Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui R. M., gynėjai Ž. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, išsituokusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. M., veikdama kartu su Ž. J., organizavo ir vadovavo prostitucijai, ir gabeno asmenį šio sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos, o būtent:

N. M., veikdama kartu su Ž. J., kuris 2014-06-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu dėl šios nusikalstamos veikos pripažintas kaltu, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, Vilniuje, laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėnesio, tiksliau nenustatytos datos, iki 2010-10-20, per internetines pažinčių svetaines, viešose vietose bei kitais nenustatytais būdais surado merginas ir, joms sutikus, organizavo jų prostituciją (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytame bute; S. K. (duomenys neskelbtini); G. V. (duomenys neskelbtini). N. M. ir Ž. J. patalpino skelbimus apie merginų teikiamas seksualines paslaugas laikraštyje „Lietuvos rytas“, internete www.pazintysxxx.lt bei iš anksto nurodė merginoms Vilniuje klientams teikiamų seksualinių paslaugų įkainius, t.y. 150-200 Lt už valandą, 100 Lt už pusvalandį, bei už tokias paslaugas gautų pinigų paskirstymo proporcijas, pagal kurias kiekviena mergina gaudavo pusę uždarbio. N. M. sąvadavo ir vadovavo prostitucijai vykdydama centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą informuodama merginas apie kliento atvykimą ir kartu su Ž. J. surinkdavo iš merginų pinigus – pusę sumos, gautos iš klientų už prostituciją, kuriuos nenustatytomis dalimis pasidalindavo tarpusavyje.

Tokiu būdu N. M. ir Ž. J. pelnėsi: nuo 2009 m. lapkričio mėnesio pabaigos, tiksliau nenustatytos datos, iki 2010-03-25 iš L. V. prostitucijos; nuo 2010 m. vasario mėnesio pradžios, tiksliau nenustatytos datos, iki 2010-03-18 iš I. S. prostitucijos; nuo 2009 m. gruodžio mėnesio, tiksliau nenustatytos datos, iki 2010 m. sausio mėnesio, tiksliau nenustatytos datos iš I. K. prostitucijos; prostitucijos nuo 2010 m. rugsėjo mėn., tiksliau nenustatytos datos iki 2010-10-20 iš I. B..

N. M. ir Ž. J., tęsdami savo nusikalstamą veiką, turėdami tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, laikotarpiu nuo 2010-03-25 iki 2010-06-17, organizavo ir vadovavo jų vykimui prostitucijai iš Lietuvos Respublikos į N. K., Oslo miestą, t.y. per internetines pažinčių svetaines, viešose vietose bei kitais tyrimo metu nenustatytais būdais surado merginas ir, joms sutikus, organizavo jų vykimą į N. K., Oslo miestą, užsakydami skrydžių bilietus, nurodydami gyvenamosios vietos adresą, patalpindami merginų nuotraukas su nurodytais sekso paslaugų įkainiais – 1000-1500 kronų už valandą internetiniame tinklapyje www.realescort.eu, vykdydami centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą bei nurodydami merginoms asmenų duomenis, į kurių bankų sąskaitas merginos privalėdavo pervesti kiekvieną dieną po 5500 kronų, nepriklausomai nuo klientų skaičiaus.

Tokiu būdu N. M. ir Ž. J. nuo 2010-03-25 iki 2010-06-17 pelnėsi iš L. V. prostitucijos ir nuo 2010-03-25 iki 2010 m. balandžio mėnesio pabaigos, tiksliau nenustatytos datos pelnėsi iš I. S. prostitucijos, gaudami ne mažiau kaip 36331,27 Lt, kuriuos nenustatytomis dalimis pasidalino tarpusavyje.

Tokiais savo veiksmais N. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-19 nuosprendžiu Ž. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d., BK 307 str. 2 d. ir nuteistas penkerių metų laisvės atėmimo bausme.

