- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-499-186/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas (pirm.), Romualda Janovičienė, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- I. A.
- Atsakovas
- T. A.
- Trečiasis asmuo
- V. D.
- Advokatai
- Romanas Jonas Bagdonas
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos teisėjų Romualda Janovičienės ir Ritos Kisielienės
dalyvaujant ieškovei I. A.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo T. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovė I. A. ieškinį atsakovui T. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atsako T. A. priešieškinį ieškovei I. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tretysis asmuo V. D., išvadą duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. A., prašydama nutraukti tarp jų 2000-05-06 Vilniaus miesto CM skyriuje sudarytą santuoką, akto įrašo Nr. 853, dėl atsakovo T. A. kaltės; padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovei priteisiant 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovui – 1/3 dalį šio buto; nepilnamečių vaikų K. A., gimusios 2000-10-11, ir A. A., gimusio 2002-04-04, gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams turtu. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas nesirūpino šeima, nuolat girtavo, nerėmė šeimos nei moraliai, nei materialiai, dėl girtavimo nuolat keitė darbovietes. Nurodė, jog šeima faktiškai yra iširusi ir ginčo šalys kartu nebegyvena beveik du metus, bendro ūkio neveda, vaikus išlaiko viena ieškovė. 2007 m. ieškovas po traumos neteko 60-70 procentų darbingumo, šiuo metu niekur nedirba ir neaišku, ar galės dirbti, jo gaunamas pajamas sudaro 382,20 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, dėl ko nagrinėjamu atveju būtų tikslinga išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisti turtu – atsakovui tenkančia buto 1/3 dalimi.
Atsakovas T. A. su ieškiniu nesutiko ir pareikštu priešieškiniu prašė nutraukti ginčo šalių sudarytą santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės; santuokoje įgytą turtą – dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) – padalinti lygiomis dalimis; dukters K. A., gimusios 2000-10-11, ir sūnaus A. A., gimusio 2002-04-04, gyvenamąją vietą nustatyti su motina; įpareigoti ieškovę I. A. netrukdyti atsakovui bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant; priteisti iš atsakovo T. A. kiekvieno iš ginčo šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui po 350 Lt per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2008-02-04 sprendimu visiškai tenkino ieškovės I. A. ieškinį, iš dalies tenkino atsakovo T. A. priešieškinį ir nusprendė: nutraukti tarp I. A. ir T. A. sudarytą santuoką, įregistruotą 2000-05-06 Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr. 853, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo T. A. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei I. A. pripažinti nuosavybės teisę į 2/3 dalis dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 82000, o atsakovui T. A. – nuosavybės teisę į 1/3 dalį dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 41000 Lt; nustatyti nepilnamečių vaikų K. A. ir A. A. gyvenamąją vietą kartu su motina I. A.; priteisti iš atsakovo T. A. išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. A. ir A. A. turtu – 1/3 dalimi dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 41000 Lt; paskirti ieškovę I. A. nepilnamečiams vaikams K. A. ir A. A. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas pripažino, kad santuoka tarp ginčo šalių iširo dėl atsakovo T. A. kaltės, nes jis pažeidė LR CK 3.27 str., 3.30 str. 3.35 str. numatytas sutuoktinio pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, jog atsakovas nevykdė savo pareigų šeimai ir vaikams, netinkamai elgėsi šeimoje, nuolat girtavo. Teismas pripažino I. A. nuosavybės teisę į 2/3 dalis dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsižvelgdamas į tai, kad su ieškove lieka gyventi du ginčo šalių nepilnamečiai vaikai (LR CK 3.123 str. 1 d.). Teismas, atsižvelgdamas, jog atsakovas gauna 382,20 Lt dydžio valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, o jo netektas darbingumas sudaro 60-70 procentų, padarė išvadą, kad jis objektyviai negalės užtikrinti vaikų poreikius atitinkančio dydžio išlaikymo teikimo. Kadangi atsakovo nedarbingumas neatleidžia jo nuo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, teismas, siekdamas užtikrinti minimalius vaikų poreikius, priteisė išlaikymą turtu. Teismas sprendė, kad atsakovas negalės kas mėnesį skirti 700 Lt pinigų sumos vaikų išlaikymui, todėl taikė įstatymuose numatytą alternatyvų vaikų teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą, išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisiant turtu.
