Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą dėl K. P., gyv. (duomenys neskelbtini), paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Priteisti iš kaltinamojo K. P. 508,20 Eur (penkis šimtus aštuonis eurus 20 euro centų) turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2022 m. kovo 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas probacijos tarnybos teikimas K. P. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą, kadangi jis vengia vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą atlyginti padarytą 508,20 Eur turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismo posėdžio metu probacijos tarnybos atstovė teikimą palaikė jame išdėstytais motyvais.

Nuteistasis K. P. įsipareigojo atlyginti, nes pradėjo dirbti.

Prokuroras siūlė teikimo netenkinti, nes žala bus išieškota antstolio.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Tačiau pabrėžtina, kad, nustatant ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, negalima apsiriboti formaliu įstatymo taikymu. Šiuo atveju, būtina nustatyti, ar jis tai daro sąmoningai ir piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.

Be to pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos BK 48 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 461-48 straipsniai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2264), kuriuose nustatytas laisvės apribojimo bausmės skyrimas, jos vykdymas ir atlikimo sąlygos, taip pat naujos redakcijos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2266). Šių teisės aktų nuostatų pakeitimais įstatymų leidėjas siekė, jog visų pirma turėtų būti svarstomas klausimas dėl nuteistajam, vengiančiam atlikti laisvės apribojimo bausmę, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių arba auklėjamojo poveikio priemonių keitimo, skiriami papildomi draudimai ir įpareigojimai, intensyvi priežiūra. Tuo tarpu tik kaip galutinė priemonė turėtų būti svarstomas klausimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Įstatymų leidėjo nuomone, asmens neizoliuojant nuo visuomenės, būtų efektyviau plėtojamas su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, optimizuojamas baudžiamosios atsakomybės formų vykdymas ir siekiama veiksmingos nuteistojo socialinės reabilitacijos, o taip pat mažinamas nuteistųjų nusikalstamų veikų recidyvas (Aiškinamasis raštas dėl Baudžiamojo kodekso <...> 48, <...> straipsnių pakeitimo įstatymo, Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo, <...> Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymo, <...> projektų).

Taigi įvertinus pačią teisės normos (t. y. BK 48 straipsnio 8 dalies) konstrukciją, tiek paminėtą aiškinamąjį raštą yra akivaizdi įstatymo leidėjo valia, kad nuteistam asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų skyrimo, ar intensyvios priežiūros skyrimo. Bausmės rūšies keitimas galimas tik jei teismas spręstų, jog aukščiau minėtos papildomos priemonės ir draudimai yra neefektyvūs bei nepritaikomi ir nustatytas nuteistojo piktybiškumas. Ir visų pirmiausiai, vykdydami probaciją tą turi įvertinti šios tarnybos specialistai, prieš kreipdamiesi su teikimu dėl bausmės keitimo.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius K. P. elgesį kontroliuoja nuo 2021-11-15. Su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis pasirašytinai supažindintas 2022-11-17. Laisvės apribojimo bausmės pabaiga - 2022-03-15.

2021-11-17 parengtas tarnybinis prašymas specialistei E. G. vykdyti mediaciją. 2022-03-07 gautame mediacijos proceso ataskaitoje, mediacijos vykdymas nutrauktas, nes K. P. nerodė iniciatyvos atlyginti priteistą turtinę žalą, vengė kontakto.

2022-03-07 užklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl informacijos pateikimo ar K. P. atlygino padarytą 508,20 Eur turtinę žalą. 2022-03-07 gautame atsakyme iš UAB „(duomenys neskelbtini)”, nurodoma, kad duomenų neturi apie atlygintą turtinę žalą.

Priežiūros metu su asmeniu buvo nuolat bendraujama individualiai, motyvuojamas atlyginti padarytą turinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“. K. P. nuo 2022-02-03 įsidarbino, tačiau padarytos turtinės žalos neatlygino, jis buvo pakartotinai supažindintas su galimomis teisinėmis pasekmėmis, jei jis nevykdys teismo skirto įpareigojimo. Po pakartotino supažindinimo asmuo pradėjo vengti bendrauti, į telefoninius skambučius neatsiliepdavo. Apsilankyta K. P. gyvenamojoje vietoje, jo rasti namuose nepavyko. Asmuo nebuvo suinteresuotas vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą atlyginti padarytą 508,20 Eur turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Bausmės atlikimo laikotarpiu nėra duomenų, kad nuteistasis K. P. būtų įtariamas naujos nusikalstamos veikos padarymu, administracine tvarka nebaustas. Asmuo nuo 2022-02-03 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Šiuo atveju tai yra pirmasis probacijos tarnybos teikimas dėl nuteistojo K. P. netinkamo įpareigojimų vykdymo. Taigi, nors nuteistasis K. P. ir netinkamai vykdo jam skirtą įpareigojimą, tačiau jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, taip pat nebuvo svarstoma dėl papildomų priemonių, kurios padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį.

Nuteistojo elgesys dėl jam paskirto įpareigojimo nevykdymo sudaro formalų pagrindą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, tačiau teismo įsitikinimu, įvertinus dabartinį teisinį reguliavimą, manytina, kad nuteistasis nėra tiek pavojingas visuomenei, jog šiuo metu būtina nuteistajam pakeisti laisvės apribojimo bausmę į areštą ir tokiu būdu izoliuoti jį nuo visuomenės. Asmuo nuo 2022-02-03 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Antstoliai išieškos priteistą žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimo dėl K. P. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.