Apklausta teisme kaltinamoji N. M. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalta neprisipažino ir paaiškino, kad ji iki 2010 m. lapkričio mėnesio palaikė artimus ryšius su Ž. J., gyveno viename bute. Ž. J. jai buvo sakęs, kad jam dirba kelios merginos, kurios daro klasikinius relaksacinius masažus. Kartą kaltinamasis paprašė, kad ji savaitgaliais atsilieptų į klientų telefono skambučius ir užrašytų, kokią valandą jie nori atvykti, o po to šią informaciją perduotų jam. Ji sutiko, nes nežinojo, kad merginos teikia ir intymias paslaugas. Ji pati skelbimų internete nedėjo, pinigų iš merginų neėmė ir SMS žinučių niekam nesiuntė. Kadangi ji su Ž. J. draugavo, tai dažnai būdavo su juo, todėl merginos ir galėjo ją atpažinti. Pamena, kad kaltinamasis buvo paprašęs jos mamos sąskaitos duomenų, kadangi jam turėjo pervesti skolą. Jos sutiko, be to, buvo nuvažiavusios kartu su Ž. paimti pervestų pinigų.

Apklaustas teisme kaltinamasis Ž. J. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad per internetinius skelbimus jis susipažindavo su merginomis, kurioms pokalbių metu siūlė teikti klientams erotinius masažus bei, jei jos sutikdavo, teikti ir intymias paslaugas. Tokiu būdu pas jį įsidarbino 4 merginos, kurios gyveno ir paslaugas teikė jo išnuomotuose butuose. Butų nuoma ir skelbimų patalpinimu internete rūpinosi jis. Paslaugų kaina buvo 100 Lt už pusvalandį, o 150 Lt už valandą. Su merginomis susitarė, kad 50 procentų nuo jų uždirbtų pinigų jis pasiims, o likusieji tenka joms. Į telefonų skambučius atsiliepdavo pačios merginos, tik savaitgaliais tai darydavo jo paprašyta N. M.. Ji nieko nežinojo apie tai, kad merginos teikia ir intymias paslaugas, kitaip būtų atsisakiusi jam padėti. Ji užmokesčio negaudavo. Atsiliepusi į telefono skambutį N. M. informuodavo, kokiu adresu klientui reikia atvykti, apie paslaugų kainas kalbos nebuvo, kadangi jos buvo patalpintos internetinėje svetainėje. Tuo tarpu merginos, pas kurias atvykdavo klientai, informavo jį telefonu. Gautus pinigus merginos atiduodavo tik jam, o jis vieną kartą per savaitę joms atiduodavo 50 procentų nuo uždirbtų pinigų. Pamena, kad keletą kartų pasiimti pinigų jis buvo nuvykęs su N. M.. Jis L. V. ir I. S. pasiūlė vykti į N. O. ir ten dirbti „eskorte“. Buvo sutarta, kad Osle jos gyvens viešbutyje ir mokės jam po nustatytą – 5500 kronų mokestį už dieną, nepriklausomai nuo turimų klientų skaičiaus. L. V. jam šio mokesčio nemokėjo, kadangi ji buvo atsakinga už klientų priėmimą, skelbimų talpinimą internete, be to, ji iš kitų merginų surinkdavo pinigus ir per „W. U.“ darydavo perlaidas. Visos perlaidos buvo atliekamos jo draugų vardais, keletą kartų buvo persiųsta ir N. M. mamai, tačiau iš kur buvo šie pinigai, jis niekam nepasakojo. Maždaug po 2-3 savaičių I. V. ir I. S. nusprendė jam nebedirbti, o išeiti pas kitą moterį, kuri Norvegijoje užsiiminėjo tokia pat veikla. Po to jis su L. V. ir I. S. daugiau nebuvo susisiekęs.

Posėdžio metu apklaustas liudytojas V. Č. paaiškino, kad Ž. J. minėjo, kad užsienyje, Norvegijoje, dirba jo draugė ir siunčia pinigus. Todėl paprašė leisti jo vardu į pašto poskyrį atsiųsti pinigus. Ž. J. jam minėjo, kad merginos užsienyje užsiima prostitucija. N. M., kai Ž. tai sakė, šalia nebuvo. Pinigus siuntė asmuo, kiek pamena, pavarde V. Šio žmogaus jis asmeniškai nepažįsta. Buvo porą kartų siųsta iš Norvegijos lyg ir 4000 Lt. Pinigų pasiimti važiavo jis, ir vieną kartą kartu važiavo Ž. J. draugė N. M.. Prieš pasiimant pinigus jie susitiko prie pašto, paėmė pinigus, kuriuos jis atidavė Ž. J.. Po to jie išsiskirstė. Antrą kartą nuimant pinigus, kaip ir gimtadienio proga, jis iš Ž. J. gavo šimtą litų. Tuo metu kartu su jais buvo ir N. M..