Šalies argumentai
Atsakovas T. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008-02-04 sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir išlaikymo priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti, o ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialines teisės normas ir LR CK 1.5 įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, vaikų interesus kas mėnesį gauti išlaikymą, be to, skundžiamu sprendimu buvo pažeistos atsakovo kaip sunkaus ligonio ir nedarbingo asmens teisės. Apeliantas nurodo, jog ginčo šalių sudaryta santuoka iširo dėl ieškovės I. A. kaltės, kuri, 2006 metais susirgus atsakovui, atsisakė su juo gyventi, pažeisdama lojalumo pareigą. Teismas, pripažindamas atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, netinkamai taikė ir aiškino LR CK 3.27 str. ir 3.60 str. normas. Teismas nepagrįstai nukrypo nuo santuokoje įgyto turto lygių dalių principo, neįvertino visų bylos aplinkybių ir pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad butas buvo pirktas už atsakovo motinos pinigus ir tai, kad įsiskolinimą, kurio įvykdymo užtikrinimo tikslu buvo įkeistas ginčo butas, iš esmės sumokėjo atsakovas. Atsižvelgiant į tai, apeliantas mano turintis teisę į ginčo butą. Apelianto manymu, ieškovės gaunamos 609 Lt dydžio pajamos kas mėnesį nėra pakankamos, kad užtikrintų ginčo šalių nepilnamečiams vaikams normalų išlaikymą. Teismas, priteisdamas vaikams išlaikymą turtu, pažeidė vaikų teisę gauti jų poreikius atitinkančio dydžio išlaikymą, o iš atsakovo buvo atimtas vienintelis gyvenamasis būstas. Apeliantas nurodo, jog jo pajamas sudaro gaunama pensija, be to, jis galėtų dirbti namų sąlygomis, tokiu prisidėdamas prie nepilnamečių vaikų ir buto išlaikymo.
Atsiliepimas
Ieškovė I. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, atitinka nepilnamečių vaikų interesus bei protingumo ir sąžiningumo principus.
Apeliacinis skundas tenkinas iš dalies.
Atsakovas T. A. apeliaciniu skundu ginčija Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008-02-04 sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dalyje, kurioje teismas pripažino, kad ginčo šalių sudaryta santuoka iširo dėl atsakovo T. A. kaltės, o taip pat dalyje, kurioje teismas nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo bei priteisė nepilnamečiams vaikams išlaikymą turtu.
Pagal LR CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas LR CK 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.109 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Pirmosios instancijos teismas atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo siejo su LR CK 3.27 str., 3.30 str. ir 3.35 str. įtvirtintų sutuoktinio pareigų pažeidimu, nes nustatė, kad atsakovas santuokos metu ėmė girtauti, neprisidėjo prie vaikų ir namų ūkio išlaikymo, nerėmė savo sutuoktinės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas; vadinasi, nustatęs, kad atsakovas iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, teismas pagal LR CK 3.61 str. 2 d. galėjo pripažinti, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Apeliantas nepagrįstai ieškovės I. A. kaltę dėl santuokos iširimo sieja su LR CK 3.27 str. d. įtvirtintų lojalumo, pagarbos vienas kitam pareigų pažeidimu po to, kai atsakovas susirgo ir neteko darbingumo. Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčo šalių santuoka faktiškai buvo iširusi dar iki atsakovui patiriant traumą ir tai sąlygojo jau minėtų atsakovo kaip sutuoktinio esminis pareigų pažeidimas, nulėmę, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, netinkamai aiškino LR CK 3.117 str. 1 d. ir 3.123 str. įtvirtintas materialines teisės normas, nepagrįstai nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo grįsdamas nepilnamečių vaikų interesais. Sutuoktinių lygiateisiškumo principas reiškia, kad sutuoktiniai turi lygias turtines teises; dalijant sutuoktinių turtą preziumuojama, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str. 1 d.). Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (LR CK 3.117 str. 2 d.). Tokie atvejai nurodyti LR CK 3.123 str. 1 d., pagal kurią teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę, jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, jog taikant LR CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikroms aplinkybėms, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, nepilnamečių vaikų interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Priteisus ieškovei natūra jai po santuokos nutraukimo tekusią santuokoje įgyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, o atsakovui tekusią buto dalį priteisiant ginčo šalių nepilnamečiams vaikams kaip išlaikymo formą, nepilnamečių vaikų interesai, užtikrinant normalias jų gyvenimo sąlygas, yra apsaugoti. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę, yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių nepilnamečių vaikų interesai, sistemiškai vertinant išlaikymo jiems priteisimo formą ir santuokoje įgyto turto padalijimo būdą, yra apsaugoti ir nenukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo jį dalijant. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta esant būtinybei pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje buvo išspręstas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas ir santuokoje įgytą turtą – dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) – padalinti lygiomis dalimis.