kad Pareiškėjo atstovas K. D. priklausantį šunį paėmė savo inciatyva, o ne Institucijos nurodymu, be kita ko, nesilaikant teisės aktuose nustatytos gyvūno paėmimo tvarkos. Todėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iš viso negalėjo paimti šuns, todėl remiantis neteisėtais veiksmais nėra pagrindo reikalauti žalos atlyginimo ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo nukentėjusiuoju. Akcentavo kad K. D. rūpinosi gyvūnu tinkamai, kadangi tokios būklės šuo pas ją atklydo ir po skiepų buvo gavusi veterinarų nurodymą nemaudyti šuns, jam nieko nedaryti, todėl jis ir buvo tokios išvaizdos, kokios jį pamatė atvykę Pareiškėjo atstovai. Atstovo advokato teigimu, visos bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos išsamiai, sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, nesužengimo sudėties nėra, todėl skundas turi būti atmestas.

7. Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareikštu skundu nesutinka ir mano, kad šiuo atveju yra tinkamai išnagrinėtos visos faktinės aplinkybės bei tinkamai išaiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos, todėl Institucijos priimtas Skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, kurio naikinti ar keisti nėra jokio teisinio pagrindo.2024-12-03 K. D. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. SAVAD-ANR_P-178-2024 nustatyta, kad 2024-10-28 apie 13:00 val. atlikto patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) K. D. minėtame žemės sklype laiko beveislį šunį, kuris nėra paskiepytas privaloma vakcina nuo pasiutligės bei nepaženklintas poodine mikroschema. 2024-10-29 apie 15:00 val. nustatyta, kad K. D. šuo yra išretėjusiu kailiu (vietomis stebimas nuplikimas, kailio nutrynimas), pilnas parazitų ir blusų išmatų, nešvarus, susivėlęs, ant papilvės didelis kiekis komedonų, dantys stipriai nudilę, su apnašomis, šuo dėl savo rūšies ypatybių neturi pokailio, todėl negali gyventi lauko sąlygomis.

Pažymi, kad Institucija, remdamasi surinktais ir bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis, vertindama visus byloje esančius įrodymus, nenustatė K. D. veiksmuose požymių, atitinkančių ANK 346 straipsnio 1 dalies sudėtį, todėl vadovaujantis ANK 565-1 straipsnio 1 punktu priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną K. D. atžvilgiu, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Taip pat Institucija nutarė atmesti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl šios įstaigos pripažinimo nukentėjusiąja byloje ir turtinės žalos atlyginimo. Institucija pabrėžia ir tai, kad remiantis surinktais ir bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis, vertindama byloje esančius įrodymus, nenustatė žiauraus elgesio su gyvūnais požymių, atitinkančių ANK 346 straipsnio 16 dalies sudėtį. Pažymėjo, kad visos Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės jau yra išnagrinėtos, tuo pagrindu yra priimtas Skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Taip pat savo skunde Pareiškėjas nenurodo jokių naujų faktinių įrodymų bei reikšmingų faktinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima inicijuoti naują tyrimą, taip pat nepateikta reikšmingų argumentų (įrodymų) dėl kurių turėtų būti panaikintas Institucijos priimtas Skundžiamas nutarimas bei Pareiškėjo prašymu paskirta nuobauda pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį ir 16 dalį su gyvūnų konfiskavimu.

Institucijos nuomone, šiuo atveju galima konstatuoti, kad K. D. veiksmuose nenustatyta jokių tyčios požymių, todėl visi nesusitarimai gali kilti tik iš civilinių santykių reglamentavimo. Institucija akcentuoja, kad Pareiškėjo prašymas panaikinti Skundžiamą nutarimą bei paskirti kitą administracinę nuobaudą, pritaikant kitas ANK 346 straipsnio dalis bei konfiskuoti gyvūnus, neturi jokio juridinio pagrindo, kadangi buvo išaiškintos bei įvertintos visos reikšmingos faktinės aplinkybės administracinio nusižengimo byloje, apklausti liudytojai, surinkti faktiniai įrodomai, taip pat nenustatyta jokių asmens tyčinių veiksmų, dėl kurių būtų galima asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Taigi, konstatuotina, jog administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas visa apimtimi bei iš naujo, pakartotinai inicijuoti tyrimą nėra jokio teisinio (juridinio) pagrindo.

Dėl administracinio nusižengimo padarymu padarytos turtinės žalos, pažymėjo, kad nusižengimą padaręs asmuo privalo ją atlyginti, tačiau šioje byloje nenustatyta administracinio nusižengimo sudėties, K. D. veiksmuose nenustatyta kaltės bei tyčios požymių pagal ANK 346 str., todėl turtinė žala gali būti atlyginama tik tuo atveju, jei yra nustatytas administracinis nusižengimas. Jei nėra nusižengimo - negalima konstatuoti, kad turtinė žala kilo dėl teisės pažeidimo, todėl ji pagal ANK įtvirtintas nuostatas nepriteisiama. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad turtinės žalos atlyginimas pagal ANK 346 straipsnį galimas tik esant konstatuotam administraciniam nusižengimui. Jeigu byla nutraukiama dėl to, kad nenustatyta administracinio nusižengimo sudėtis, žalos atlyginimo klausimas nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, o ne administracinėje byloje.