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad V. Č. atpažino N. M., kaip Ž. J. draugę, kuri buvo kartu su juo paimant pinigus. (2 t. 163-165 b.l.)

Posėdžio metu apklaustas liudytojas V. S. paaiškino, kad vieną kartą su Ž. J., jo prašymu, važiavo pasiimti pinigų. Su Ž. jie yra tiesiog pažįstami ir nieko blogo tame nematė, kad jo vardu bus padaryta pinigų perlaida iš užsienio. Su Ž. susitiko prie Salininkų „Maximos“ ir automobiliu kartu vyko į paštą. Su jais dar važiavo moteris, tačiau apie ją jis nieko nežino. Ž. jam apie pinigus nieko neaiškino, o jis ir nesidomėjo, iš kur tie pinigai. Jokios kalbos važiuojant automobiliu apie prostituciją nebuvo. Neatsimena kiek buvo atsiųsta pinigų, pinigų jis neskaičiavo. Pinigai buvo atsiųsti į paštą ir kartu su Ž. jis pinigus paėmė ir atidavė Ž., o Ž. pinigus atidavė kartu buvusiai moteriai. Joks atlygis jam už pinigų nuėmimą žadėtas nebuvo ir jis už tai nieko negavo.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo V. S. parodymus (2 t. 168-169 b.l.), kur jis asmens parodymo atpažinti metu atpažino N. M., kuri kartu su juo ir Ž. J. vyko į paštą pasiimti piniginės perlaidos ir kuriai perdavė gautus pinigus. Liudytojas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jis tyrėjai sakė, kad gal tai ta pati moteris, bet tuo nėra įsitikinęs.

Posėdžio metu apklausta liudytoja L. V. – Z. paaiškino, kad N. M. prieš 4 metus atvažiuodavo su Ž. į butus (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ir dar vienas butas buvo šalia Žemaitės gatvės, pasiimti pinigų. Tuo metu ji bute užsiėmė prostitucija. Ji bendravo tik su Ž., o su M. susipažino vėliau. N. pažinojo kaip Ž. draugę. P. Ž. liepė prie N. nieko nekalbėti, tačiau vėliau, gal po mėnesio, kalbėdavo ir prie N.. Veikla vyko apie 4 mėnesius ir per tą laiką M. matydavo dažnokai. Ji atvažiuodavo kartu su Ž., pasėdėdavo išgerdavo kavos. Jos supratimu klientų skambučius priiminėjo N., o apie klientus jas informuodavo Ž. Yra girdėjus kaip į N. mobiliojo ryšio telefoną skambina klientai ir ji su jais kalbėdavo jų vardu. Tai, kad skambina klientai, ji suprato iš pokalbio konteksto. Po pokalbio pasirodydavo klientas. Jos supratimu, N. pagrindinis vaidmuo buvo atsiliepti į skambučius. K. N. duodavo nurodymus ir dėl klientų, paskambindavo, pasakydavo, kad ateis klientas, kad būtu pasiruošusios. Uždirbtus pinigus merginos atiduodavo jai, o ji Ž. Nepamena ar kada buvo padavusi pinigus konkrečiai N. Ji bute gyveno su V. Kitos merginos t.y. I. S. ir dar viena I., atvažiuodavo. I. B. ji nežino. Jai nėra žinoma ar Ž. su N. dalinosi pinigais, tokio pobūdžio pokalbio jai girdėti neteko. Į „Lietuvos ryto“ redakciją, paduoti skelbimo, važiavo su Ž., o ar tuo metu buvo N., ji pasakyti negali. Skelbimo tekstą kūrė Ž. Kuris konkrečiai: ar Ž., ar N. pasiūlė važiuoti į Norvegiją verstis prostitucija, ji tiksliai neapmena. Prieš joms išvykstant į Norvegiją, ryte, atvažiavo Ž. su N., paėmė jas ir nuvežė į oro uostą. Prieš išvažiuojant į Norvegiją tiek su Ž., tiek su N. kalbėjo apie veiklą Norvegijoje, joms buvo aiškinama kas pasitiks, kur gyvens. Taip pat jie kalbėjo apie tai, kokią sumą merginos turėtų atiduoti per dieną, buvo kalbama apie 5000 kronų. Nuvykus į Norvegiją skelbimus pradžioje dėdavo ta mergina, kuri jas pasitiko, o skambučius priiminėdavo kiekviena už save. Sugrįžus trumpam į Lietuvą ji su N. ir Ž. kalbėjo apie jų veiklą Norvegijoje. Pinigus jai teko siųsti ir N. mamai, tai ji suprato pagal pavardę. Pinigai buvo siunčiami į duotas sąskaitas. Pačią pirmą sąskaitą nurodė N., prieš išvažiuojant į Norvegiją, o vėliau būnant Norvegijoje, kitas sąskaitas nurodė Ž. Pinigai siųsti iš Norvegijos į Lietuvą buvo gauti iš prostitucijos. Būnant Norvegijoje, kilus problemoms dėl buto nuomos, ji bendravo su N. Jokios prievartos užsiiminėti prostitucija nebuvo. Jos manymu, N. žinojo, kad merginos užsiiminėja prostitucija.