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiams vaikams atsakovui priklausančiu turtu, pažeidė nepilnamečių vaikų teises į normalų išlaikymą. Teismas, aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias su vaikų teisėmis susijusius santykius, taigi ir nustatydamas išlaikymo dydį ir formą, pirmiausia turi vadovautis vaiko interesais (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str.). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines reikiamo dydžio išlaikymo teikimą užtikrinančias pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo gaunamos pajamos yra per mažos, jis santaupų neturi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė LR CK 3.196 str. 1 d. 3 punkte nustatytą išlaikymo formą – išlaikymo priteisimą tam tikru turtu. Konstitucijos 38 str. 6 d. ir LR CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl tuo atveju, kai tėvai neturi nuolatinių pajamų, išlaikymas turėtų būti priteisiamas iš kito turto. Nepilnamečių vaikų išlaikymas yra turtinės asmeninės tėvų prievolės, todėl jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti. Apeliantas neįrodė, jog, atsižvelgiant į šiuo metu jo gaunamas pajamas (382,20 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija), ir netekto darbingumo dydį (60-70 proc.) (b.l.134), jis galėtų užtikrinti vaikų poreikius atitinkančio išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis teikimą. Teisėjų kolegija, pripažindama, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta išlaikymo forma yra tinkama, atsižvelgia ir į tai, kad išlaikymo paskirtis yra užtikrinti ne tik materialinius vaikų poreikius, bet ir sudaryti sąlygas vaikams gyventi ir augti saugioje ir ramioje aplinkoje, būtinoje jų protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str.), o byloje pateikti duomenys dėl vaikų tėvo gyvenimo būdo, leidžia teigti, kad atsakovo gyvenimas tame pačiame bute kartu tokių sąlygų nesudarytų. Atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų gynimo principą bei atsakovui tenkančią atsakomybę už sąmoningai prisiimtą socialinę riziką užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudaryti būtinas sąlygas vaikams vystytis, nagrinėjamu atveju atsakovo teisė į būstą negali būti pripažinta lemiančia išlaikymo vaikams teikimo formą periodinėmis išmokomis. Pakeitus teismo sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisiamas išlaikymas turtu, t.y. atsakovui tenkančia ½ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurios vertė 61500 Lt. Nepilnamečių vaikų nuosavybėn priteistinos buto dalies vertė neviršija atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės prašomų priteisti periodinių išmokų suminės išraiškos. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovui neprisidedant prie vaikų išlaikymo, ieškovė šiuo metu viena išlaiko vaikus, dėl ko nėra pagrindo daryti išvados, jog priteisus išlaikymą turtu, ieškovė neišgalės jų išlaikyti. Siekiant apsaugoti vaiko interesus gauti išlaikymą iš tėvo, teisėjų kolegija sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju vaiko interesai gali būti geriausiai patenkinami priteisiant išlaikymą turtu.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė atsakovo T. A. kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, nustatė tinkamą nepilnamečių vaikų išlaikymo formą bei teisingai taikė ir aiškino šiuos klausimus reglamentuojančias materialines teisės normas (LR CK 3.3 str. 1 d., 3.60 str., 3.196 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nepilnamečių vaikų interesus, sprendžiant dėl aplinkybių, leidžiančių nagrinėjamu atveju nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, egzistavimo, tuo pažeisdamas LR CK 3.123 str. 1 d. normą, dėl ko sprendimas šioje dalyje pakeičiamas (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).
Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą bei pakeitus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, proporcingai priteistai turto daliai, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo skaičiavimą, mažintinas iš atsakovo T. A. priteista 1967 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1352 Lt (100 Lt + 252 Lt + 1845 Lt – 845 Lt) (LR CPK 93 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008-03-12 nutartimi atsakovas buvo atleistas nuo 945 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, o atsakovo mokėtina žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą suma, kolegijos vertinimu, yra 615 Lt, iš atsakovo žyminis mokestis nepriteisiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str., teismas
nutarė:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.
1. Ieškovei I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teisę į 1/2 dalį dviejų kambarių 45.26 kv.m. bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 61500 Lt;
2. Atsakovui T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teisę į 1/2 dalį dviejų kambarių 45.26 kv.m. bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 61500 Lt.
Priteisti iš atsakovo T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiai 2000 m. spalio 11 d., ir A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiam 2002 m. balandžio 4 d., turtu – 1/2 dalimi dviejų kambarių 45.26 kv.m. bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 61500 Lt, pripažįstant jų nuosavybės teises į šį turtą.
Iš atsakovo T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteistą 1967 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme sumą sumažinti iki 1352 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt dviejų litų).