Akcentavo, kad administracinio nusižengimo byloje Pareiškėjo prašymas pripažinti jį nukentėjusiuoju asmeniu nėra tapatus laikinos globos užtikrinimui pagal GGAĮ 4 straipsnio 5 dalį, reglamentuojančios Institucijos, o ne Įstaigos veiksmus paimant ir perduodant gyvūnus laikinai globai. Pareiškėjui gyvūnai buvo perduoti pagal žodinį susitarimą, kadangi atlygintinų paslaugų sutarčių sudarymą lėmė poreikis skubiai užtikrinti gyvūnų laikinąją globą. Reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius (turtinę žalą) Pareiškėjas turi teikti Institucijai, o ne gyvūno savininkui, kadangi sutartiniai įsipareigojimai šiuo atveju kyla tarp Institucijos ir Pareiškėjo, o ne tarp gyvūnų savininko ir Pareiškėjo. Institucija jokio sprendimo dėl minimų gyvūnų konfiskavimo nėra priėmusi ir nėra informuota apie kitų institucijų pradėtas gyvūnų konfiskavimo procedūras, tokiu atveju užtikrinti gyvūnų laikiną globą Institucija neturi teisinio pagrindo, todėl 2025 m. kovo 6 d. raštu Nr. S-4651(4.5 Mr) kreipėsi į Pareiškėją dėl gyvūnų, paimtų iš (duomenys neskelbtini), grąžinimo K. D. bei su gyvūnų paėmimu, gydymu ir išlaikymu patirtų išlaidų pagrindžiančių įrodymų ir prašymo atlyginti minėtas išlaidas, pateikimo, tačiau gavo atsakymą, kad išlaidos bus pateiktos gyvūno savininkei. Institucija pakartotinai 2025 m. kovo 31 d. raštu Nr. S-6403(13.1 Mr) „Dėl išlaidų atlyginimo bei gyvūnų grąžinimo“ kreipėsi į Pareiškėją bei nurodė, kad Pareiškėjo minimi išlaidas pagrindžiantys įrodymai pateikti administracinio nusižengimo byloje Nr. 47 nebuvo galutiniai, kadangi Institucijos 2025 m. kovo 6 d. raštas S-4651(4.5 Mr) Pareiškėjui pateiktas po skundžiamo nutarimo priėmimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 47. Taip pat nurodė, kad Pareiškėjui atsisakius pateikti išlaidas pagrindžiančius įrodymus ir grąžinti gyvūnus savininkui, informuoja, kad nuo 2025 m. kovo 6 d. K. D. priklausantys gyvūnai, Pareiškėjo įstaigoje laikomi savavališkai, prisiimant dėl to visišką materialinę ir civilinę atsakomybę.

Institucija prašė palikti Skundžiamą nutarimą nepakeistą ir įpareigoti Pareiškėją grąžinti savininkei K. D. laikinai globai paimtus gyvūnus bei pateikti Institucijai su gyvūnų paėmimu ir išlaikymu patirtų išlaidų iki 2025 m. kovo 6 d. pagrindžiančius įrodymus bei prašymą atlyginti patirtas išlaidas.

8.Teismo posėdyje Institucijos atstovė prašė panaikinti Skundžiamą nutarimą ir grąžinti Institucijai administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo.

9. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

10. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

11. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Kaip matyti, šis straipsnis numato pareigą įgaliotam institucijos pareigūnui, atliekančiam administracinio nusižengimo tyrimą, imtis visų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

12. ANK 346 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Pagal šio straipsnio 16 dalį numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, o pagal 18 dalį numatyta atsakomybė dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, jo kankinimo, dėl ko jam gresia žūtis ar suluošinimas.

13. ANK 618 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareigūnai 2024-10-28 apie 13:00 val. atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini), kur K. D. laikė beveislį šunį, kuris nebuvo paskiepytas privaloma vakcina nuo pasiutligės ir nepaženklintas poodine mikroschema. 2024-10-29 apie 15:00 val. nustatyta, kad šuo turėjo išretėjusį, vietomis nuplikusį ir nutrintą kailį, ant kūno aptikta parazitų ir blusų išmatų, kailis buvo nešvarus, susivėlęs, ant papilvės – didelis kiekis komedonų, dantys stipriai nudilę, padengti apnašomis, o dėl rūšies ypatybių neturėdamas pokailio negalėjo būti laikomas lauko sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, tuo pačiu metu iš K. D. buvo paimtas ir katinas, kurio sveikatos būklė (sužalojimai, parazitai, nusilpimas) rodė galimus gyvūnų gerovės pažeidimus. Gyvūnai perduoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ laikinai globai, tačiau nebuvo priimta sprendimo dėl jų konfiskavimo ar grąžinimo savininkei.

15. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, Pareiškėjo atstovės advokatės skundą, gavęs Institucijos ir suinteresuoto asmens atsiliepimus, teismo posėdžio metu išklausęs šalių paaiškinimus bei susipažinęs su pateiktais įrodymais, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo tyrimas atliktas nepakankamai visapusiškai ir išsamiai. Tyrimo metu nebuvo užtikrintas visų reikšmingų aplinkybių nustatymas ir tinkamas jų įforminimas. Nors pareigūnų surašytame administracinio nusižengimo protokole užfiksuota tik dėl šuns būklės, byloje esantys dokumentai ir kiti duomenys patvirtina, kad kartu su šunimi iš K. D. buvo paimtas ir katinas, kurio sveikatos būklė – matomi sužalojimai, nusilpimas, parazitų buvimas – taip pat galėjo rodyti gyvūnų gerovės pažeidimus. Vis dėlto ši aplinkybė nutarime nebuvo aptarta, neįvertinta jos reikšmė ir galimas teisinis kvalifikavimas. Be to, tyrimo metu nebuvo tinkamai įformintas pats gyvūnų paėmimo faktas, neparengti ir nepridėti prie bylos visi privalomi dokumentai, patvirtinantys, kada, kokiu teisiniu pagrindu, kokios institucijos ir kokių pareigūnų sprendimu gyvūnai buvo paimti iš savininkės, nors tai tiesiogiai reglamentuoja ANK 595, 599 straipsniai bei Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalis. Šių procesinių reikalavimų nesilaikymas kelia pagrįstų abejonių dėl procedūros teisėtumo ir trukdo visapusiškai įvertinti, ar gyvūnų paėmimas buvo pagrįstas ir atliktas laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos.

16. Teismas pažymi, kad Skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas – jame apsiribota K. D. paaiškinimų, komisijos apklaustų asmenų parodymų ir kitų dokumentų turinio pateikimu, tačiau nėra pateikta teisinių argumentų ir vertinimo, kodėl konstatuota, jog K. D. veiksmuose nėra ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių. Nutarime nepateikta analizė, kaip buvo vertinami faktai apie gyvūnų laikymą netinkamomis sąlygomis, jų nepaženklinimą poodine mikroschema ir neskiepijamą privaloma vakcina nuo pasiutligės. Taip pat nėra paaiškinta, kodėl, esant tokiai gyvūno būklei, kad jis buvo paimtas iš savininkės ir perduotas laikinai globai, vis dėlto padaryta išvada, kad nusižengimo sudėties nėra. Toks motyvų nebuvimas lemia, kad Skundžiamas nutarimas negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu, nes jame nėra atsakoma į esminius klausimus, susijusius su faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu.

17. Dėl Pareiškėjo – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ – pripažinimo nukentėjusiuoju teismas pažymi, kad ši aplinkybė taip pat nebuvo tinkamai įvertinta ir motyvuota. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Pareiškėjas patyrė konkrečias ir išlaidas pagrindžiančiais dokumentais įrodytas sąnaudas už gyvūno gydymą, priežiūrą ir maitinimą. Tačiau prašymas pripažinti Pareiškėją nukentėjusiuoju buvo atmestas formaliai, vien dėl to, kad nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, nevertinant, ar šios išlaidos tiesiogiai susijusios su nagrinėjamu įvykiu ir galimai padaryta veika. Toks formalus procesinis požiūris neužtikrina Pareiškėjo teisės į tinkamą procesinį statusą ir galimybės ginti savo interesus. Teismo vertinimu, klausimas dėl nukentėjusiojo statuso ir patirtų išlaidų pagrįstumo privalo būti išnagrinėtas iš naujo, išsamiai įvertinant visus bylos duomenis ir taikytinas teisės normas, įskaitant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl gyvūno laikytojo ar savininko pareigos atlyginti gydymo ir laikymo išlaidas.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą, būtina ištirti visas esmines aplinkybes ir atlikti papildomus tyrimo veiksmus: apklausti liudytojus išsiaiškinant jų tapatybes bei santykį su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, įvertinti veterinarijos gydytojų pateiktus dokumentus dėl gyvūnų būklės ir gydymo, aiškiai suformuluoti kaltinimą, išspręsti gyvūnų konfiskavimo ar grąžinimo klausimą ir kt. Nagrinėjamu atveju teismas neturi galimybės keisti priimtame nutarime nurodytų esminių galimo nusižengimo aplinkybių, keisti kaltinimo ir atlikti didelės apimties tyrimą. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byla nebuvo išnagrinėta visapusiškai ir išsamiai. Esant tokiai situacijai, skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

19. Aptartos aplinkybės, reglamentavimas ir teismų praktika leidžia teismui daryti išvadą, kad Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra naikintinas ir byla grąžintina Institucijai tyrimui atlikti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškėjo atstovės advokatės Dovilės Boguševičienės skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2025 m. vasario 28 d. Institucijos nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-41-ANR_N-16-2025, ROIK: 24260865720), ir grąžinti bylą Vilniaus rajono savivaldybės administracijai tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.