Iš pažymos apie galiojančias nuobaudas matyti, kad L. V. 2009-12-30, 2010-01-28, 2010-02-10, 2010-03-02 ir 2010-04-01 buvo bausta už vertimąsi prostitucija. Pažeidimai buvo užfiksuoti butuose Trakų g. 6-5, S. K. g. 14-2, G. V. g. 5A-55, Vilniuje (2 t., b.l. 62-63).

Teismo posėdžio metu liudytoja I. B. paaiškino, kad maždaug prieš keturis metus ji Ž. ir N. sutiko prie Stoties, Sodų gatvėje. Ž. jai pasiūlė teikti seksualines paslaugas, N. taip pat dalyvavo pokalbyje ir sakė, kad pinigai bus geri, klientų daug, sąlygos geros. Pradžioje jai siūlė dirbi Vilniuje, po to vykti į užsienį. N. žinojo, kad kalbama apie prostituciją. Buvo paaiškinta, kad uždarbį dalysis per puse. Po pokalbio dar kartą matė N. automobilyje su vaikais. Pradžioje ji dirbo bute Vilniuje. Į klientų skambučius atsiliepinėdavo moteris, tačiau kas, nežino. Į užsienį ji važiuoti atsisakė. Jos manymu, N. padėdavo ieškoti merginų.

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad I. B. atpažino N. M., kaip Ž. J. draugę, kuri kartu su Ž. J. kartais atvykdavo pasiimti iš prostitucijos uždirbtų pinigų. (2 t. 180-182 b.l.)

Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad I. B. 2010-10-20 buvo bausta už vertimąsi prostitucija bute S. K. g. 14-2, Vilniuje. (2 t. 183-184 b.l.)

Teismo posėdžio metu liudytoja I. K. paaiškino, kad konflikto su artimaisiais metu ji atsidūrė gatvėje ir už pinigus teikė seksualines paslaugas. Stovint stotyje prie jos priėjo Ž. ir pasiūlė teikti seksualines paslaugas bute. N. tuo metu sėdėjo mašinoje. Toliau pokalbis vyko mašinoje ir tiek N., tiek Ž. jai minėjo, kad ji gaus puse uždarbio, gyvens bute. Aiškino, kad jų siūlomas variantas geresnis, nei stovėti šaltyje. Nuomojamas butas buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tame bute dar buvo mergina vardu L. Bute jos teikė seksualines paslaugas. Kiek ji buvo Lietuvoje nuolat matė N. Pinigus paimdavo L., padėdavo į stalčių, ir atiduodavo jiems: arba Ž., arba N. Per tą laiką ji uždirbo 1000 Lt, tačiau jai sumokėta nebuvo. Ji pati, būnant N., yra perdavusi pinigus Ž. Prieš atvažiuodami pasiimti pinigų jie skambindavo L., paklausdavo ar nėra policijos pareigūnų, ir maždaug po valandos atvažiuodavo. Ji pati telefono neturėjo. Jie priiminėjo užsakymus, paskambindavo L. ir L. informuodavo, kad atvyks klientai. Jos santykiai su L. nebuvo geri, tačiau L. su Ž. ir N. sutarė gerai. Teikiamos paslaugos buvo reklamuojamos „Lietuvos ryte“. Į užsienį, į Šveicariją, ją išsiuntė N. ir Ž. T. N., tiek Ž. aiškino, kad užsienyje labai geras uždarbis. Į N. ir Ž. nuomojamą butą atvažiavo dar du vaikinai, kurie pasakė, kad 3 val. atvažiuos G. ir dar vienas vaikinas, ir jie ją išsiveš. Šveicarijoje ji mėnesį gulėjo ligoninėje dėl psichikos sutrikimų.

