Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) įtariamo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 str. 2 d., gynėjo advokato Henriko Oseckio skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria S. Š. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

S. Š. įtariamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. K. ir A. K., iš anksto susitaręs dėl narkotinių medžiagų įgijimo tikslu jas platinti, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų įsigijo tiksliai nenustatytą kiekį sintetinės kilmės narkotinės medžiagos, kurią laikė name adresu Parko 11, Mažeikiai iki jas 2011 m. rugpjūčio 5 d. surado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

S. Š. sulaikytas 2011 m. rugpjūčio 5 d. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi S. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 10 dienų, kuris to paties teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi buvo pratęstas vienam mėnesiui. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas dar trims mėnesiams, motyvuojant tuo, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.), trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.) bei daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Nusikaltimo S. Š. nepadarė, įtarimas pareikštas jam nepagrįstai;Teismas, skirdamas griežčiausią kardomąją priemonę, neatsižvelgė į įtariamojo asmenybę, į tai, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su drauge, su kuria augina bendrą vaiką, registruotas darbo biržoje, išlaiko nepilnametę dukrą K. Š., gim. 2004-07-15;BPK 122 str. 7 d. numato, kad suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas) tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti šio kodekso 119 str. numatytų tikslų. Įtariamojo gynėjas mano, kad kardomųjų priemonių tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis;BPK numato eilę kitų kardomųjų priemonių: užstatą, įtariamojo įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, namų areštą, dokumentų paėmimą. Siekdamas užtikrinti BPK numatytus tikslus, teismas galėjo skirti kelias kardomąsias priemones. Įtariamojo artimieji yra pasirengę sumokėti užstatą; Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencijos) 6 str. 1 d., bei Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 5 d. nuostatose, kurios reglamentuoja asmens teisių apsaugą baudžiamojo proceso metu, numatyta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcija įpareigoja pamatuotai taikyti procesines priemones, kuriomis yra suvaržoma Konstitucijos garantuojama prigimtinė teisė ir laisvė. Be to, svarstant griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo klausimą privalu atsižvelgti ir į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 3 d. Įtariamojo gynėjas mano, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, pratęsdamas jam skirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminą, pažeidė minėtų teisės aktų nuostatas;Ikiteisminio tyrimo pareigūnai galėtų greičiau, nei per tris mėnesius, atlikti būtinus veiksmus, renkant įrodymus.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Gynėjas skundo pirmame punkte nurodė, kad S. Š. nusikaltimo nepadarė, įtarimas pareikštas jam nepagrįstai. Tačiau teismas, svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, byloje esančių įrodymų nevertina ir nesprendžia, ar įtariamas asmuo yra kaltas. Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių tvirtinti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką ir ar buvo pagrindas skirti jam kardomąją priemonę suėmimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, nustatė, kad joje pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė minėtą veiką – tai duomenys, esantys liudytojų bei įtariamųjų apklausos, kratos, įvykio vietos apžiūros protokoluose, telefoninių pokalbių išklotinėse, tarnybiniuose pranešimuose, preliminarioje išvadoje dėl narkotinės medžiagos rūšies, kitoje bylos medžiagoje.

Nutarties pratęsti S. Š. suėmimo terminą dienai nebuvo išnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose bei BK 122 str. 7 ir 8 dalyse esančios sąlygos. S. Š. yra įtariamas nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 2 d. padarymu, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Už šią veiką sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė – nuo aštuonerių iki dešimties metų. Kaltinimo sunkumas bei sankcijose numatyta labai griežta bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 8 punktas). Be to iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad įtariamasis turi ryšių užsienyje (2 t. b.l. 20, 149), nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais (nedirba, nevedęs). Nors apeliacinio skundo antrame punkte nurodoma, kad S. Š. su drauge augina bendrą vaiką bei išlaiko dukrą, tačiau paminėtų aplinkybių buvimas teismui buvo pakankamas pagrindas manyti, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo (BPK 121 str. 1 d. 1 p.)

BPK 122 str. 3 d. tiksliai apibrėžia, kad pagrįstas manymas, jog įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 9 punktas). Baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad S. Š. įtariamojo A. K. nurodymu bandė slėpti narkotines medžiagas (1 t., b.l. 53, 2 t., b.l. 10, 138, 139, 140 – 142, 143 – 145). Tai davė, pirmos instancijos teismui pagrįstą pagrindą manyti, kad įtariamasis gali trukdyti procesui.

Pagal susiformavusią teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį darant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 10 punktas). Įtariamajam S. Š. inkriminuota nusikalstama veika yra įtraukta į nusikaltimų, numatytų BPK 122 str. 4 d. sąrašą. Veika susijusi su narkotinių medžiagų disponavimu. Įtariamąjį charakterizuoja tai, kad praeityje už analogiškas veikas teistas Vokietijoje (2 t., b.l. 166 - 167) ir, jo paties žodžiais tariant posėdžio metu, Norvegijoje. Legalaus pragyvenimo šaltinio neturi nei jis, nei jo draugė, o materialines problemas apeliantas linkęs spręsti nusikalstamu būdu. Šios aplinkybės davė teismui pagrindą išvadai, kad iki nuosprendžio priėmimo įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.

Įtariamojo gynėjas advokatas Henrikas Oseckis skunde teigia, kad BPK numato eilę kitų, jo manymu, S. Š. tinkamų kardomųjų priemonių. Be to, įtariamojo artimieji yra pasirengę sumokėti užstatą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pasikeitus bylos aplinkybėms, kardomoji priemonė gali būti keičiama į švelnesnę, kai tuos pačius BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus galima pasiekti įtariamajam taikant mažesnius apribojimus. Tačiau kardomosios priemonės keitimo klausimo apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja, jis sprendžiamas BPK 139 straipsnyje numatyta tvarka, t.y., kardomąją priemonę keičia tas subjektas, kuris buvo paskyręs ar pratęsęs, šiuo atveju – Panevėžio miesto apylinkės teismas.

Gynėjo manymu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai galėtų greičiau, nei per tris mėnesius, atlikti būtinus tyrimo veiksmus, tačiau apeliacinės instancijos teismui įstatymas nesuteikė galimybės trumpinti žemesnio teismo teisėjo nustatyto suėmimo termino, jei jis neviršija BPK 127 str. 2 ir 9 dalyse nustatytų maksimalių terminų. Pažymėtina, kad išnykus ikiteisminio tyrimo metu suėmimo pagrindams ar sąlygoms, prokuroras nedelsdamas privalo priimti nutarimą paleisti į laisvę suimtą įtariamąjį (BPK 139 str. 2 d.).

Ikiteisminis tyrimas nėra vilkinamas, o kardomoji priemonė (suėmimas) yra svarbi procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama užtikrinti įtariamojo, dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pratęsė S. Š. suėmimo terminą, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BK 119 str. numatytų tikslų pasiekti negalima. Pratęsdamas šį terminą, teismas BPK 122, 127 str. reikalavimų nepažeidė, nutartis pagrįsta ir teisėta.

Kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimas šioje byloje ir šioje proceso stadijoje yra pagrįstas ir neprieštarauja nei nacionalinės teisės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso), nei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatoms.

Taigi, skunde nurodytais motyvais naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartį nėra pagrindo

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Įtariamojo S. Š. gynėjo Henriko Oseckio skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.