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad I. K. atpažino Ž. J., kaip asmenį, kuris pasiūlė jai teikti seksualines paslaugas už atlygį, o jai sutikus paėmė visus jos iš klientų gautus pinigus (2 t., b.l. 83-87).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad I. K. atpažino N. M., kaip Ž. J. draugę, kuri kartu su Ž. J. pelnėsi iš prostitucijos (2 t., b.l. 88-92).

Iš pažymos apie galiojančias nuobaudas matyti, kad I. K. 2009-12-30 buvo bausta už vertimąsi prostitucija bute (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 103).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad I. S. atpažino Ž. J. kaip asmenį, kuris kartu su N. M. organizavo jos vertimąsi prostitucija Lietuvoje ir Osle, ir kuriam ji atiduodavo 50 procentų iš klientų už seksualines paslaugas gautų pinigų. (2 t. 153-155 b.l.)

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad I. S. atpažino N. M., kaip asmenį, kuri kartu su Ž. J. organizavo ir pelnėsi iš jos prostitucijos (2 t., b.l. 156-158).

Iš AB „Lietuvos paštas“ pateiktos informacijos matyti, kad L. V. nuo 2010 m. kovo mėnesio iki 2010 m. liepos mėnesio iš Norvegijos karalystės, Oslo, siuntė pinigines perlaidas Ž. J. (2010-05-10 – 1505,59 Lt, 2010-05-12 – 1966,89 Lt), V. C. (2010-04-15 – 4130,69 Lt, 2010-04-06 – 4120,49 Lt), V. S. (2010-05-12 – 8321,35 Lt), E. B. (2010-03-29 – 4285,81 Lt, 2010-03-31 – 8094,86 Lt). D. B. nuo 2010 m. kovo mėnesio iki 2010 m. liepos mėnesio iš Norvegijos karalystės, Oslo, siuntė piniginę perlaidą E. B. (2010-05-21– 3905,59 Lt) (2 t., b.l. 65).

Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad I. S. 2010-03-19 buvo bausta už vertimąsi prostitucija bute (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 159).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad N. M. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors apklausta teisme kaltinamoji dėl padarytos nusikalstamos veikos kalta neprisipažino teigdama, kad ji nežinojo apie merginų teikiamas seksualines paslaugas, tačiau apklaustų liudytojų parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais N. M. parodymai paneigti ir nustatytos jos nusikalstamų veiksmų aplinkybės.

Apklausta teisme kaltinamoji paaiškino, kad Ž. jai minėjo, kad jam dirba kelios merginos, kurios daro klasikinius relaksacinius masažus, o ji kelis kartus Ž. prašymu yra atsiliepusi į klientų telefonų skambučius ir užrašiusi kokią valandą jie nori atvykti. Gautą informaciją ji perdavusi Ž. Teismas tokius kaltinamosios parodymus vertina kritiškai, kadangi jie neatitinka kitų byloje esančių įrodymų ir jų yra paneigti. Teismo posėdyje apklausus liudytojas L. V. – Z., I. B., I. K., liudytojus V. S. ir V. Č., taip pat pagarsinus bylos medžiagą nustatyta, kad N. M. organizavo ir vadovavo prostitucijai, taip pat gabeno asmenis šių sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos. Tai, kad N. M. dalyvavo organizuojant prostituciją ir jai vadovaujant patvirtino liudytojos I. B. parodymai, kad pirmojo pokalbio metu kartu su Ž. J. buvo ir N. M.. Pastaroji aktyviai dalyvavo jų pokalbyje aiškindama apie darbo sąlygas, uždarbį ir klientus. Tai, kad N. M. nuolat dalyvavo pokalbiuose verbuojant merginas prostitucijai, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. K., kuri teigė, kad pokalbio metu tiek Ž. J., tiek N. M. jai aiškino apie darbo sąlygas ir uždarbį. Pokalbio metu jai susidarė įspūdis, kad abu pašnekovai puikiai suprato apie kokią veiklą yra kalbama. Šiais įrodymais nustatytas aktyvus N. M. vaidmuo verbuojant merginas prostitucijai. Nustatyta, kad ji ne tik sėdėjo automobilyje verbavimo metu, bet ir aktyviai skatino merginas užsiimti prostitucija nurodydama darbo sąlygas. N. M. vaidmuo neapsiribojo vien tik verbavimu. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. V. – Z. paaiškino, kad N. M., kartu su Ž. J., prieš keturis metus atvažiuodavo pasiimti pinigų. N. M. vaidmuo pasireiškė ir tuo, kad ji atsiliepdavo į klientų skambučius, nurodydavo jiems adresus, apie klientus pranešdavo jai. Posėdžio metu apklaustos liudytojos patvirtino, kad tiek N. M., tiek Ž. J. ieškojo merginoms klientų, priimdavo jų užsakymus, o po to informuodavo jas apie atvykstančius klientus bei atvažiuodavo pasiimti pinigų, gautų už suteiktas seksualines paslaugas. Tokius parodymus patvirtino ir liudytoja I. S., kurios parodymai buvo pagarsinti teismo posėdyje (t. 2, b.l. 150-152). Ji nurodė, kad su Ž. J. dirbo N. M.. Su jais buvo sutarta, kad klientus suranda jie, o pinigus dalinasi per pusę. Skelbimus apie teikiamas paslaugas kaltinamieji patalpindavo laikraščiuose bei interneto tinklapyje www.pazintysxxx.lt. Už valandą seksualinių paslaugų klientas mokėdavo po 150 litų, už pusvalandį – 100 litų. Kada ateis klientas, Ž. J. arba N. M. atsiųsdavo SMS žinutę, arba paskambindavo L. V., o ši pranešdavo kitoms. Pinigus, t.y. 50 procentų, gautų iš klientų, ji atiduodavo tiesiogiai Ž. J. arba N. M.. Liudytojų parodymai paneigia N. M. teiginius, kad ji nieko nežinojo apie merginų vykdomą veiklą. Atvirkščiai, akivaizdus aktyvus dalyvavimas ir nuolatinis buvimas kartu su Ž. J. rodo, kad ji ne tik puikiai suprato, bet ir organizavo prostituciją ir jai vadovavo. Nelogiškai skamba ir kaltinamosios teiginiai, kad ji atsiliepė į klientų skambučius manydama, kad merginos daro relaksacinius masažus. Akivaizdu, kad užsakymus priimantis žmogus turėtų ne tik informuoti klientą, kokiu adresu jam nuvykti, bet, prireikus, atsakyti ir į kitus klausimus, pvz. nurodyti paslaugų įkainius, kokios konkrečios intymios paslaugos teikiamos ir pan. Apklausta teisme N. M. teigė, kad merginos ją atpažįsta tik todėl, kad ji draugaudama su Ž. J. ji dažnai būdavo kartu ir todėl merginos ją matydavo. Tačiau liudytojų parodymai neapsiriboja vien tik formaliu jos matymu kartu su Ž. J.. Liudytojos pasakojo apie aktyvų jos dalyvavimą.

Liudytojos L. V. – Z. parodymai patvirtino, kad N. M., kartu su Ž. J., pasiūlė jai ir kitai merginai vykti į Norvegiją dirbti prostitutėmis, o vėliau ir suorganizavo kelionę į Norvegiją, kur jos teikė intymias paslaugas. Prieš išvykstant į Norvegiją, ji, kartu su I. S., kalbėjo apie darbą Norvegijoje tiek su N. M., tiek su Ž. J., jos buvo išsamiai informuotos apie tai, kad jas pasitiks, kur gyvens. Sąskaitą, į kurią pirmą kartą buvo pervesti pinigai iš Norvegijos, gauti už teikiamas seksualines paslaugas, nurodė būtent N. M.. Kitas sąskaitas nurodė Ž. J.. L. V. – Z. teigimu, būnant Norvegijoje ir kilus problemoms dėl vienos merginos, ji bendravo su N. ir aptarė šią problemą. Netikėti tokiais šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie buvo viso tyrimo metu nuoseklūs ir nesikeitė. Tokius parodymus patvirtina ir liudytoja I. S., kurios parodymai buvo pagarsinti teismo posėdyje (t. 2, b.l. 150-152). Savo parodymuose I. S. teigė, kad kelionę i Norvegiją pasiūlė, organizavo ir apmokėjo Ž. J. ir N. M.. Liudytojų V. Č. ir V. S. parodymai bei AB „Lietuvos paštas“ pateikta informacija patvirtina, kad L. V. – Z. iš Oslo pinigus perlaidomis siuntė į Lietuvą, Ž. J. ar N. M. nurodytiems asmenims. Be to, byloje apklausti liudytojai V. Č. ir V. S., duodami parodymus apie jiems pervestas pinigines perlaidas iš Norvegijos bei nurodydami šių pinigų paėmimo aplinkybes patvirtino, kad kartu su Ž. J. paimti pinigų važiuodavo ir N. M.. Kaip parodė V. Č. jam Ž. J. yra minėjęs, kad merginos užsienyje verčiasi prostitucija. Todėl nėra įtikinama, kad Ž. J. apie merginų vykdomą veiklą pasakojo V. Č., kuris realiai su organizuojama prostitucijos veikla nieko bendro neturėjo, o tuo tarpu jo draugė, su kuria jis gyveno ir daug laiko leisdavo kartu, apie tai nieko nežinojo.

BK 307 str. kriminalizuoja prostitucija užsiimančių asmenų išnaudojimą, pelnymąsi iš jų. Pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos reiškia, kad asmuo tam tikro susitarimo su prostitucija užsiimančiu asmeniu pagrindu gauna pajamų (visas pajamas arba dalį). Šis susitarimas gali būti susietas tiek priklausomybės ir prievartos santykiais, tiek ir laisva valia. Prostitucija užsiimantis asmuo gali mokėti kaltininkui už galimybę verstis prostitucija, taip pat už saugumo užtikrinimą, kitas jam teikiamas paslaugas, pavyzdžiui, už vežiojimą, patalpų suteikimą ir pan. Sąvadavimas prostitucijai – tai tarpininkavimas tarp prostitucija užsiimančiojo ir kito asmens, suvedant juos lytiniam santykiavimui arba kitokiam lytinės aistros tenkinimui. Sąvadavimas gali būti prostitucija užsiimančio asmens teikiamų paslaugų reklamavimas, jo pristatymas klientui, klientų paieška ir pan.

BK 307 str. 2 d. numato kvalifikuotą pelnymosi iš kito asmens prostitucijos nusikaltimo sudėtį. Šios nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra trys alternatyvios veikos: 1) prostitucijos organizavimas; 2) vadovavimas prostitucijai; 3) asmens gabenimas šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos. Prostitucijos organizavimu laikytina veikla, nustatant laiką ir vietas, kur turi būti teikiamos lytinės paslaugos, organizuojant prostitucija užsiimančių asmenų atvykimą iš kitų vietovių, jų apgyvendinimą, koordinuojant bei kontroliuojant jų darbą ir buitį, palaikant drausmę, taikant tam tikras sankcijas už nusižengimus nustatytai tvarkai, rūpinantis naujų asmenų įtraukimu į prostituciją, priimant į grupę naujus asmenis arba kiti veiksmai, užtikrinantys nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimą. Vadovavimas prostitucijai – tai svarbiausių šio nelegalaus verslo organizavimo ir funkcionavimo klausimų sprendimas. Vadovavimas prostitucijai reiškiasi kaip asmenų, organizuojančių prostituciją, veiksmų koordinavimas, jų vaidmenų ir funkcijų nustatymas, konkrečių užduočių jiems skyrimas, pelno, gauto iš prostitucijos, skirstymas, lemiamo žodžio teisės turėjimas sprendžiant svarbius prostitucijos organizavimo klausimus ir pan. Už gabenimą atsako ne tik tas, kuris tiesiogiai gabeno asmenis, bet ir tas, kuris nupirko bilietus, sutvarkė dokumentus ir pan. Visos BK 307 str. 1 ir 2 dalyse numatytos veikos padaromos tiesiogine tyčia ir dėl savanaudiškų paskatų. Kaltininkas suvokia, kad gauna pajamų iš kito asmens prostitucijos, organizuoja ir vadovauja prostitucijai, ir nori taip veikti. Savanaudiškumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas, atlikdamas minėtas veikas, siekia gauti turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos, pelnytis iš jos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–136/2014).

Kaip nustatyta iš ištirtų įrodymų, N. M. rūpinosi naujų asmenų įtraukimu į prostituciją kartu su bendrininku jų ieškodama, aptardama gyvenimo, darbo ir darbo apmokėjimo klausimus, kas atitinka organizavimo požymį. Vadovaudama prostitucijai N. M. koordinavo veiksmus priimdama klientų skambučius ir nurodydama prostitucija užsiimančioms merginoms apie klientų atvykimą, kontroliuodama prostitucija užsiimančių merginų su klientais praleistą laiką, atlygio paėmimą. Taip pat nustatyta, kad N. M. gabeno asmenis prostitucijai iš Lietuvos Respublikos. Ji, kartu su bendrininku, pasiūlė merginoms dirbti prostitutėmis Norvegijoje, suorganizavo jų vykimą į Norvegiją, jų pasitikimą ir darbo organizavimą, taip pat pelnėsi iš Norvegijoje prostitutėmis dirbančių merginų organizuodama pinigų pervedimus į Lietuvą. Tokie N. M. veiksmai visiškai atitinka sąvadavimo prostitucijai sąvoką, o kartu ir Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė bendrininkų grupėje, taip pat jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė dėl savanaudiškų paskatų. Skirdamas bausmę N. M. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos rūšį ir pobūdį – padarytas apysunkis nusikaltimas, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę: ji anksčiau neteista, išsituokusi, augina tris nepilnamečius vaikus, šiuo metu yra išvykusi ir nuolat gyvena Anglijoje.

Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d. sankcijoje numatyta viena bausmės rūšis - laisvės atėmimas iki šešerių metų. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatytos dvi N. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jos vaidmenį darant nusikalstamą veiką, kaltinamosios asmenybę, ir mano, kad N. M. skirtina bausmė artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad N. M. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, praeityje ji nėra teista, proceso metu naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu pradėta nebuvo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina tris nepilnamečius vaikus, teismo vertinimu realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltinamosios šeimyninį gyvenimą ir socialinius ryšius, ji negalėtų tinkamai rūpinti savo nepilnamečiais vaikais, kas neigiamai paveiktų nepilnamečių vaikų interesus. Remiantis išdėstytu teismas konstatuoja, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl N. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, taikant BK 75 str. 1 d., atidėtinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. teismas, atidėdamas bausmės vykdymą paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad N. M. yra emigravusi iš Lietuvos Respublikos ir šiuo metu oficialiai gyvena Anglijoje, kitų pareigų ar baudžiamojo poveikio priemonių vykdymas ir vykdymo kontrolė gali būti apsunkinti, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis turi atitikti didžiausią įstatyme nustatytą dydį.

Teismų praktikoje taikoma taisyklė, kad jeigu turtą iš nusikalstamos veikos gavo keli bendrininkai, tačiau šio turto nerandama, ir nenustatyta kiekvienam iš bendrininkų atitekusi turto dalis, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalimi, tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš bendrininkų gali išieškoti lygiomis dalimis. Kaltinamajame akte Ž. J. ir N. M. inkriminuota, kad jie iš prostitucijos gavo 36 331,27 Lt pajamų. Teismo 2014-06-19 nuosprendžiu iš Ž. J. konfiskuota puse kaltinamajame akte nurodytos sumos - 18 165,64 Lt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str., iš N. M. konfiskuotina pusė kaltinamajame akte nurodytos sumos – 18 165, 63 Lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikos įstatymo 20 str. 1 d., 3 d., iš N. M. konfiskuotina suma nurodytina eurais - 18 165,63 Lt arba 2561,13 eurų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

N. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d. ir skirti jai 2 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trims metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 3250 Lt (941 eurų) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. konfiskuoti iš N. M. 18 165,63 Lt (2561,13 eurų).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.